Vienas ir paprasčiausių būdų geriau jaustis – kasdien valgyti obuolių. Obuoliai yra patys naudingiausi vaisiai: jie stiprina imunitetą, nervus ir – visą organizmą. Dabar obuolių galima nusipirkti bet kuriuo metų laiku. Atrodo, pati gamta pasirūpino, kad žmogaus organizmui niekada netrūktų svarbiausių medžiagų.
Daugelis žmonių obuolių beveik nevalgo, pirmenybę teikdami egzotiškiems vaisiams, pavyzdžiui: bananams, apelsinams, kiviams, ananasams, mandarinams. Beje, šie importiniai delikatesai neturi tiek naudingų medžiagų, kaip tėvynainiai obuoliai.
Obuoliuose yra įvairių vitaminų, bet daugiausia – A, C, ir B grupės vitaminų, kurie valo kraują ir gerina limfinės sistemos veiklą, o svarbiausia – stiprina imunitetą, nervų sistemą, regėjimą, plaukus ir nagus.
Įprasta manyti, kad organizmui naudingi tik švieži, neseniai prinokę obuoliai, bet iš tikrųjų ne mažiau naudingi net pernykščiai, jeigu jie valgomi žali ir nenulupti.
Obuoliuose yra daug ląstelienos, svarbios virškinamajam traktui ir kraujotakos sistemai.
Obuoliai suaktyvina žarnyno peristaltiką ir padeda jam atsikratyti kenksmingų medžiagų, kurios kenkia organizmui ir neigiamai atsiliepia odos išvaizdai.
Kiekvieną rytą 15 minučių prieš pusryčius suvalgant po vieną obuolį, niekada neužkietėtų viduriai, o oda atrodytų skaistesnė.
Obuoliai turi pektininių skaidulų ir fenolinių medžiagų, kurios gerina cholesterolio apykaitą, sumažindamas „blogojo“ cholesterolio kiekį ir padidindamas „gerojo“.
Obuoliai turtingi antioksidantų. Specialistų teigimu viename obuolyje antioksidantų yra maždaug pusantro karto daugiau, negu trijuose apelsinuose arba aštuoniuose bananuose. Antioksidantai saugo organizmą nuo ankstyvo senėjimo ir gerina odos išvaizdą. JAV mokslininkai teigia, kad reguliariai valgant obuolių arba geriant jų sulčių nuo irimo apsaugomos smegenų ląstelės.
Obuoliuose yra ir mikroelementų, obuolių ir citrinų rūgšties, rauginių medžiagų. Be to, yra medžiagų, pagerinančių geležies pasisavinimą iš maisto produktų. Obuolių sėklose yra daug jodo. Teigiama, kad sukrimtus 5-6 obuolių sėklas gaunama visa jodo norma, reikalinga organizmui per parą.
Reguliariai valgant obuolių juose esančios medžiagos gali apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, normalizuoja arterinį spaudimą. Obuoliuose esančios tam tikros medžiagos neleidžia organizme formuotis šlapimo rūgščiai ir pagreitina skruzdžių rūgšties irimą; dažnai valgomi šie vaisiai padeda gydyti reumatą, podagrą, aterosklerozę.
Obuoliai mažai kaloringi, viename vaisiuje – apie 70-1000 kcal, todėl jie puikiai tinka iškrovos dienoms, liesinamosioms dietoms.
Obuolius naudingiausia valgyti žalius, nenuluptus. Specialistas pataria kasdien suvalgyti po 2-3 obuolius arba išgerti 2-3 stiklines jų sulčių. Tik nepatartina jų vartoti gausiai valgant, pavyzdžiui, pietaujant – geriausia 15-30 minučių prieš valgį arba 30 minučių po jo. Obuoliai ir jų sultys puikiai tinka priešpiečiams ir pavakariams.
Jeigu žali obuoliai sukelia rėmenį, skrandžio skausmus, geriausia juos valgyti keptus arba virtus. Jeigu jie sukelia alergines reakcijas, reikia visiškai jų neimti į burną. Kai organizmas netoleruoja obuolių, patartina dėl to pasikonsultuoti su gydytoju: svarbu įsitikinti, ar iš tiesų būtina šiuos labai naudingus vaisius išbraukti iš savo raciono.
Obelis – medis, užaugantis iki 10 metrų aukščio ir sunokinantis dažniausiai apvalios formos, įvairių dydžių, spalvų bei skonio vaisius. Manoma, kad šis nuo žilos senovės žinomas augalas kilęs iš Mažosios Azijos. Iš Graikijos ir Romos obelys pasklido po visą Vakarų Europą.
Per dieną suvalgant 2-3 vidutinio didumo obuolius, gaunama visa vitamino C paros dozė. Daugiausiai vitamino C yra obuolių, ypač antaninių, žievelėse.
Parengė Liudvikas RULINSKAS
