Siaskopija - greitas ir neskausmingas tyrimas. Gydytojas prie apgamo ar pigmentinės dėmės prideda specialų daviklį ir kompiuterio monitoriuje  mato trimatį vaizdą, odos darinio vidinę struktūrą iki 2 mm gylio.

 

 

 

 

Nijolė  JURGILIENĖ

Šiaulių apskrities ligoninės atstovė spaudai

Viena pirmųjų  Lietuvoje Šiaulių apskrities ligoninė prieš dvejus metus įsigijo įrangą ir pradėjo taikyti apgamų vertinimo sistemą - siaskopiją, spektrofotometrinę odos analizę.

Spektrofotometrinė  odos analizė - tai odos pigmentinių dėmių diagnostika, paremta tuo, kad šviesos sąveika su melaninu, hemoglobinu, kolagenu, kitomis odos struktūromis yra skirtinga.

Kaip teigia Onkologijos klinikos Konsultacinės poliklinikos vedėja Judita Filipauskienė,   siaskopijos diagnostikos patikimumas yra labai aukštas - 94 proc., tačiau onkologijoje diagnozė visada tikrinama ir morfologiškai, - atliekamas paimtų mėginių histologinis tyrimas ir sprendžiama dėl chirurginės operacijos pobūdžio ar kitokio gydymo. Onkologijos klinikoje odos ligų specialistai apgamus bei kitus odos darinius apžiūri ir dermatoskopu. Tai - neinvazinis mikroskopinis tyrimas, kurio metu apžiūrimas ne tik odos paviršius, bet ir epidermis, jungties sritis.

Šiaulių apskrities ligoninės Onkologijos klinikoje dirbantys plastikos chirurgai didelę dalį odos darinių, taip pat ir piktybinių (bazalinių ląstelių navikų) pašalina radiodestrukcijos aparatu. Tai šiuolaikinis netraumuojantis, bekraujis, nereikalaujantis narkozės bei sudėtingesnės pooperacinės priežiūros odos chirurgijos metodas. Šiuo metodu šalinant odos darinius, nesuardomi audiniai, todėl kiekvienu atveju atliekamas ir histologinis jų ištyrimas.

Odos ligų  specialistai sako, jog šiandien jie dar neturi konkrečių skaičių  apie soliariumų aukas. Šių aparatų spinduliuotės sukelti odos navikai išryškės po dešimtmečio, kito. Onkologai iš viso nerekomenduoja lankytis soliariumuose, ypač perspėja šviesios odos žmones, kuriems pavojų dar daugiau. Saulė taip pat skleidžia A ir B ultravioletinius spindulius. A spinduliai - ypač skvarbūs, pasiekiantys odos melanocitus, - šių ląstelių pokyčiai gali būti melanomos priežastis. Anot onkologės J. Filipauskienės, nuo ultravioletinių spindulių saugantys kremai ne visada atlieka šią funkciją, kai kurie yra tik atspindintys, tačiau neapsaugantys. Kremai, kuriuose yra metalo priedų, kelia alergiją.  Onkologų duomenimis, pasaulyje odos vėžiu dažniau serga vyrai, tačiau mūsų krašte nuo odos navikų labiau kenčia moterys.

Onkologė  J. Filipauskienė sako, jog susirgimų statistika liudija, kad odos navikų pasaulyje daugėja. Taip yra ir dėl to, kad visuomenė sensta. Sendamas žmogus sukaupia daugiau kenksmingų medžiagų. Kadangi daugelis ilgai būname saulėje, odos problemų atsiranda dėl sukaupto spinduliavimo. Esminis faktorius yra ir tai, kad esame šviesiaodžiai. Odos vėžys - šviesių žmonių liga. Tamsiaodžiai serga retai, ypač retai tamsaus gymio žmonėms diagnozuojama melanoma.

