Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės 2-ojo pulmonologijos skyriaus vedėjos Virgainės Bielskienės, į medikus kreipiamasi tik tada, kai žmogų pradeda kamuoti dusulys, nors iki pirmojo kreipimosi jaučiami nuolatiniai lėtinės obstrukcinės plaučių ligos simptomai.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Dauguma rūkančiųjų net nesusimąsto, kad padažnėjęs kosulys, skrepliavimas – tai nėra natūralūs rūkančiojo požymiai. Tai gali būti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (toliau LOPL) rezultatas. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės 2-ojo pulmonologijos skyriaus vedėjos Virgainės Bielskienės, lėtine obstrukcine plaučių liga sergančiųjų pasaulyje vis daugėja. Tikėtina, jog ši liga iš ketvirtosios vietos netrukus pakils į trečiąją pagal gyventojų mirtingumą. Kad ši liga būtų laiku diagnozuojama, ypač rūkantys žmonės turėtų reguliariai tikrintis. Uždelsus pradėti gydymą, žmonėms kaip ir sergantiesiems plaučių vėžiu, sudėtinga padėti.

Kas yra LOPL?
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – tai progresuojanti kvėpavimo takų liga. Pasak V. Bielskienės, tai vienintelė pasaulyje liga, nuo kurios mirtingumas didėja. Ligą nesunku atpažinti, tačiau galima supainioti su kitomis, nes požymiai kvėpavimo takų ligų yra panašūs.
Sergančius LOPL kamuoja kosulys, dusulys, girdimas plaučiuose švokštimas, padažnėjęs skrepliavimas, pablogėjusi kvėpavimo funkcija. Žmonėms, sergantiems LOPL, sunkiau aktyviai sportuoti, todėl jaučiamas jų gyvenimo kokybės pablogėjimas. Ligos priežastys, pasak medikės, labai priklauso ir nuo žmogaus gyvenimo būdo, kurį jis pats ir pasirenka, taip pat ir nuo žmogaus nepriklausančių aplinkybių. Ligą sąlygoja rūkymas, aplinkos užterštumas, dažnos virusinės infekcijos, imuniteto sutrikimai, nutukimas, alkoholizmas. Dažniausiai yra keli veiksniai, skatinantys prasidėti LOPL. Įtakos gali turėti ir genetinis polinkis. Tačiau svarbiausia LOPL priežastis - rūkymas. Net apie 90 procentų sergančiųjų LOPL yra rūkaliai. Taip yra todėl, kad kenksmingos dalelės sukelia neįprastą uždegimą plaučiuose. Uždegimas pažeidžia bronchus bei alveoles. Dėl to sutrinka bronchų reaktyvumas - jie susiaurėja, „spazmuoja“, dažnai užsikemša uždegiminiu sekretu, o alveolių sienelė ilgainiui plonėja, sunaikinama jos struktūra, alveolės plečiasi. Dėl to vystosi plaučių fibrozė - randėja plaučiai, emfizema - plaučių audinys išsipučia, padidėja jų oringumas, plaučiai padidėja, tampa nepaslankūs, visiškai sutrinka jų funkcija. Pažeidžiamos yra ir plaučių kraujagyslės.
Pasak V. Bielskienės, pirmasis ligos požymis – dažnas kosčiojimas. Į tai kiekvienas rūkantis turėtų atkreipti dėmesį. Jei rūkantysis jaučia, kad kosulys yra smarkiai padažnėjęs, jis turėtų susirūpinti, nes tai gali būti ligos požymis. „Žmonės, galvodami, kad nuolatiniai simptomai būdingi tik rūkantiems žmonėms, vėliau kreipiasi į medikus. Dėl šios priežasties sunkiau darosi pristabdyti ligą“, - sako V. Bielskienė.

Sergančiųjų daugėja visame pasaulyje
„LOPL sergamumas didėja. Šiuo metu pasaulyje per 600 milijonų žmonių serga šia liga. Lietuvoje statistiškai serga 4-6 procentai vyrų ir 1-3 procentai moterų. Daugelyje šalių ši liga užima ketvirtą vietą pagal mirtingumą. Kadangi sergamumas didėja, yra numatoma, kad 2020 metais mirtingumas nuo šios ligos išaugs iki trečios ligos“, - pasakoja gydytoja V. Bielskienė.
Nors LOPL yra nepagydoma liga, pasak gydytojos, medikamentais galima pristabdyti ligos progresavimą. Liga, pasak V. Bielskienės, nuolat progresuoja, o jos prognozę blogina rūkymas, senyvas amžius, gretutinės ligos, išsivystęs širdies nepakankamumas. Sergantieji sunkia LOPL forma vidutiniškai išgyvena šešerius metus.

