Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos skyriaus alergologė imunologė Jūratė Greičiuvienė šiauliečiams linkėjo, kad alerginių reakcijų būtų kuo mažiau, o tie, kurie neserga, kad niekada ir nesirgtų.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Jei anksčiau alergiškas būdavo vos vienas kitas žmogus, šiandien alerginės ligos plinta dideliu pagreičiu. Įvairaus pobūdžio ir kilmės alergijas skatina vis didesnis aplinkos užterštumas, urbanizacija. Žmonės vis daugiau naudoja buitinės chemijos medžiagas. Prie alergijos plitimo prisideda ir pramoninė maisto gamyba, kurioje gausu dažiklių, konservantų, kvapiųjų medžiagų ir kitokių priedų. Remiantis pasauline statistika, alerginės ligos per kelis dešimtmečius tapo bene sparčiausiai plintančios - kas trečias žmogus kenčia nuo vienokios ar kitokios alergijos formos. Tarptautinės alergijos dienos proga, kuri buvo minima liepos 8-ąją, apie alerginius susirgimus pasakoja Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos skyriaus alergologė imunologė Jūratė Greičiuvienė.

Alergija – organizmo gynybinė reakcija
Alergologas yra pagrindinis imunologas į kurį žmonės kreipiasi, kai išsivysto tam tikros reakcijos. Jos gali būti net gyvybei pavojingos. Jos pasireiškia kvėpavimo takų, virškinimo ir odos sistemos pakitimais. Alergologas, kaip specialistas, turi galimybę išsiaiškinti priežastis, dėl ko tos reakcijos įvyko. Alerginės reakcijos – tai žmogaus organizmo gynybinė reakcija. Vieniems žmonėms jos būna lengvesnės, kitiems audringesnės – jas būtina slopinti. Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl bėrimų, alerginių slogų, bronchinės astmos ir kitų imunologinių susirgimų, kurie išaiškinami atliekant odos, kraujo alerginius mėginius ir skiriant gydymą.

„Pastebėta, kad mieste gyvenantys žmonės labiau alergiški nei kaimo gyventojai, nors alergija  pasireiškia patiems įvairiausiems dalykams: dulkėms, augalams, maistui, aplinkos taršai, gyvūnams, vabzdžiams, sintetiniams priedams. Šiauliuose alergiškų žmonių taip pat yra daug, tačiau tikslaus skaičiaus negalime pasakyti. Tai proporcingai atitinka pasaulinius skaičiavimus“, - pasakoja J. Greičiuvienė.

Pas alergologą, J. Greičiuvienės teigimu, žmonės atvyksta turėdami šeimos gydytojo nukreipimą arba kito gydytojo siuntimą. Tyrimai ligoniui atliekami priklausomai nuo to, kokių sveikatos nusiskundimų turi. „Pastaraisiais metais alergologinių problemų skaičius labai išaugo vien dėl gyvenimo tempo, aplinkos užterštumo ir netinkamos mitybos. Maisto produktuose gausu priedų, stabilizatorių. Alerginių reakcijų daugėja kartu su ateinančia civilizacija – mažėja imunitetas ir išryškėja kažkam įsijautrinimas. Tai gali pasireikšti įvairiais metų tarpsniais – labai dažnai ateina mamos, kurios pastebi savo atžalų ankstyvoje vaikystėje ar net kūdikystėje alergines reakcijas į maisto produktus. Mamos labiau rūpinasi savo vaikučiais ir pastebėjusios, kuo greičiau kreipiasi dėl galimų alergijų. Tačiau tokia alergija gali išryškėti ir mokykliniame amžiuje, paaugliui, suaugusiajam ar net vyresnio amžiaus žmogui“, - kalba alergologė J. Greičiuvienė.
Kūdikiai, pasak alergologės, dažniausiai kenčia nuo odos problemų – jiems pasireiškia atopinis dermatitas, kuris būna ir labai sunkus. Tokiam vaikui augant gali pradėti ryškėti bronchinė astma, alerginė sloga, gali pasireikšti skrandžio alerginiai uždegimai ar žarnyno alerginiai susirgimai.

