Respublikinės Šiaulių ligoninės neurologas gydytojas Antanas Lukošaitis teigia, jog ligos diagnozė – Alzheimeris, nėra galutinis nuosprendis. Liga – naujas gyvenimo etapas su savais išbandymais šeimai ir aplinkiniams, tačiau tuos išbandymus būtina įveikti.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Kai lemtis pasibeldžia į mūsų ar į mūsų artimųjų duris, dažnai paklausiame, kodėl tai atsitiko man? Bet duris tenka atidaryti. Susirgus Alzheimerio liga, keičiasi žmogaus kasdieniai įpročiai, bendravimo ypatumai, tenka naujai kurti tarpusavio santykius. Respublikinės Šiaulių ligoninės neurologas gydytojas Antanas Lukošaitis sako, jog ligos diagnozė nėra galutinis nuosprendis. Liga – naujas gyvenimo etapas su savais išbandymais šeimai ir aplinkiniams, tačiau tuos išbandymus būtina įveikti.

Nepagydomą ligą galima pažaboti
Anot A. Lukošaičio, per ilgą laiką Alzheimerio ligos gydymas smarkiai pasikeitė, todėl visai tikėtina, jog ilgainiui ši liga gali tampti ir pagydoma.
„Pagrindiniai Alzheimerio ligos sutrikimai – atminties ir orientacijos sutrikimai, kurie vystosi dėl smegenų nykimo. Šiuo metu mokslininkai yra nustatę keturis genus, kurie dalyvauja tos ligos atsiradime. Viso pasaulio specialistai ieško būdų, kaip kuo anksčiau nustatyti ligą ir ją pažaboti, kad ji taip greitai neprogresuotų“, – sako neurologas A. Lukošaitis.
Šiuo metu, A. Lukošaičio teigimu, gydytojai neprailgina Alzheimerio ligos amžiaus, o tik pagerina paciento funkcinę būseną, gyvenimo kokybę.
„Jei Alzeimeris nebus gydomas, tą patį ligos laikotarpį žmogus jausis žymiai blogiau, nei tas, kuris gydysis. Reikia kuo anksčiau nustatyti ligą, kad žmogus kuo ilgiau būtų darbingas ir galėtų savimi pasirūpinti“, – sako neurologas.

Genai gali išduoti ligos atsiradimą
Šiuo metu pasaulyje ieškoma būdų, kaip nustatyti ligą žmogui, kai dar nėra sveikatos sutrikimų ir sužinoti, kad jis tikrai sirgs. Tai aiškinama tiriant žmogaus genetiką.
„Jei pavyksta nustatyti, kad žmogus turi genų, palankių šiai ligai, galima teigti, jog tas žmogus ir sirgs Alzheimeriu. Šiauliuose kol kas ligoniui teikiama ankstyvoji pagalba toje fazėje, kai jau pasireiškia pirmieji sutrikimai. Pacientas keliauja pas specialistus ir jam atliekami tyrimai, kurie patvirtina, ar visgi Alheimeris ar ne“, – apie ligos nustatymą aiškina A. Lukošaitis.
Pasak mediko, tam, kad pacientas būtų nuodugniai ištirtas, reikalinga kompiuterinė tomograma, magnetinis rezonansas ir tam tikri kraujo tyrimai. Gydytojams sunkiausia diagnozuoti tada, kai ligos požymiai nėra pakankamai ryškūs, o simptomai yra panašūs ir būdingi kitoms ligoms – tokioms kaip auglys, insulto pasekmės ar net skydliaukė.
„Visai neseniai turėjome pacientę, kuri galvojo, jog serga Alzheimeriu, tačiau atlikus tyrimus nustatėme, jog jos skydliaukė pakitusi. Manome, jog šiai pacientei šiuo atveju pasisekė“, – realų atveją prisiminė A. Lukošaitis.

