Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė primena: net 95 proc. atvejų ankstyvoje stadijoje diagnozuotas krūtų vėžys gali būti pagydomas

Mamografinė krūtų patikra leidžia aptikti ligą, kurios dar negalima pajusti ar apčiuopti

Krūtų vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga, kuria Europos Sąjungos šalyse suserga kas vienuolikta moteris. Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 1500 naujų krūtų vėžio atvejų. Ši liga taip pat yra ir dažniausia moterų mirties nuo onkologinės ligos priežastis. Minint krūtų sveikatos dieną Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė, medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja chirurgė dr. Agnė Čižauskaitė primena, kad profilaktinė mamografinė patikra gali ženkliai sumažinti mirčių nuo krūties vėžio skaičių ir dar kartą primena apie jos svarbą.

Gydytoja chirurgė sako, kad nors sergamumas krūtų vėžiu mūsų šalyje atitinka Europos Sąjungos šalių vidurkį, tačiau penkerių metų išgyvenamumas ir ankstyvų ligos stadijų nustatymas nuo jų atsilieka net 9 proc. Viena iš svarbiausių to priežasčių – mažas atrankinės krūtų vėžio programos lankomumas. Išsivysčiusiose šalyse šios programos ir visuomenės informavimas apie galimą krūties vėžio ankstyvą diagnostiką gerokai sumažino mirštamumą nuo šios ligos. Tuo tarpu Lietuva 2014 m. buvo tarp prasčiausiai atrankinę mamografinės patikros programą lankiusių šalių. Ir nors pastaraisiais metais situacija pamažu gerėja (2019 m. programinę mamografiją teigia atlikusios beveik 53 proc. 50–69 metų amžiaus mūsų šalies moterų), tačiau, pasak pašnekovės, vis dar ženkliai atsiliekame nuo ES atliekamų šių tyrimų vidurkio (65,9 proc). Todėl minint krūtų sveikatos dieną, siekiama atkreipti dėmesį į aktualiausius krūtų vėžio aspektus, užleistų ligos stadijų gausą lemiantį nepakankamai atsakingą požiūrį į mamografinę patikrą mūsų šalyje ir paskatinti moteris ugdyti įprotį reguliariai tikrintis krūtis.

Kokie veiksniai didina riziką susirgti krūtų vėžiu

Pasak dr. A. Čižauskaitės, krūtų vėžio riziką didinantys veiksniai skirstomi į pastovius (amžius, moteriška lytis, specifinės genų mutacijos, ilgalaikis estrogenų poveikis dėl anksti prasidėjusių menstruacijų ar vėlyvos menopauzės), kintamus (vėlyvas pirmas gimdymas, pakaitinės hormoninės terapijos vartojimas, nutukimas) ir aplinkos veiksnius (pvz. darbas trąšų pramonėje ir kt.).

„Tuo tarpu įvairiuose nepatikimuose internetiniuose šaltiniuose galima rasti daugybę papildomų, moksliškai neįrodytų rizikos veiksnių, susijusių su sveikata, higiena bei gyvenimo būdu. Sveikatos grupėje dažniausiai minimi – pagalbinis apvaisinimas, daugkartiniai nėštumo nutraukimai, krūtų implantai bei krūties sužalojimai anamnezėje. Higienos grupėje galima rasti tokius veiksnius kaip antiperspirantuose esančių aliuminio druskų poveikis krūties ar limfoidiniam pažasties srities audiniams, liemenėlių (ypač su metaliniais lankeliais) dėvėjimas, auskarai krūties spenelyje ar net areolės plaukelių epiliacija. Gyvenimo būdo grupėje paminėtini mokslinių įrodymų stokojantys veiksniai yra mobiliojo ryšio telefonų laikymas liemenėlėje sportuojant, naktinis pamaininis darbas, cukraus vartojimas (nesant nutukimo) ar aplinkos teršalai“, – sako pašnekovė.