„Pastaruoju metu padaugėjo alerginių reakcijų ir į medikamentus. Gerėjant įvairių ligų gydymui, atsirandant vis naujiems vaistams, žmonės įsijautrina net medikamentams. Tokiu atveju būtina pakoreguoti ligonio gydymą. Mūsų vaistų pramonė labai galinga – ir mažai kas supranta, kad per didelis kiekis vaistų iššaukia alergines reakcijas. Iš praktikos žinau, kad vaistai nuo skausmo – tai dažnas alerginės reakcijos sukėlėjas. Sunkiausia reakcija – anafilaksinis šokas. Taip yra dėl besaikio vaistų nuo skausmo vartojimo. Tie, kurie turi silpnesnį imunitetą, į ligoninę atvyksta vien dėl per didelio kiekio vaistų nuo skausmo vartojimo. Alergija vaistams išryškėja tada, kai mes pamatome atitinkamą reakciją. Pradžioje tos reakcijos gali nebūti – ji atsiranda pakartotinai panaudojus tuos pačius vaistus. Lygiai taip pat organizmas gali reaguoti ir į kitus vaistus, antibiotikus“, - pasakoja J. Greičiuvienė.

Vasarą alergijos provokatoriai – širšės ir bitės
Vasarą didžiausi alergijų provokatoriai – širšės ir bitės. Nuo jų įgėlimo kūnas patinsta, pradeda niežėti. Tai veikia kaip toksinis nuodų poveikis ir tie, kurie jautrūs širšių ir bičių nuodams, turi būti labai atsargūs dėl galimo anafilaksinio šoko, kurio baigtis gali būti ne kokia. Tokiems ligoniams patartina su savimi turėti prieš alerginį šoką vaistų, kad patys sau galėtų suteikti skubią pagalbą.
Tai, pasak alergologės, paprastai įvyksta išvykus į gamtą. Tačiau nereikėtų pamiršti, jog būnant gamtoje ne visada galima laiku suteikti pagalbą.

„Visi žmonės gali išsitirti, ar yra kam alergiški, tačiau be jokios priežasties daromi tyrimai ir konsultacija su alergologu yra mokoma. Jei žmogus ateina su siuntimu, jo problemos eilės tvarka yra registruojamos ir tiriamos nemokamai. Pas mus daromi ir jautrumo maisto produktams tyrimai. Tai atliekame Šiauliuose ir į kitus miestus dėl to važiuoti nėra būtina. Tiriame pagal kraują – paėmus kraujo atliekame imunologinius tyrimus ir taip nustatome alergiją. Šių tyrimų Ligonių kasos nekompensuoja. Žinoma, pasitaiko reakcijų, kurių tyrimus gali atlikti tik trečio lygio ligoninės“, - apie alergologės darbą pasakoja J. Greičiuvienė.

Maisto netoleravimas – nėra alergija
Pasak alergologės, norint išvengti alergijos maistui, būtina vengti valgyti tuos produktus, kam esate ar, tikėtina, jog esate alergiški. Riboti reikėtų ir egzotišką, konservantų bei sintetinių priedų gausų maistą, vietoj jo geriau rinktis kuo natūralesnius produktus.
„Mes nustatome tas tikrąsias imunologines reakcijas. Kiekvieno produkto kaip ir vaisto poveikį galime suskirstyti į tam tikras stadijas. Maisto ar vaisto panaudojimas, kai jo panaudojama per daug, organizmui sukelia netikėtas reakcijas. Taip yra todėl, kad organizmas negali suvirškinti ir pasisavinti tų medžiagų. Tokiu būdu įvyksta organizmo apsinuodijimas - žmogus tuo metu neturi pakankamai skaidymui reikiamų fermentų – tai ta tikroji alerginė reakcija.

Išsitirti patartina visiems – tai labai paprasta, tačiau tai kainuoja. Pagal rezultatus yra įvertinama, kam žmogus alergiškas.
Pasak alergologės, visas organizmo reakcijas į maistą negalima priskirti alergijoms. Egzistuoja ir maisto netoleravimas. „Dažnai pasitaiko ne alerginės reakcijos, o maisto produktų netoleravimas. Visame pasaulyje yra žmonių, kurių organizmas netoleruoja pieno produktų - tai normalu. Kitiems yra alergija karvės pieno baltymui. Su amžiumi išnyksta tas fermentas, kuris skaido karvės pieno baltymą. Tokiam žmogui pavartojus pieno produktų, greit paleidžia vidurius, tačiau tai nėra alerginė reakcija“, - sako alergologė J. Greičiuvienė.

