Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos gydytojas urologas Henrikas Šimkevičius sako, kad vyrai turėtų labiau rūpintis sveikata ir reguliariai tikrintis net tuo atveju, jei nejaučia jokių šalutinių požymių. 1 (Tikrai turime šio gydytojo nuotr. Fotografavo Vadimas 2012 metų rugsėjo mėn. )
Redakcijos archyvo nuotr.
Laima SIMAITYTĖ
Lietuvoje augant vėžinių susirgimų skaičiui, gydytojai skambina pavojaus varpais. Profilaktinės patikros tampa būtinybe, tačiau statistiniai tyrimai rodo, kad vyrai vis dar nelinkę rūpintis savo sveikata, nors sergamumas prostatos vėžiu užima pirmą vietą tarp onkologinių susirgimų. Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos gydytojas urologas Henrikas Šimkevičius sako, kad vyrai turėtų labiau rūpintis sveikata ir reguliariai tikrintis net tuo atveju, jei nejaučia jokių šalutinių požymių. Pasak gydytojo, 1-2 prostatos vėžio stadijos neturi simptomų, o kai pacientas į medikus kreipiasi jau pavėluotai, liga jau būna išplitusi po organizmą ir tampa sunkiai valdoma.
Daugėja prostatos vėžio atvejų
Pastaraisiais metais išaugo vyrų, sergančių prostatos vėžiu, skaičius. Taip atsitiko dėl prostatos vėžio patikros programos, kuri startavo nuo 2006 m. Lietuvoje. Priešinės liaukos vėžio ankstyvoji diagnostika ir PSA nustatymo paslauga teikiama vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Tačiau gydytojas H. Šimkevičius sako, kad visai neseniai Šiauliuose pasitaikė atvejis, kai diagnozavus prostatos vėžį tėvui, jis buvo diagnozuotas ir 41 metų sūnui. Tai rodo, kad klastinga liga gali sirgti ir jaunesni vyrai, todėl rūpintis sveikata reikia jau dabar.
H. Šimkevičius teigia, kad kuo daugiau vyrų yra patikrinama, tuo daugiau yra randama ir prostatos vėžio atvejų. Vien Šiaulių rajone 2013 metais pagal priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą atlikta 289 biopsijų, iš kurių nustatyti 98 prostatos vėžio atvejai. 2014 metais per 10 mėnesių pagal programą atlikta - 362 biopsijų ir nustatyti 168 nauji prostatos vėžio atvejai.
Pirmieji pastebi ligą šeimos gydytojai
Paprastai pas gydytoją urologą pacientas patenka su šeimos gydytojo siuntimu. Kaip teigia H. Šimkevičius, nustatant prostatos vėžį, labai svarbus šeimos gydytojo vaidmuo, nes būtent šeimos gydytojas geriausiai žino savo pacientų ir jų šeimų ligas, todėl jam lengviausia paskatinti tikrintis profilaktiškai.
Prostatos vėžys ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl ankstyva diagnostika ypač svarbi. Informavimo apie priešinės liaukos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir PSA nustatymo paslaugas teikia pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys šeimos gydytojai. Pasitikrinti norintys vyrai turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, atlikęs PSA tyrimą, esant reikalui, nusiųs urologo konsultacijai.
„Prostatos vėžys - tai liga, kurios simptomai iš karto nejaučiami. Todėl daugelis vyrų ir nesikreipia. Tačiau vis dažniau pasitaiko atvejai, kai nustačius tėvui prostatos vėžį, jis aptinkamas ir jo sūnums. Atsižvelgdami į šį faktą pastaruoju metu tiriama sveikata ir jaunesnių nei pagal programą vyrų sveikata. Tačiau svarbu žinoti, kad kuo jaunesnis vyras suserga prostatos vėžiu, tuo didesnė tikimybė, kad liga sparčiau progresuos“, - teigia gydytojas H. Šimkevičius.
PSA tyrimas atliekamas nemokamai
Pastebėta, kad ankstyvoji diagnostika gerokai mažina mirštamumą nuo prostatos vėžio, tačiau net 40 proc. vyresnių nei 45 metų vyrų nė karto nėra darę PSA tyrimo. Gydytojas H. Šimkevičius atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vykstanti prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa kviečia vyrus nemokamai atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą bent kartą per dvejus metus. Apie priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą pacientus turi informuoti šeimos gydytojas, kuris atliks ir įvertins PSA tyrimą ir nukreips pacientą urologo konsultacijai.