Gydytojos chirurgės teigimu, taip pat dažnai klaidingai manoma, jog jeigu šeimoje ar giminėje yra sergančiųjų krūtų vėžiu, tikimybė susirgti yra 100 proc.. Tačiau tai nėra tiesa. Dauguma krūtų vėžio atvejų yra sporadiniai (atsitiktiniai), o paveldėjimo riziką sirgti šia liga turinčios moterys sudaro mažiau nei 10 proc. sergančiųjų. Šiandien, esant nustatytoms indikacijoms, galima atlikti genetinį ištyrimą dėl galimo paveldėjimo sirgti onkologinėmis ligomis. Siekiant nustatyti patogenines mutacijas, tiriama daugiau nei 50 genų. Didžiausią tikimybę susirgti krūties vėžiu turi tokios patogeninės mutacijos kaip BRCA1, BRCA2, CHEK2, ATM, PALB2 ir kt. Nustačius šias mutacijas moteriai rekomenduojamas dažnas periodinis krūtų ištyrimas ir riziką mažinančios operacijos. Atvykti gydytojo genetiko konsultacijai rekomenduojama, jeigu:

  • turite dvi ar daugiau I-os, II-os eilės giminaites, sergančias krūtų ir/ar kiaušidžių vėžiu;
  • turite du ar daugiau I-os, I-os eilės giminės narius, sergančius krūtų ir/ar žarnyno, gimdos vėžiu.
  • I-os, II-os eilės giminės nariui nustatytos genų mutacijos, didinančios rizika sirgti vėžiu.

Kada pradėti tikrintis krūtis

Dr. A. Čižauskaitė sako, kad tikslių gairių, kada reikia pradėti tikrinti krūtis, deja, nėra. Lietuvoje atrankinės mamografinės patikros amžius yra nuo 50 iki 69 metų amžiaus, tuomet moterį tyrimui siunčia jos šeimos gydytojas.

Praeitų metų pabaigoje Europos Komisija paskelbė atrankinių vėžio patikrų programų rekomendacijas, kur mamografinę krūtų patikrą dėl jaunėjančio sergančiųjų amžiaus ir ilgėjančios gyvenimo trukmės rekomenduojama ankstinti nuo 45-erių ir ilginti iki 74-erių metų.

„Tai – nuolatinis kiekvienais metais spalį (krūtų vėžio žinomumo mėnesį) Lietuvoje vykstančios socialinės akcijos Minios balsas klausimas, kurį, tikiu, išgirs Sveikatos apsaugos valdininkai. Europos ir JAV mokslininkų rekomendacijos dėl krūtų patikros skiriasi, tačiau bendrai sutariama, jog sveikai moteriai, neturinčiai nustatytų rizikos veiksnių, rekomenduojama krūtis pradėti tikrinti 35–40 metų ir, nenustačius pakitimų ar nustačius gerybinius pokyčius, tai daryti kas metus ar dvejus iki gyvenimo pabaigos, kol bendra sveikatos būklė bus pakankamai gera tyrimui atlikti“, – sako Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė.

Dr. A. Čižauskaitė sako, kad moterys dažnai klaidingai supranta krūtų patikros prasmę – dažnai manoma, jog tikrinantis periodiškai pavyks išvengti ligos. Deja, taip manyti klaidinga. Nuolatinės kartotinos patikros tikslas – nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, kuomet ji gali būti visiškai pagydyta.

„Mūsų tikslas – pirmoji ar, dar geriau, ikivėžinė būklė, kurias dažniausiai galima aptikti tik instrumentinio tyrimo metu“, – pabrėžia gydytoja.

Mamografinė patikra leidžia aptikti ligą, kurios dar negalima pajusti ar apčiuopti

Pašnekovė primena, kad svarbiausias krūtų ligų diagnostinis tyrimas yra mamografija. Jo metu, naudojant rentgeno spindulius, gaunamas suminis detalus krūties audinio vaizdas – mamograma. Mamografija leidžia aptikti krūtų vėžį, kurio dar negalima pajusti ar apčiuopti. Šio tyrimo tikslumas siekia 95 proc. Profilaktinės mamogramos periodiškai atliekamos moterims, kurios nejaučia ligos simptomų, siekiant ankstyvesnės krūtų vėžio diagnostikos nei liga pasireiškia kliniškai. Diagnostinės mamogramos tikslas – diagnozuoti ligą moterims, kurios jaučia klinikinius simptomus.

