Zita KATKIENĖ

Pernai šalyje pradėta diegti storosios žarnos ankstyvosios diagnostikos programa, kuriai valstybė skyrė per 3,7 mln. litų. Tad dėmesys šiai ligai - dar didesnis. Ypač - kovo mėnesį. Kiekvienais metais kovas yra skelbiamas žarnyno vėžio žinomumo mėnesiu. Su šia klastinga liga pacientams kovoti padedantys medikai tvirtina, kad susirgimų mąstai šalyje ėmė augti maždaug prieš dešimtmetį, o tokios liūdnos tendencijos stebimos dėl stipriai pasikeitusio gyvenimo būdo.

 Žmonės skuba, daug dirba, nesirūpina savo savijauta, nesveikai maitinasi, o jų fizinis aktyvumas - menkas. Šiaulių apskrities ligoninės Chemoterapijos skyriaus vedėja Nijolė Šatkauskienė sako, jog todėl ligos užuomazga ir jos užslėpta eiga dažnai lieka nepastebėti.

Medikus liūdina tai, kad maždaug 60 procentų storosios žarnos vėžio atvejų diagnozuojama trečios arba ketvirtos stadijos. Taip išplitusio vėžio gydymas yra gana komplikuotas ir brangus, tačiau gydytojai onkologai kiekvienam atvejui parenka individualų planą, o moderniausių metodų taikymas leidžia tikėtis efektyvesnio atsako mirtinai ligai.

Šiaulių onkologijos klinikos chemoterapijos skyriaus vedėja Nijolė Šatkauskienė sako, kad  į gydytojus kreiptis reikėtų, jeigu nuolatos jaučiamas diskomfortas žarnyne. Ankstyvos piktybinio naviko diagnozės atveju, šansai visiškai pagyti perkopia 90 procentų.

Diagnozavus ligą pirmoje arba antroje stadijoje, paprastai užtenka operacijos, per kurią pašalinama žarnos dalis, ir pacientas pasveiksta. Tačiau jeigu liga yra pasiekusi trečią arba ketvirtą stadiją, gali prireikti ir operacijos, ir chemoterapijos, ir spindulinės terapijos. Gydymo taktika, pasak medikės, priklauso nuo kiekvienos situacijos.

Šių dienų žarnyno vėžio gydymo naujovė - biologinė terapija. Šis gydymo metodas, pasak onkologės, kuris derinamas su chemoterapija, naikina auglio patologinę kraujotakos sistemą - naikinamos išsigimusios auglio kraujagyslės, kuriomis iš organizmo pasisavinamos medžiagos, reikalingos vėžiui plisti. Netekęs kraujotakos kanalų, auglys geriau pasiduoda chemoterapijos poveikiui ir greitai nyksta.

Gydytojai tvirtina, kad nepatogumai su kuriais žmonės susiduria per išangę daromo kolokoskopijos tyrimo metu, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo gąsdinantys. Klastingos ligos akivaizdoje potencialiems pacientams svarbiausia yra suteikiama pagalba. Šiuo metu Vilniuje ir Kaune jau yra vykdoma atrankinė patikra dėl ankstyvosios žarnyno vėžio diagnostikos, tad storosios žarnos ankstyvosios diagnostikos programa vykdoma aktyviai. 

Deja, kolonoskopijos tyrimas atliekamas tada, kai jau yra pagrindo įtarti storosios žarnos vėžį, taigi labai didelė atsakomybės dalis už savo sveikatą tenka patiems gyventojams. Stebėti savo organizmo signalus, pasak N. Šatkauskienės, privalo kiekvienas. O sulaukę 40- ties metų, turėtų reguliariai lankytis pas gydytoją. Medikų teigimu, po 50 metų į rizikos grupę susirgti žarnyno vėžiu patenka visi.