Alzheimeriu susergama žymiai anksčiau
Pasak medikų, Alzheimeriu susergama žymiai anksčiau, nei pasirodo pirmieji simptomai. Susergama prieš 10–15 metų nei žmogus pajaučia ligos simptomus. Anot A. Lukošaičio, kurie serga dabar, jie sirgti pradėjo žymiai anksčiau.
„Laukiame naujų medicinos pasiekimų, kada galėsime žmogui atlikti testus ir jau iš anksto nustatyti, kad jis serga. Tačiau manau, jog visiems tirtis dėl Alzheimerio tikrai nereikės. Tikrintis, ar neserga šia liga turėtų tos grupės žmonių, kurių šeimose yra šia liga sergančiųjų. Šiems žmonėms didesnė tikimybė sirgti, nes gali būti ligą paveldėję“, – aiškina medikas.
Daugiau Alzheimeriu sergančių žmonių, A. Lukošaičio teigimu, seniau buvo sulaukusių 60 metų. Dabar atsiranda ir keturiasdešimtmečių, kurie jau serga šia liga.
„Alzheimerio liga, kalbant iš medicinos pusės, sparčiai jaunėja, todėl atsiranda sergančių ir keturiasdešimtmečių. Tokio amžiaus žmonės, jei jiems atsiranda atminties sutrikimų, turėtų kuo skubiau kreiptis į specialistus. Tik gydytojai, atlikę tyrimus pasakys, kokia iš tikrųjų liga. Laiku diagnozavus ligą, žmogui padedame ilgiau jaustis visaverčiu visuomenėje“, – sako A. Lukošaitis.
Anot mediko, žmonės, kurie aktyviai dirba, susirgę ilgą laiką gerai jaučiasi.

Pakitimai smegenyse kerta atminčiai
„Susirgus Alzheimeriu, atsiranda pakitimų smegenyse. Kai pradeda nykti smegenys, atsiranda plyšių. Mums, neurologams, aktuali ta vieta, kur yra atminties sutrikimai užkoduoti“, – ligos eigą aiškina neurologas.
Pasak A. Lukošaičio, Alzheimeris yra progresuojanti, smegenis pažeidžianti degeneracinė liga, pasireiškianti atminties, ypač trumpalaikės, praradimu ir intelektinių gebėjimų silpnėjimu. Praradę atmintį ligoniai nebesugeba atlikti kasdienių gyvenimo užduočių, nebegali savarankiškai tvarkytis.
Pirmieji ligos simptomai – išsiblaškymas ir negebėjimas išmokti naujų dalykų. Aplinkiniai pradeda pastebėti ligonio sprendimų ir intelektinės bei socialinės veiklos neadekvatumą. Pamažu atsiranda logikos, atminties ir koordinacijos sutrikimų. Blogėja kalba, gali atsirasti paranoja. Paskutinėse ligos stadijose, anot neurologo A. Lukošaičio, ligonis visiškai netenka ryšio su aplinka, į ją nebereaguoja.

„Tai labai traumuoja ne tik ligonį, bet ir jo šeimos narius. Todėl turime stengtis išvengti šios ligos arba, jeigu ji jau prasidėjusi, užkirsti kelią progresavimui – kartais yra galimas net šioks toks pagerėjimas“, – sako A. Lukošaitis.

Senatvinė demensija skiriasi nuo Alzheimerio
Senatvinė demensija, pasak A. Lukošaičio, skiriasi nuo Alzheimerio tuo, kad senatvinė demensija dėl kraujagyslių pakitimų neprogresuoja taip, kaip Alzheimeris. Nors pasitaiko, bet retai, kai senatvinė demensija būna progresuojanti.
„Demencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, drauge stebimi suvokimo, elgesio pakitimai ir kiti fiziniai simptomai. Kartais nustatyti ligą labai sunku. Būna atvejų, kai gydome metus ir dar abejojame, ar tai tikrai Alzheimeris, tačiau visais atvejais geriau gydyti Alzheimerį jam nesant, nei negydyti jam jau esant. Negydomas Alzheimeris – didesnė gydytojo klaida, nes tai padaro žalos žmogui“, – sako neurologas A. Lukošaitis.

Kartais sergantiems tenka įrodinėti ligą
Pasak A. Lukošaičio, neretai sergantys Alzheimeriu susiduria ne tik su sveikatos problemomis, bet ir su įrodinėjimu, jog jie šia liga tikrai serga. Norintys gauti neįgalumo pažymėjimą, kreipiasi į gydytojų komisiją – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, tačiau atrodančiais visai sveikai žmonėmis gydytojų komisija sunkiai patiki. A. Lukošaitis sako, jog ir su jo gydomais pacientais taip yra nutikę ne kartą.
„Kai ligonis serga Alzheimeriu, psichologiškai jis gali 5 minutes atrodyti visiškai sveikai, todėl neretai gydytojų komisija ir abejoja, ar iš tikrųjų žmogus serga. Komisijai abejonių kelia tai, kad žmogus pats vaikščioja, protingai kalba ir jokių matomų fizinių defektų neturi, tačiau reikia suprasti, kad toks ligonis paliktas vienas namuose bus nevalgęs, nenusiprausęs – nepasirūpins savimi“, – teigia A. Lukošaitis.