„Prostatos specifinio antigeno padidėjimas dar nereiškia prostatos vėžio diagnozės, kadangi PSA gali padidėti ir esant paprastam uždegimui ar gerybiniam prostatos išvešėjimui. Prostatos vėžį diagnozuoti gali tik gydytojas urologas, kuris papildomai atliks digitalinį tyrimą, įvertins atliktą tyrimą bei, esant įtarimui, atliks transrektinę echoskopiją kartu su prostatos biopsija“, - teigia urologas.
Gydymo sėkmė priklauso nuo ligos išplitimo
Prostatos vėžio gydymas priklauso nuo vėžio stadijos, bendros sveikatos būklės, ar yra tolimųjų vėžio metastazių, koks PSA lygis kraujyje, kokie galimi šalutiniai gydymo efektai, ar pacientas toleruos galimus šalutinius gydymo poveikius, koks paciento amžius.
Pasak gydytojo H. Šimkevičiaus, jei prostatos vėžys nustatomas ankstyvose stadijose, yra lokalus - liga gydoma ir kontroliuojama gana sėkmingai.
Jaunus, agresyvia forma sergančius pacientus, nesant metastazių, rekomenduojama gydyti radikaliai – tik taip pasiekiama geriausių rezultatų. Lietuvoje esama dviejų radikalaus gydymo būdų – operacija arba spindulinė terapija. Ligos kontrolei tinkami abu metodai, tačiau operacija dažniau siūloma jaunesniems ir fiziškai tvirtesniems asmenims.
Gydytojas perspėja, kad prostatos vėžys nebūtinai būna agresyvus ir greitai progresuojantis. Gana dažnai, net ir anksti diagnozavus ligą, ją pakanka tiesiog stebėti, o ne aktyviai gydyti. Gydymo taktika parenkama individualiai kiekvienu atveju. Lokaliai išplitęs prostatos vėžys paprastai yra gydomas hormonais ir spinduline terapija arba abiejų metodų deriniu. Prostatos vėžiui išplitus į kitus organus (metastazės), taikomas gydymas hormonais, kuris leidžia efektyviai kontroliuoti ligos eigą ilgą laiką, be to, pagerina paciento gyvenimo kokybę ir yra visiškai kompensuojamas valstybės.
„Prostatos vėžys labiausiai baugina jaunus vyrus, nes gydymas sveikatos nepriduoda ir gyvenimo kokybės nepagerina. Šia liga sergantys vyrai gyvena su tam tikrais nepatogumais (šlapimo nelaikymu, potencijos sutrikimu, nevaisingumu), tačiau gydymas ankstyvoje vėžio stadijoje užtikrina galimybę gyventi toliau“, - aiškina H. Šimkevičius.
Dėmesys savo sveikatai
Prostatos vėžys - anot H. Šimkevičiaus, labai klastinga liga, kuri neturi jokių išskirtinių pirminių požymių ir niekuo nesiskiria nuo gerybinės prostatos hiperplazijos – padažnėjusio šlapinimosi naktį.
„Vyrai profilaktiškai tikrintis neina, nes yra gana drovūs. Tačiau visi vyrai turėtų atkreipti dėmesį, kad esminis simptomas, kuris slepia prostatos vėžį ir greičiausiai vyrai jį pastebi – potencijos sutrikimas. Vėliau atsiranda papildomi simptomai - naktinis šlapinimasis, susilpnėjusi srovė“, - kalba urologas. Todėl gydytojas H. Šimkevičius ragina vyrus reguliariai tirtis, žinoti savo PSA, kurio rodmenų kitimas leidžia įtarti ligą arba nustatyti jos progresavimą.
Gydytojas ragina ir moteris atkreipti dėmesį į savo vyrų sveikatą ir paskatinti juos kreiptis į specialistus, dar kai nėra jaučiami nemalonūs ligos simptomai.
Anot H. Šimkevičiaus, vienas pagrindinių faktorių, lemiančių vėžinius susirgimus, yra genai ir mityba. Taip pat koją gali pakišti ir sėdimas darbas. Pasak urologo, dažnai žmonės važiuoja automobiliais ten, kur gali nueiti pėsčiomis.
„Prostatai reikia judėti – pagerėjus jos funkcijai, galima apsisaugoti ir nuo vėžio. Reikėtų valgyti mažiau riebaus gyvulinės kilmės maisto ir daugiau šviežių vaisių, daržovių. Tačiau kaip besisaugotumėme, vis dėlto vienas svarbiausių ligos veiksnių yra paveldimumas, kurio pasirinkti, deja, negalime. Vyrams, kurių tėvui ar broliui nustatytas prostatos vėžys, rizika susirgti šia liga padidėja net iki 1,5 karto“, - įspėja H. Šimkevičius.
