Būrelis mergaičiukių trypčioja stotelėje, per kūną nubėga šiurpuliukai matant nuogus keliukus ar blauzdas, kyšančias pro moderniai išdraskytų džinsų skyles. Vaikinukai pučia mėlstančias nuo šalčio rankas, tempia aukštyn megztinio apykaklę, kuri šiek tiek paslepia laibą kaklą. Mažyliai po sniego maudynių grįžta šlapi, raudoni kaip vėžiai. 

Sniegas, išsiilgtas šaltukas atneša ne tik džiaugsmų, bet ir rūpesčių. Medikai primena, kaip pakoreguoti savo įpročius, kad pernelyg atsipalaidavę neprisidarytume sau bėdų.

Nėra blogo oro, jei apranga tinkama
Pirmiausia reikėtų pasirūpinti savo kojomis – einant į lauką apsiauti patogius batus, mūvėti šiltas kojines, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad koja bate nebūtų pernelyg apspausta. Rinkitės plonus, drėgmei gerai pralaidžius rūbus, juos sluoksniuokite. Rekomenduojama, kad striukė būtų neperpučiama. Nepamirškite šiltų pirštinių. Kepurė vis dažniau net jaunų žmonių suvokiama kaip įvaizdžio detalė, tai gerai, nes  paspaudus šaltukui ji būtina.

Pasak „Camelia“ vaistininko Rimanto Blyno, per galvą netenkame daug šilumos, tad būtina bent kapišoną užsimesti.Taip pat greitai nušąla ausys, todėl jas reikia pridengti. Sportuojantiems vaistininkas primena dėvėti apatinius rūbus, kurie praleidžia drėgmę, o viršutiniai drabužiai turėtų būti neperšlampami, neperpučiami.

Šaltis ypač pavojingas tiems, kurie turi kraujotakos sistemos problemų, pavyzdžiui, sergantiems diabetu, širdies kraujagyslių ligomis. Diabetu sergančių ypač jautrios pėdos, jas reikia labai saugoti, mūvėti vilnones kojines. Didesnė rizika sušalti gresia neįgaliems, išsekusiems. Neretai sušąla vaikai: vieni dėl to, kad per ilgai buvo nejudrūs vežimėlyje ar rogutėse, kiti užsižaidžia, nepajunta, kad šaltukas jau kandžioja rankas, kojas, ausis ar nosytę.

Labiausiai rizikuoja, kas „šildosi“ alkoholiu
Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad alkoholis sušildo. Vaistininko teigimu, alkoholis praplečia kraujagysles, kraujotaka pagerėja, mes jaučiame šilumą, bet tuo pačiu kūnas atiduoda daugiau šilumos aplinkai bei sumažėja kūno dalių jautrumas –  galime nepajusti, kaip staiga jos nušąla. Vartoti alkoholį lauke, prisnūsti šaltyje apsvaigusiems, neblaiviems yra labai pavojinga – gresia galūnių (kojos, rankos) ar kitų kūno dalių (nosis, ausys) stiprus nušalimas ir net amputacija.

Einant į lauką – riebus kremas
Šalčiams paspaudus, išsausėja ne tik oras, tačiau ir mūsų oda, tad jai reikalinga atidi priežiūra. Žiemą rinkitės riebesnes odos priežiūros priemones bei atkreipkite dėmesį į jų sudėtį. „Šaltuoju sezonu naudokite kremą, kurio sudėtyje būtų medžiagų, tokių kaip vitaminai, sviestmedis, migdolų aliejus, kviečių gemalų aliejus“, – sako R. Blynas.

Žiemą verta rinktis kremus, kurių sudėtyje yra keramidų – šie junginiai užpildo odos paviršiaus įtrūkimus ir sudaro apsauginę plėvelę, kuri apsaugo odą nuo drėgmės praradimo. Taip pat naudinga atkreipti dėmesį į kremus emolientus, kurie ypač tinka trūkinėjančiai, niežtinčiai, išsausėjusiai odai ir sergantiems atopiniu dermatitu. Emolientų pagrindą sudaro aliejai ir lipidai, kurie sustabdo vandens praradimą iš epidermio.

Rūpintis savo oda, ypač šaltuoju metu laiku, reikia ne tik dėl grožio, bet ir dėl sveikatos. Sušalusi, suskirdusi oda ima trūkinėti, gali atsirasti kraujosrūvų, žaizdų, gali kilti užkrėtimas.

Ką daryti nušalus ir kada kreiptis į medikus?
Jei dirbate lauke ar pastaruoju metu teks lauke pabūti ilgiau, vaistininkas pataria pasirūpinti šiltais nealkoholiniais gėrimais, sočiu maistu. Jei yra galimybė, kuo dažniau padaryti pertraukų ir pasišildyti patalpoje. „Jokiu būdu sušalusios kūno dalies nešildykite karštu vandeniu ir karštais prietaisais. Leiskite kūnui atšilti kambario temperatūroje, galite šilčiau apsirengti, apsikloti, atsigerkite šiltų nealkoholinių skysčių, puikiai tiks arbata. Leiskite kūnui sušilti palaipsniui“, – pataria vaistininkas.

Jei oda tik paraudusi ir kiek nejautri, niežtinti, diskomfortas turėtų praeiti savaime. Jei ant odos atsirado pūslių, audiniai tamsėja, būtina nedelsiant kreiptis į medikus.

Į viršų