Kiekviena besilaukianti moteris nori, kad jos būsimam vaikeliui nieko netrūktų, o nėštumas būtų sklandus ir lengvas. Todėl daugeliui jų kyla klausimas, kokius vitaminus vartoti nėštumo metu ir kiek jų gerti, kad nepakenktų vaisiui. Atsakymus pateikia ‚Idea Prima“, remdamasi vaistininkų patirtimi.

Svarbu neperdozuoti
„Kokie vitaminai reikalingi, o gal yra tokių, kurie gali pakenkti? Ar gali jų būti per daug? O gal keturiasdešimtmetei „nėštukei“ reikia daugiau vitaminų nei dvidešimtmetei?“, –dažnai girdimus klausimus vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.

Jei moters mityba subalansuota, nėra jokių ligų ir nusiskundimų, pakanka vartoti tik keletą vitaminų: pirmą nėštumo trimestrą – folio rūgštį, vitaminą D, kai nėra galimybės pabūti saulėje, žuvų taukus, o geležį ir magnį – paskutinį trimestrą pagal poreikį. Jei moteris turi nusiskundimų arba jos maisto racionas nėra visavertis, reiktų papildomai vartoti konkrečiai jai reikalingus vitaminus. Jei susidaro sauja vitaminų, K. Šnirpūnienė pataria gerti kompleksinius vitaminus nėščiosioms.

„Perdozavimo rizika atsiranda, jei moteris vienu metu vartoja keletą maisto papildų, kurių sudedamosios dalys dubliuojasi, pavyzdžiui, vienu metu geria vitaminus nėščiosioms, odai ir akims, o į juos visus įeina vitaminas A. Taip pat reikia atidžiai peržiūrėti Lietuvoje neregistruotų vitaminų sudėtį. Kartą į mane kreipėsi būsima mama, kuriai vitaminus nėščiosioms atsiuntė teta iš Amerikos. Tačiau šiame preparate esančių vitaminų kiekiai buvo per dideli, todėl rekomendavau jų kol kas negerti“, – aiškina vaistininkė.

Folio rūgštis saugo nuo persileidimo
Daugiausiai persileidimų įvyksta per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius. Viena iš priežasčių – sutrikęs vaisiaus nervinio vamzdelio vystymasis. Folio rūgštis saugo besivystančią vaisiaus nervų sistemą, užtikrina normalų nervinio vamzdelio vystymąsi, mažina apsigimimų riziką ir saugo nuo persileidimo.„Paprastai skiriama 400 mcg folio rūgšties per dieną, tačiau, jei yra buvę ankstyvų persileidimų, nėščioji yra vyresnė nei 35-erių, serga cukriniu diabetu, dozė didinama iki 800 mcg – 1mg per parą. Su maistu folio rūgšties gauname labai mažai, o jos poreikis nėštumo metu išauga“, – pataria K. Šnirpūnienė.

Vitaminas D – vartoti saikingai
Šis vitaminas itin naudingas imuninei sistemai, o nėštumo metu būti sveikai ypač svarbu, nes net ir paprasta virusinė lūpų pūslelinė gali būti pavojinga. Taip pat yra duomenų, kad vitaminas D saugo nuo ankstyvų persileidimų. Tačiau jo irgi negalima perdozuoti. Dėl vitamino D pertekliaus gali būti apsigimimų: širdies anomalijų, smegenų, inkstų pažeidimų. Todėl, jei planuojama gerti didesnę nei 1000IU dozę, reiktų pasidaryti kraujo tyrimą ir pasitarti su gydytoju.

Vitaminai A ir E
Jie taip pat priklauso vitaminų grupei, kurių nereikėtų perdozuoti dėl persileidimo ir apsigimimų grėsmės. Saugus vitamino A kiekis yra iki 3600TV, o vitamino E – ne daugiau kaip 10 mg per parą. „Vitaminas A svarbus placentos formavimuisi, vaikelio augimui, regėjimui, o nėščiajai padeda palaikyti sveikas gleivines, taip užkirsdamas kelią kvėpavimo takų, šlapimtakių infekcijoms. Vitaminas E svarbus kaip antioksidantas, jis užtikrina audinių atsinaujinimą“, – vardija K. Šnirpūnienė.

Vitaminas C- svarbus antioksidantas
Jis veikia kaip antioksidantas, stiprina imuninę sistemą, turi priešuždegiminių savybių. Rekomenduojama paros dozė nėštumo metu – iki 100 mg. Jei nėščioji, susirgusi sloga, kelias dienas pavartos vitamino C 500 mg, nieko blogo nenutiks. Šis vitaminas organizme nesikaupia, jo perteklius pašalinamas su šlapimu. Tačiau ilgą laiką vartojant didesnius kiekius, bus apsunkinta inkstų veikla, gali pradėti formuotis inkstų akmenys.