Pasak specialistės, alergija kamuoja labai daug šiauliečių, tačiau jų tikslus skaičius nežinomas. Taip yra dėl to, kad kai kurie to net nežino. Nevartoja jiems alergiškų produktų ir taip neiššaukia alerginės reakcijos. „Viena iš retesnių reakcijų Šiauliuose - alergiški žuviai pacientai. Juos tenka sekti visą gyvenimą. Tokie žmonės jau išmokę nuo vaikystės – žino, ką jie gali valgyti, o ko ne, ir tų taisyklių laikydamiesi nugyvena visavertį gyvenimą. Kas tas taisykles pažeidžia, sulaukia sveikatos problemų. Žinoma, piktnaudžiaujant viskas gali labai blogai baigtis“, - apie alergiškus žmones kalba medikė.

Profilaktiškai pasitikrinti ir išsitirti kas kam yra alergiškas ar kokio maisto organizmas netoleruoja, J. Greičiuvienės teigimu, ateina nemažai šiauliečių, tačiau tokie tyrimai labiau populiarūs Vilniuje. „Kurie turi pinigų, tiriasi įvairiuose neaiškiuose centruose, kas mums, medikams, ne viskas yra protu ir mediciniškai paaiškinama, kaip ten tuos tyrimus daro. Maisto nesuderinamumo tyrimus daro be jokio pagrįstumo. Tačiau tai kainuoja, ir nemažai - keli tūkstančiai. Jei žmogus nevalgo, visada sublogsta, tačiau tai padaryti, pasak medikės, galima ir be pinigų. Tokį svorio metimą – maisto reguliavimą – pamėgę aktoriai ar bohemos atstovai. Tai žmonės, kuriems tiesiog trūksta stimulo, tačiau jis gali ir mažiau kainuoti“, - šypteli J. Greičiuvienė.

Alergologės J. Greičiuvienės teigimu, įvairią mėsą dažniausiai toleruoja visų žmonių organizmai, tačiau retkarčiais pasitaiko vištienai alergiškų žmonių. Taip nutinka dėl to, kad vištienos mėsa labai greit išgaunama ir auginat vištas naudojami įvairūs priedai – jie ir alergizuoja. Didesnė tikimybė, kad organizmas alergizuos prieskoniams, kažkokiems padažams, o ne pačiai mėsai. Atlikdami odos mėginius mes galime pasakyti, ko tas žmogus negali valgyti. Pavyzdžiui, žmonės, alergiški beržų žiedadulkėms, negali valgyti riešutų. Tai kryžminės reakcijos. Jautrumas beržo žiedadulkėms – kartu susidaro alergija riešutams, obuoliams, kauliniams vaisiams: abrikosams, persikams, kiviams, morkoms, salierams ir žalioms bulvėms. Jei nustatome, kad žmogus alergiškas kiečio žiedadulkėms, žinome, kad tas žmogus bus alergiškas ir ramunėlėms, saulėgrąžoms, chalvai, citrusiniams vaisiams“, - pasakoja alergologė.

Vaikų alergija – priklauso nuo tėvų
Pastebėta, jei šeimoje bent vienas iš tėvų yra alergiškas, didesnė tikimybė, jog ir vaikai toje šeimoje augs kam nors alergiški. Jei abu tėvai alergiški kažkam – tikimybė išauga dvigubai.
„Šiais laikais vaikai ir taip serga žymiai daugiau. Taip yra dėl nepilnavertiškos mitybos. Mūsų vaikai auga valgydami nesveiką maistą. Tai įtakoja mitybos įpročiai, išugdyti jau vaikystėje. Nieko keisto, jei jau dabar trijų metų vaikai mėgsta valgyti skrudintas bulvytes ar bulvių traškučius. Jei tėveliai maitinasi nesveiku maistu, vaikai tokius įpročius perims ir taip bus su kitomis kartomis. Niekas nepagalvoja, kodėl visi šaukštais kabina majonezą ir kitokius padažus? Tai bendras visuomenės įprotis. Iš kur tai atkeliauja? Taip valgė tėvai, taip valgo ir jų vaikai. Vaikams tai patiko ir jie priprato. Kodėl visi sako, kad jų mamos ruošiamas maistas pats skaniausias? Nes vaikas prie tokio ruošiamo maisto užaugo ir priprato. Todėl tėveliai turėtų apie tai rimtai susimąstyti. Kai kurių alergijų ar maisto netoleravimo vaikai galėtų ir išvengti, jei tėvai tinkamai maitintų savo atžalas“, - apie galimas alergijos priežastis kalba specialistė J. Greičiuvienė.