Beržas (Betula) visiems gerai pažįstamas Lietuvos miškų ir laukų medis. Apie jį yra sudėta daug eilių, parašyta daug dainų. Atėjus pavasariui mėgstame atsigerti jo syvų (sulos). Tačiau augalas ne tik atgaivina žmogų savo sultimis, jis turi ir daugiau gydomųjų savybių.

Pasaulyje šių medžių yra apie 120 rūšių, iš kurių labiausiai paplitę – karpotasis ir baltasis beržai. Karpotasis beržas – lygaus, sidabriškai balto kamieno medis, užaugantis iki 20-25 metrų aukščio. Šis beržas taip vadinamas todėl, kad jo šakelės pasidengusios mažomis sakingomis liaukutėmis, panašiomis į karpas.

Auga jis miškuose, pamiškėse, šlaituose, pakelėse, prie sodybų, apleistuose laukuose, nešienaujamose pievose, yra šviesiamėgiai medžiai, žydi balandžio-gegužės mėnesiais.

Pirmuoju savo gyvenimo laikotarpiu iki 10 metų beržas auga lėtai, po to pamažu įgyja jėgų ir sparčiai auga iki 50-60 metų. Vidutinė šių medžių gyvenimo trukmė 100-150 metų, bet kai kurie beržai išgyvena net iki 150-500 metų.

Beržas, kaip gegužės medelis, yra atgimstančios gamtos gyvenimo ir pasaulio medis. Jo šakos dovanojamos mylimajai ar mylimajam kaip pasipiršimo ženklas, taip išreiškiamas ketinimas tuoktis ir susilaukti palikuonių.

Beržo energetinis spinduliavimas sužadina žmogaus energetinį lauką, veikia gaivinamai, išvaro blogą nuotaiką, susierzinimą, depresiją ir nerimą. Beržo gydomoji galia atveria sielą kūrybai, ištirpdo sielos ir kūno sukietėjimus. Tvarko medžiagų apykaitą, švelnina ir gydo odos ligas, teigiamai veikia esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui, Hildergardas von Vingenas vadino beržą „Laime”.

Beržo žievė – su baltai juodomis „gyslelėmis” tošis, suteikianti medžiui labai patrauklią išvaizdą, - dėl to beržo neįmanoma supainioti su jokiu kitu medžiu. Tošį sudaro daugybė negyvų ląstelių, standžiai susiklijavusių tarpusavyje. Jaunų beržų žievė beveik visa balta, o medžiui senstant jo žievė neretai pasidengia grublėta juoda atauga.

Beržynai vyrauja miškingose vietovėse. Beržams ypač sunku varžytis su šviesos trūkumą gerai toleruojančiomis eglėmis. Beržai atsparūs miestų bei automagistralių atmosferos užterštumui, todėl šie medžiai dažnai sodinami išilgai kelių ir gatvių.

Gydomosios savybės

Nuo seno beržas laikomas gydomuoju medžiu. Viduramžiais išleistuose „gydymo vadovuose” pateikiama gausybė patarimų, kaip gydyti vidaus organų bei odos ligas beržo lapų ir pumpurų užpilais, kokiomis ligomis sergant ypač naudinga beržų sula. Ypatingų gydomųjų galių turi beržo pumpurai – juose gausu įvairių medžiagų: dervų, eterinių aliejų, rauginių medžiagų, karotinų, askorbo rūgšties, saponinų, mikroelementų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.

Liaudies medicinos žinovai nuo seno beržų pumpurus užpildavo degtine ir šiuo užpilu trindavo skaudamus sąnarius, sumušimus, žaizdas bei pragulas, pildavo jo į vonias, gydydami ūmią arba lėtinę egzemą. Beržo pumpurų nuoviru arba spiritiniu užpilu buvo veiksmingai gydomi jaunatviniai spuogai, odos išbėros. Kamuojant skrandžio skausmams, ypač jeigu sergama skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opalige, rekomenduotina gerti beržo pumpurų užpilo.

Ypač didelį dėmesį reikėtų skirti gydomosioms pirties procedūroms, periantis beržine vanta. Atėjus į pirtį reikia sausas vantas sudėti į dubenį, perlieti verdančiu vandeniu, uždengti kitu dubeniu ir palikti 5-7 minutėms, kad gerai sušustų lapai. Pirmą kartą periantis pakanka 5 minučių, vėliau pėrimosi laiką galima pamažu ilginti iki 15-20 minučių.
Periantis beržine vanta pagerėja medžiagų apykaitos atliekų šalinimas iš sąnarių, vanta ypač veiksmingai gydo juosmens skausmus sergant radikulitu arba išijumi, varginant sėdmenų, klubų ar blauzdų skausmams, kuriuos sukelia stuburo diskų osteochondrozė.

Beržo pumpurų užpilas

Du arbatinius šaukštelius beržo pumpurų užpilti stikline verdančio vandens, uždengti ir palikti šiltai 1-1.5 val. Gerti po vieną valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną.

Beržo pumpurų nuoviras

Vieną valgomąjį šaukštą pumpurų užplikyti 200 ml verdančio vandens ir 15 minučių pavirinti ant mažos ugnies. Gerti po 1 šaukštą 3-4 kartus per dieną.
Liaudies medicinos žinovai beržų pumpurų nuovirą bei užpilą rekomenduoja vartoti sergant vandene, artritu, įvairiomis skrandžio arba kepenų ligomis, reumatu, podagra, esant pabrinkimų, skaudant peršalimo ligų pažeistus sąnarius.

Arbata nuo peršalimo

Arbatinį šaukštelį beržo pumpurų užplikyti trečdaliu stiklinės verdančio vandens, gerti tris kartus per dieną.

Beržo pumpurai renkami nuo sausio pabaigos iki kovo mėnesio – paprastai miško kirtavietėse arba plotuose, kur retinamas miškas. Nupjautos šakelės surišamos „šluotelėmis” ir visą mėnesį džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje. Tada pumpurai nuo šakelių nubraukiami rankomis. Paruošti beržo pumpurai supakuojami į popierinius maišelius arba sudedami į stiklainius. Sausoje gerai vėdinamoje patalpoje šią vaistinę žaliavą galima laikyti iki dvejų metų.

Gydymui tinkami ir beržo lapai. Juose yra tų pačių biologiškai aktyvių medžiagų kaip ir beržo pumpuruose. Beržo lapuose esančios aktyviosios medžiagos skatina šlapimo gamybą, veikia antiuždegimiškai, naikina parazitinius grybelius bei veikia kaip antiseptikas.

Beržų lapai skinami kartu su koteliais visiško jų išsivystymo fazėje birželio-liepos mėnesiais. Tinkamai išdžiovinta vaistinė žaliava turi tamsiai žalią viršutinę lapo pusę ir šviesiai žalią – apatinę pusę.

Vartojama vitamininis beržo lapų gėrimas, tai pat gydymui vartojama ir beržo tošis bei aktyvuotoji beržo anglis.

Parengė Liudvikas RULINSKAS

Į viršų