B grupės vitaminai
„Jie stiprina nervų sistemą, vartojami siekiant susilpninti galvos skausmus ir juos suretinti. Vitaminas B12 labai svarbus kraujodarai. Kartu su geležimi, folio rūgštimi, šis vitaminas saugo besilaukiančią moterį ir vaikelį nuo mažakraujystės. Šio vitamino gali trūkti, jei būsima mama yra vegetarė. Tačiau didelės B grupės vitaminų dozės gali alergizuoti – jei ketinate gerti ne maisto papildą, o vaistinį B grupės preparatą, pasitarkite su gydytoju“, – rekomenduoja vaistininkė.

Geležis
Geležis pradedama vartoti antroje nėštumo pusėje, tačiau, jei moteris turėjo mažakraujystę dar iki nėštumo, geležies preparatus reiktų pradėti vartoti jau pradžioje. Geležis yra svarbi ne tik nėščiosios, bet ir kūdikio kraujodarai. Jei būsimai mamai nėštumo metu buvo geležies stokos anemija, gimęs vaikas taip pat turės anemiją, o to pasekmė – raumenų hipotonija, protinis ir fizinis atsilikimas. „Net ir nedidelis geležies trūkumas gali nulemti, kad gimus vaikeliui geležies atsargų jam užteks tik pirmus 6 mėnesius, o po to pradės kristi hemoglobino kiekis kraujyje. Reikalingą geležies dozę nustato gydytojas, atlikęs kraujo tyrimą. Jos įsisavinimą didina kartu vartojamas vitaminas C, foliorūgštis ir vitaminas B12“, – akcentuoja K. Šnirpūnienė.

Magnis
Tai antroje nėštumo pusėje pradedamas vartoti mikroelementas. Pagrindinė jo užduotis – palaikyti raumenų normalią veiklą, neleisti jiems spazmuoti. Dalyvaudamas lygiųjų raumenų atpalaidavime, jis užtikrina normalų gimdos tonusą, saugo nuo hipertenzijos, mėšlungio. Rekomenduojamos magnio dozės – 300-400mg per parą. Jo nebūtina vartoti reguliariai, pvz., jaučiant nedidelius gimdos spazmus, tempimą, galima pagerti 2-3 savaites, po to daryti poros savaičių pertrauką.

Kalcis
„Naktinis kojų mėšlungis gali būti ir dėl kalcio trūkumo. Ypač jei dar ir slenka plaukai, lūžinėja nagai, genda dantys. Kalcis taip pat būtinas vaisiaus kaulų formavimuisi, dantų užuomazgoms. Rekomenduojamos dozės – 500-1000 mg per parą. Tuo pačiu verta atsiminti, kad ilgas kalcio vartojimas didelėmis dozėmis gali paskatinti akmenų inkstuose, tulžies pūslėje formavimąsi“, – pažymi vaistininkė.

Cinkas
Labai dažnai į kompleksinius kalcio preparatus įeina ir cinkas. Jis yra svarbus vaisiaus augimui, taip pat stiprina būsimos mamos imunitetą. Svarbu, kad jo nebūtų daugiau nei 15 mg per parą, nes dėl didesnių dozių gali būti vaisiaus centrinės nervų sistemos ydų.

Jodas
„Jis ypač svarbus pirmą ir antrą nėštumo trimestrą. Jis įeina į skydliaukės hormonų sudėtį, o pastarieji yra būtini vaisiaus smegenų vystymuisi. Jodo trūkumas taip pat sukelia ankstyvus persileidimus. Jodo paros dozė – 0,15 mg, galima vartoti natūralias jūros dumblių tabletes. Ypač rekomenduočiau jį vartoti nėščiosioms, turėjusioms ar turinčioms hipotireozę“, – sako K. Šnirpūnienė.

Omega-3 riebiosios rūgštys
„Nors omega-3 riebiosios rūgštys nepriskiriamos vitaminams, tačiau jos svarbios vaikučio smegenų ir regos vystymuisi, būsimą mamą saugo nuo priešlaikinio gimdymo, pogimdyvinės depresijos. Kai kurie gamintojai jų deda į bendrus vitaminus nėščiosioms, bet labai nedaug, todėl geriau papildomai gerti žuvų taukus“, – teigia vaistininkė.

Vitaminų trūkumas žiemą – kaip natūraliomis priemonėmis stiprinti imunitetą?
Pajutę nuovargio simptomus dažniausiai griebiamės vitaminų pakuotės – noras sustiprinti imunitetą itin aktualus šaltuoju metų laiku. Vaistininkai sako, kad maisto papildai nėra vienintelis būdas stiprinti imunitetą, o neatsargus jų vartojimas gali būti netgi žalingas, ir pataria išbandyti natūralias priemones, rašoma „Idea Prima“ pranešime spaudai.

Subalansuota mityba  ir papildai
„Atšalus orams, žmonės vis dažniau dairosi maisto papildų, klausia, kas padėtų sustiprinti imunitetą. Susirūpinimas savo ir artimųjų sveikata tapo itin aktualus pandemijos metu ir iki šiol neslopsta – žmonės vis dar baiminasi net mažiausio peršalimo, vos sunegalavę skuba pirkti ne tik peršalimo simptomus lengvinančių vaistų, bet ir papildų imunitetui stiprinti“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė. Pasak jos, organizmo atsparumą virusų bei bakterijų sukeltoms infekcijoms padeda stiprinti tokie vitaminai, kaip C, A, E, D, taip pat mikroelementai – cinkas, selenas ir varis. Vertingi imunitetui stiprinti ir gamtiniai preparatai: ežiuolė, eleuterokokas, ženšenis.„Norint stiprinti imunitetą, svarbu nepamiršti, kad gerai savijautai būtina  subalansuota mityba – su maistu turime gauti skaidulų, omega-3 riebiųjų rūgščių, baltymų, B grupės vitaminų“, – vardina vaistininkė.

