Šiandien suskaičiuojama daugiau kaip 300 žaliosios arbatos rūšių. Kad šio visžalio augalo, deja, neaugančio mūsų kraštuose, lapai naudingi mūsų sveikatai, žinome, tačiau kuo gi tiksliai arbatmedis yra pranašesnis už kitus augalus? Ir žalioji, ir juodoji arbata gaunama iš Camellia sinensis augalo lapelių, tačiau žaliosios paslaptis – apdorojimo procesas, kurio metu lapeliai yra gaunami, todėl jie – nesifermentavę. Taip paruošti jie išlaiko daugybę vertingų medžiagų, tarp jų kalio – vieno svarbiausių organizmo makroelementų. Norint sulieknėti šis elementas yra gyvybiškai svarbus, nes skatina inkstų veiklą ir jie išskiria riebalų skilimo produktus ir skysčių perteklių.
Žaliosios arbatos lapeliai pagal sukauptą vitamino P kiekį lenkia visus žinomus augalus, kuriuose gausu šio vitamino, pasižyminčio antioksidaciniu poveikiu ir stiprinančio vitamino C poveikį. Pavyzdžiui, graikiniuose riešutuose vitamino yra 61 vienetas, o žaliojoje arbatoje – 85 vienetai. Per dieną išgėrę 3-4 puodelius žaliosios arbatos patenkinsite vitamino P paros poreikį.
Žaliojoje arbatoje ypač gaus vitamino C – net 4 kartus daugiau negu juodojoje arbatoje. Šis stiprus antioksidantas neleidžia laisviesiems radikalams naikinti ląstelių membranų sienelių ir jungiamojo audinio baltymo kolageno. Tai ypač svarbu lieknėjimo proceso metu, kai būtina saugoti odą nuo suglebimo. Žaliojoje arbatoje gausu kofeino, skatinančio medžiagų apykaitą, jo yra net 1,5-3 kartus daugiau negu kavos pupelėse.
Žalioji arbata normalizuoja cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, stiprina kraujagyslių sieneles, mažina arterinį kraujospūdį. Ji tonizuoja nervų sistemą ir suteikia energijos, padeda be didelių pastangų suliesėti.
Ši arbata ypač vertinga dėl katechinių junginių, kurie padeda reguliuoti kraujospūdį, stabdo odos, plaučių, žarnyno, kepenų ir skrandžio auglių susidarymą, normalizuoja cholesterolio kiekį kraujyje, naikina bakterijas ir gripo virusus, šalina nemalonų burnos kvapą. Arbatos katechinai yra 20 kartų stipresni antioksidantai negu vitaminas E. Taigi žalioji arbata lėtina senėjimo procesą.
Žalioji arbata apsaugo dantis nuo karieso. Joje esanti rūgimo medžiaga taninas naikina kariesą sukeliančias bakterijas. Emalį bakterijos pažeidžia išskirdamos tirpią substanciją, o taninas sunaikina šias bakterijas. Kasdien gerdami žaliąją arbatą galima suvartoti 200-400 mg tanino, tai yra, tiek, kiek pakanka kariesui sustabdyti.
Žalioji arbata teigiamai veikia centrinę nervų sistemą. Todėl ne veltui kai kuriose tautose net yra posakis: „Eikime išgerti arbatos“, - tai reiškia – atsipūsti, baigti diskusiją taikiai. Tad siūloma kuo dažniau skanauti žaliąją arbatą ir vaišinti kitus.
Parengė Liudvikas RULINSKAS
