Justė GAUDINSKAITĖ

Muilas paprastai naudojamas higieniniais tikslais, pavyzdžiui, plaunant rankas prieš valgį, pasinaudojus tualetu. Taip siekiama sunaikinti ant rankų patekusius kenksmingus mikroorganizmus. Reikia  pasakyti, kad visi higienai naudojami muilai sumažina mikroorganizmų skaičių. Paprastai jie  nesukelia kokių nors sveikatos komplikacijų, nebent žmogus yra alergiškas kokioms nors jos  sudedamosioms dalims – dažniausiai dažikliams ir kvėpikliams. Šiuo atveju apie antibakterinius  muilus kalbamės su Lina Biekštaite, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie  Sveikatos apsaugos ministerijos l. e. Komunikacijų skyriaus vedėjos pareigas.

 

- Koks antibakterinių muilų poveikis sveikatai? Ar juos naudoti sveika?

 

- Antibakteriniai muilai nuo paprastų skiriasi tuo, kad į juos papildomai įdėta mikrobus naikinančių  medžiagų. Jei deklaruojama, kad muilas yra antibakterinis, jis yra asmens higienos (1 tipo) biocidas ir prieš tiekiant į rinką privalo būti autorizuotas. Jo antimikrobines savybes, nekenksmingumą žmogui ir aplinkai privaloma įrodyti tam tikrais tyrimais. Antibakteriniai muilai paprastai naudojami, kai yra padidėjusi infekcijos rizika žmonėms (pvz., medicinos personalui ir pacientams medicinos įstaigose); kai reikia užtikrinti produktų saugą (pvz., maisto gamyboje); kai žmonės mano, kad jų rankos užterštos kokiais nors pavojingais mikrobais (pvz., namie paremontavus kanalizacijos vamzdį). Taigi jei antibakterinis muilas yra parduodamas legaliai, yra autorizuotas, jis neturėtų kelti kokio nors pavojaus sveikatai.

 

- Girdėjome, jog jų naudoti nepatariama dėl antibakterinio chemikalo - triklozano - poveikio. Jei taip, kuo jie žalingi? Pakomentuokite plačiau.

 

- Triklozanas (kartais dar vadinamas irgasanu) yra 1 tipo biocidų (asmens higienos dezinfekantų) veiklioji medžiaga. Jo poveikis sveikatai, aplinkai ir efektyvumas šiuo metu vertinamas Europos Sąjungos mastu. Šiuo metu žinomi toksiškumo bandymų su gyvūnais duomenys nerodo didelio pavojaus sveikatai. Bandymais su žmonėmis nustatyta, kad ši medžiaga sumažina kai kurių chemikalų sukeltų odos alerginių reakcijų simptomus. Kaip konservantas (t. y. skirtas apsaugoti pačius gaminius nuo sugedimo) triklozanas naudojamas labai plačiai: muiluose, šampūnuose, dantų pastoje ir kituose kosmetikos gaminiuose, tekstilės gaminiuose ir kt. Kai reikia, kad muilas būtų ,,antimikrobinis“ (t. y. kai norima, kad ne tik pats muilas negestų, bet ir naikintų mikrobus ant žmogaus odos), į jį triklozano dedama žymiai daugiau. Kaip minėjau, nėra įrodymų, kad įprastiniai produktai su šia medžiaga pavojingi sveikatai. Bet tai vis dėlto tai yra cheminė medžiaga ir be reikalo piktnaudžiauti ja nereikėtų.

 

- To paties chemikalo (triklozano) yra ir indų ploviklių sudėtyje. Ar jie žalingi sveikatai? 

 

- Jei netinkamai naudojami, jie gali būti žalingi, tačiau triklozanas čia vaidina ne pagrindinį vaidmenį. Pirmiausia indų plovikliai skirti plauti indus, o ne rankas, taigi reikėtų juos naudoti tik

su pirštinėmis. Taip pat jie neskirti gerti, taigi būtina labai gerai juos nuskalauti. Jei šių principų nesilaikoma, galima pakenkti savo sveikatai.

 

- Kaip manote, ar galėtume išsiversti ir be šių priemonių?

 

- Yra situacijų, kai antibakterinės priemonės yra reikalingos – kai reikia ypač griežtos higienos: ligoninėse, maisto gamybos įmonėse ir kt. Kasdienėje buityje, žinoma, galima išsiversti ir be jų.