Peršalimui įveikti – vitaminas C
Imunitetą reikėtų stiprinti kasdieniais įpročiais, kurių pagrindas yra fizinis aktyvumas ir sveikesnė mityba. Kasdien rekomenduojama suvartoti bent 400 g daržovių ir 200–300 g vaisių bei uogų. Pasak G. Tautkevičienės, natūralūs vitaminai, esantys daržovėse ir vaisiuose, yra naudingesni nei maisto papildai.

„Jei nėra galimybės vartoti šviežių daržovių bei vaisių, galima rinktis ir šaldytas – jų nauda organizmui praktiškai nesiskiria. Imunitetui stiprinti tinkamos ir apdorotos daržovės, tik reikėtų vengti marinuotų su actu, nes jos neturi daug naudingų savybių. Bet, pavyzdžiui, rauginti kopūstai gerina medžiagų apykaitą ir virškinimą. Taip pat naudingesni nei švieži yra pakaitinti pomidorai bei morkos“, – dalijasi vaistininkė.

Itin svarbus imunitetui yra vitaminas C, kuris gali padėti išvengti įvairių infekcijų.Įrodyta, kad reguliariai vartojamas vitaminas C ne tik sutrumpina peršalimo simptomų trukmę, bet ir ligos metu vartojamas didesnėmis dozėmis veikia kaip natūralus prieuždegiminis vaistas.

„Vitamino C atsargas galima papildyti vartojant juoduosius serbentus, kivius, citrusinius vaisius, pavyzdžiui, citrinas, apelsinus, greipfrutus, taip pat imbierą ir medų. Verta nepamiršti, kad vitamino C turi ir mums įprasti lietuviški vaisiai ir daržovės – obuoliai, moliūgai, svogūnai, špinatai“, – pataria ji.

Sultys irgi turi vitaminų
Vitamino C galima gauti ir geriant 100 procentų apelsinų sultis – vienas mėgstamiausių ne tik Lietuvos gyventojų, bet ir visame pasaulyjje Vien Europos Sąjungoje 2020 m. buvo išgerta daugiau nei 692 mln. litrų apelsinų sulčių – beveik 40 proc. daugiau nei Jungtinėse Amerikos Valstijose.„Apelsinų sultys pasižymi ne tik maloniu skoniu, bet ir naudingomis savybėmis – viena stiklinė šimtaprocentinių apelsinų sulčių patenkina daugiau kaip 50 proc. rekomenduojamo per dieną suvartoti vitamino C kiekio. Išgerti sulčių dažnai yra paprasčiau nei suvalgyti visą joms išspausti reikiamą vaisių kiekį.Imunitetui naudingos ne tik apelsinų, bet ir obuolių, greipfrutų sultys, kurias taip pat labai mėgsta lietuviai. Vitamino C galima rasti ir burokėlių bei morkų sultyse.

Natūralios šimtaprocentinės vaisių sultys, kaip ir patys vaisiai, turi įvairių vitaminų ir organizmui naudingų mikroelementų – jose nėra pridėtinio cukraus ar kitų maisto priedų. Jei sultys yra papildytos vitaminais ar mineralinėmis medžiagomis, tai turi būti nurodyta jų sudėtyje ant pakuotės.

Nepamiršti fizinio aktyvumo
Imuninei sistemai taip pat svarbus ir vitaminas D, kurio vartojimas padeda sumažinti peršalimo ir gripo riziką.„Pagrindinis vitamino D šaltinis yra saulė, kurios šviesos gauname sąlyginai mažai palyginti su šilto klimato šalimis. Nors vitamino D yra gausu jūros produktuose, riebioje žuvyje ir kiaušiniuose, apelsinų sultyse, vis dėlto su maistu įsisaviname tik nedidelę jo dalį, todėl dažniausiai jo rekomenduojama vartoti papildomai“, – sako vaistininkė G. Tautkevičienė.

Atsparumą ligoms didina ir fizinis aktyvumas, gera psichologinė savijauta. Pasak vaistininkės, reikėtų vengti streso ir kasdien tinkamai pailsėti, nes nuolatinė įtampa ir nuovargis gali susilpninti imunitetą. „Kasdienis pasivaikščiojimas bet kokiu oru stiprina organizmo atsparumą virusams ir turi teigiamos įtakos miego kokybei, o intensyvesnis ėjimas gerina kraujotaką ir širdies veiklą. Be to, kol vaikštoma lauke, galima ir namus išsivėdinti, įleisti šviežio oro į patalpas. Svarbiausia, kad organizmas gautų pakankamai energijos tiek prieš aktyvesnę veiklą, tiek po jos“, – pabrėžia ji.

Į viršų