2010 m. rugpjūčio 10 d. visiems gerai žinomas aspirinas, t. y. jo veiklioji medžiaga acetilsalicilo rūgštis švęs garbingą 113 metų sukaktį. Jį 1897 metais susintetino chemikas Feliksas Hofmanas.
Uždegimą slopinančios acetilsalicilo savybės jau buvo žinomas senovėje. Graikijoje daug šios rūgšties turinčią ievos žievę vartojo jau Hipokrata, žinoma, kad jos antpilu buvo gydoma Senovės Egipte ir Kinijoje. Tačiau kol šis junginys buvo išgautas laboratorijos sąlygomis ir gauta stabili jo forma, turėjo praeiti nemažai laiko. 1949 metais šis vaistas buvo pažymėtas Gineso rekordų knygoje kaip perkamiausias preparatas, o JAV medikų asociacija jį paskelbė saugiausiu  vaistu iš iki tol pateiktų, 1990 metais milteliai tapo tablete.
 
Bėgant laikui atliekant tyrimus su šiuo vaistu, jo vartojimo indikacijos plėtėsi, jis tapo vartojamas ne tik kaip uždegimą slopinantis preparatas, bet ir nuo daugelio ligų. Beje, įdomu tai, kad kaip neseniai atlikę tyrimus su 95456 pacientais nustatė amerikiečių mokslininkai, aspirino poveikis priklauso nuo asmens, kuris juo gydomas, lyties. Štai vyrus ilgalaikis aspirino vartojimas apsaugo nuo infarkto, o moteris – nuo insulto. O nepageidaujamas šalutinis šio vaisto poveikis virškinamajam traktui dažniau pasireiškia vyrams.
 
Parengė Liudvikas RULINSKAS

Į viršų