Uždelsta liga nekontroliuojama
Šiuo metu yra išskiriamos 4 LOPL stadijos. Nuo stadijos, kuri yra pacientui diagnozuojama, priklauso ligos eigos sudėtingumas, jos gydymas bei galimybė jam padėti.
Pats sau padėti žmogus gali, tačiau neretai žmonėms trūksta žinių apie ligą ir į simptomus nekreipiamas dėmesys.
„Turime pavyzdžių, kai pacientas į medikus kreipėsi jau 4 LOPL stadijoje. Tada jam padėti nebegalėjome... Nors ši liga nėra užkrečiama, ją būtina gydyti“, - sako V. Bielskienė.
LOPL susirgimą gali įtakoti ne tik rūkymas. Tai gali būti ir kitų lėtinių ligų sukelta liga. Dažnai besikartojantis bronchitas, plaučių uždegimas bei kitos sunkios ligos gali iššaukti LOPL. Dirbantys kenksmingomis sveikatai sąlygomis, kur daug teršalų turi didelę reikšmę LOPL atsiradimui.
Gydytojos teigimu, net pasyvus rūkymas gali sukelti LOPL. „Jei žmogus pats nerūko, tačiau būna kompanijose, kuriose daug rūkančiųjų, ar namuose rūko artimieji ir kvėpuoja dūmais, gali taip pat susirgti. Reikia susimąstyti, ar verta savo sveikatą išpūsti kartu su dūmais“, - sako pulmonologė V. Bielskienė.

Liga amžiaus nesirenka
Pasak V. Bielskienės, nors LOPL dažniau serga vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, pasitaiko ir išimčių.
„Žmonės, turintys pakankamą rūkymo stažą, patenka į rizikos grupę, kur tikėtina, kad sirgs LOPL. Jei anksčiau pradedama rūkyti, anksčiau ir susergama. Turime liūdnų pavyzdžių, kai vaikas nuo šešerių pradėjo rūkyti. Jo kvėpavimas negalėjo normaliai vystytis, todėl sutriko kvėpavimo funkcijos ir išsivystė LOPL. Nuo vaikystės pradėjus rūkyti nereikia sulaukti net 40 metų. Liga gali palaužti žymiai anksčiau“, - sako V. Bielskienė.
Jei sergantis LOPL žmogus suserga ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis - plaučių uždegimu, jo gydymas apsunksta, nes tokio paciento kvėpavimo takuose pastoviai veisiasi įvairūs mikroorganizmai. Dėl šios priežasties sunkiau tokį pacientą ir išgydyti. Šalutinės ligos, kuriomis suserga žmogus, veda prie LOPL paūmėjimo. Pasak V. Bielskienės, po paūmėjimo dažnai žmogaus organizmas neatsistato, todėl pacientas turi saugotis šalutinių ligų.

Geriausia profilaktika – atsisakyti rūkyti
Kadangi LOPL dažniausiai serga rūkantys asmenys, gydytoja V. Bielskienė sako, kad pats žmogus savo sveikatai gali padėti mesdamas rūkyti. Mesti rūkyti niekada nebus vėlu, tačiau gali būti jau neveiksminga esančiai ligai.
„Turime daug medikamentų, kuriuos galime pasiūlyti sergantiems LOPL, tačiau jei pats žmogus nenorės kovoti su liga, išorinės pastangos bus bergždžios“, - sako V. Bielskienė.
Gydytoja pataria visiems mesti rūkyti, kol dar galima, nes progresavus ligai, sulaukiama tokių ligos formų, kai pagalba nebeveiksminga.
„Kai žmonės supranta, kad jų sveikata kabo ant plauko, ryžtasi mesti rūkyti. Atsisakyti rūkyti yra būtina, nes kitaip žmogus pasirašo sau nuosprendį. Rinktis, ar mesti rūkyti, tai tas pats kaip rinktis gyventi ar mirti“, - sako gydytoja. Būna atvejų, kai žmogus renkasi rūkyti. Pasak gydytojos, tokiam žmogui po kelių metų gali būti diagnozuojama jau sunkiausia LOPL forma.

Atvejai, kai sergama keliomis ligomis
Yra atvejų, kai jaučiamas dusulys slepia kelias ligas. Pasak V. Bielskienės, buvo atvejis, kai pacientas sirgo LOPL ir kartu buvo diagnozuotas plaučių vėžys. „Šių abiejų ligų priežastis - rūkymas. Paciento, kuris serga keliomis ligomis iš karto, apsunksta ligos diagnostika, ypač minėtu atveju, kai pacientą kamuoja panašūs ligos požymiai“, - apie ligos diagnozavimą kalba V. Bielskienė.
Pasak V. Bielskienės, pacientui sužinoti bei pranešti namiškiams, kad serga dviejomis mirtinomis ligomis iš karto – dvigubas smūgis.

Žinių trūkumas – nepasiteisinimas
Jei žmogus mažai gilinsis į ligą, ja sirgs sunkiau. Pasak V. Bielskienės, žinių trūkumas – tai nepasiteisinimas, nes visi, norintys ilgai gyventi, turi rūpintis savo sveikata. Ligą gali pastebėti ir šeimos gydytojai. Užsitęsus dusuliui ir skrepliavimuisi, pats žmogus turi pasakyti savo šeimos gydytojui. Tada šeimos gydytojas patikslintų diagnozę ir laiku nukreiptų pas pulmonologą, kur pacientas yra tiriamas detaliau, jam atliekami specialūs tyrimai.
Rizikos grupei priklausantys asmenys turėtų reguliariai tikrintis kartą per metus, atlikti spirometriją - plaučių funkciją matuojantį tyrimą. Jis padeda anksti diagnozuoti ligą ir pradėti gydymą, kol komplikacijos nėra pradėjusios vystytis.
Pasak V. Bielskienės, spirometrus turi ir poliklinikos, todėl spirometrija gali būti atliekama ir poliklinikoje. Šeimos gydytojui įvertinus kvėpavimo funkcijos rodiklius, yra sprendžiama, ar siųsti pacientą tirtis toliau. Dažnai yra organizuojamos spirometrijos dienos, kada galima pasitikrinti.