Pagal odos spalvą skiriami šeši odos tipai. Pirmasis - rausvaplaukiai, šlakuoti, žalių akių. Šie žmonės iš viso negali būti saulėje, - jie neįdegs, tik nudegs raudonai. Toliau - pagal tamsėjimą, iki šeštojo juodaodžių tipo. Kuo oda šviesesnė, tuo jautresnė saulės spinduliams. Šie žmonės, anot onkologės J. Filipauskienės, turi vengti ir saulės, ir soliariumo. Šviesūs drabužiai, kepuraitė šiek tiek sulaiko spindulių poveikį. Kodėl mums taip reikia deginimosi saulėje? Vitamino D gamybai užtektų 15-20 minučių pabūti kieme... Akivaizdu, jog deginimasis - dėl grožio sampratos. Tačiau iš tikrųjų saulės reikėtų vengti, nes ši spinduliuotė yra ir odos senėjimo, ir odos ligų pagrindinė priežastis.

Odos navikai, anot J. Filipauskienės,  nevienodo sunkumo ligos. Bazalinių  ląstelių ar plokščialąstelinis navikas - palyginti geros eigos odos vėžys. Anksti diagnozuotas susirgimas visiškai išgydomas, nes šie navikai nelinkę metastazuoti. Dažniausiai - tai senų žmonių liga. Per metus vien Šiaulių mieste nustatoma apie 60, šalyje - apie 2000 naujų šio tipo odos navikų. Bazalinių ląstelių ar plokščialąstelinis odos vėžys gydomas chirurgiškai šalinant odos darinį sveikų audinių ribose. Atlikus histologinį tyrimą, jeigu operacijos vietoje šių ląstelių nebėra, kitokio gydymo nereikia. Esant indikacijoms, gali būti skiriamas spindulinis gydymas. Onkologijos klinikoje pradėta taikyti naujos kartos trumpažidininė rentgenoterapija.

Melanoma - piktas, agresyvus, slaptos eigos vėžys, susiformuojantis iš  odos pigmentinių ląstelių, melanocitų. Dažnai atsiranda iš  įgimtų, įgytų apgamų. Kai nerandama pirminio židinio, tačiau aptinkama metastazių, kai apgamas išnyksta, tačiau procesas būna supiktybėjęs. Pasaulyje registruojamas susirgimų melanoma daugėjimas. Per metus Šiauliuose onkologai nustato vidutiniškai 6 naujus melanomos atvejus, Lietuvoje - apie 200 naujų melanomų. Melanocitų gali būti ne tik apgame, jų aptinkama gleivinėse, akies ragenoje, - tokiose vietose jų galima ilgai nepastebėti. Dėl naviko slaptos eigos jo galima nediagnozuoti, tačiau pamatoma metastazių, kurių pirminis šaltinis - galbūt išnykusi pigmentinė dėmė ar apgamas.

Konsultacinės poliklinikos vedėja Judita Filipauskienė sako, jog nemaža dalis pacientų kreipiasi ir dėl gerybinių, senatvinių odos pakitimų. Tai įvairios keratozės, šerpetojančios, iškylančios, trupančios pigmentinės dėmės, kurios žmonėms kelia nerimą. Iš tikrųjų dažniausiai tai senatvės pažeistos odos dariniai, kuriuos taip pat reikia gydyti. Šių darinių dažniau atsiranda tiems, kurie gyvenime yra sukaupę daug saulės spinduliuotės, - dirbo lauke, mėgo ilgai degintis.

Nuo 10 iki 40 apgamų paprastai turi vos ne kiekvienas žmogus. Apgamai, kurie yra lemti, susiformuoja maždaug iki 20-ties metų. Po to auga lėtai, šiek tiek iškyla ar pakinta jų spalva. Turimus apgamus reikia įprasti stebėti, gydytoja siūlo apsirašyti jų kontūrus, įvertinti, ar kinta asimetriškai, ar didėja, pastebėti spalvos pakitimų ir konsultuotis su gydytoju. Visais šiais atvejais reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą dermatologo, onkologo, plastikos chirurgo konsultacijai.