Nuo 2005 m. Lietuvoje vykdoma atrankinė programa, kurios metu 50–69 metų moterys kartą per du metus kviečiamos atlikti profilaktinę mamogramą. Šio tyrimo tikslas – patikrinti, ar krūtyje neatsirado pakitimų. Jeigu pakitimų nerandama, moteris gali vėl atlikti tyrimą po 2 metų. Nustačius pakitimus, atliekami nuodugnesni tyrimai. Deja, pasak gydytojos chirurgės, šia galimybe pasinaudoja vos pusė kviečiamųjų. Dažnai moteris sustabdo nepagrįstos skausmo ar apšvitos baimės.

 „Mamografinis tyrimas trunka vos kelias minutes, jis nėra skausmingas, o suspaudimo metu sukeliamą diskomfortą galima sumažinti tinkamai parinkus laiką (7–12 mėnesinių ciklo dienos), tyrimo metu atpalaidavus krūtinės raumenis ir nusiteikus pozityviai. Svarbu žinoti, kad didesnis suspaudimas užtikrina mažesnę spindulių dozę ir geresnės kokybės vaizdus. Apšvitos baimintis taip pat nereikėtų, nes šiuolaikiniai skaitmeniniai mamografai bei aukštos vaizdų apdorojimo technologijos tyrimo metu gaunamos spinduliuotės kiekį sumažino iki minimalios. Tyrimais įrodyta, jog per 34 metus (atliekant mamogramas kasmet 40–55 m. moterims, kartą per du metus 56–74 m. moterims) radiacijos sąlygoto vėžio rizika yra 1 iš 1000 moterų (0,1 proc.), tuo tarpu išsivysčiusių šalių moterų populiacijoje rizika susirgti krūtų vėžiu yra 100 kartų didesnė (1 iš 10 moterų)“, – aiškina dr. A. Čižauskaitė.

Pasak gydytojos chirurgės, neretai moterys vengia atlikti mamografijos tyrimą ir bijodamos sužinoti piktybinės ligos diagnozę. Tačiau, remiantis tyrimų duomenimis, krūtų vėžys patvirtinamas mažiau nei 10 proc. profilaktinės mamogramos metu detalesniam ištyrimui iškviestų moterų. Tuo tarpu profilaktinės mamografinės patikros dėka mirtingumas nuo krūties vėžio sumažėjo 40 proc., nes net 95 proc. atvejų ankstyvoje stadijoje diagnozuota liga gali būti pagydoma“, – dar kartą primena dr. A. Čižauskaitė.

„Mokslinėje literatūroje buvo nagrinėjamos prielaidos, jog kasmetinis mamografinis tyrimas, kuris taikomas kai kuriose pasaulio šalyse, gali padidinti ikivėžinių būklių atsiradimo krūtyse riziką. Atliekant ilgalaikius stebėjimus buvo pripažinta, jog nauda sveikatai – ankstyvų ligos stadijų nustatymas, viršija galimą žalą“, – pabrėžia pašnekovė.

„Taigi, nesvarbu, ar esate vyresnė nei 35 metų ir norėtumėte atlikti pirmąjį mamografijos tyrimą, ar turite krūtų vėžio rizikos veiksnių, ar tiesiog nepamenate, kada lankėtės patikrai pas krūtų specialistą, dabar – geriausias metas pasirūpinti savimi ir imtis veiksmų dėl savo krūtų sveikatos. Medicinos centre „Northway“ Klaipėdoje jau šį mėnesį mamografijos tyrimui bus pradėtas naudoti modernus naujos kartos mamografas, užtikrinantis itin mažą apšvitą ir itin aukštos kokybės vaizdus, leidžiančius pastebėti net menkiausius pakitimus. Tad nebedelskite ir ateikite pasitikrinti, nes tai gali išgelbėti Jums gyvybę“, – baigdama pokalbį skatina Lietuvos krūties vėžio asociacijos valdybos pirmininkė dr. Agnė Čižauskaitė.

Pranešimą paskelbė: Živilė Vitkūnė, UAB Northway medicinos centrai

Į viršų