Pasaulio vis dar nepaleidžiantis koronavirusas sezoninių peršalimo ligų, deja, reikšmingai nesumažino. Orui vis labiau vėstant, šios, kaip ir kasmet, puola didelius ir mažus. Ir nors visuomenėje kartais vis dar pajuokaujama, kad sloga – dar ne liga ir praeina savaime, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja otorinolaringologė Inga Tamošaitienė atkreipia dėmesį, kad į slogą numoti ranka nevalia. Negydoma sloga gali virsti kamuojančia lėtine problema, kurios pasekmės kartais būna itin skaudžios.

Kaip atrodo sezoninė sloga?
„Ūmi sloga – tai nosies ir dažniausiai sinusų gleivinės uždegimas. Tipiškai jos metu užgula nosis, padidėja sekrecija iš nosies, išprovokuojamas čiaudulys, kosulys, akių ašarojimas. Pacientas skundžiasi ir sekreto nutekėjimu į gerklę. Gali atsirasti galvos ir veido skausmas. Ūmios slogos metu žmogus jaučiasi išsekęs, o tai trikdo kasdienę jo veiklą ir sumažina darbingumą. Tiesa, ūmiai slogai būdinga tai, jog tokia būklė netrunka ilgai, vidutiniškai tęsiasi iki dviejų savaičių“, – sako gydytoja otorinolaringologė. Pasak jos, šiems simptomams užsitęsus ilgiau, jau reikalinga gydytojo otorinolaringologo konsultacija, mat galima įtarti, jog vargina ne tipinė peršalimo liga, bet kur kas sudėtingesnė lėtinė problema.

Lėtinės slogos kaltininkai – nuo alergijos iki hormonų disbalanso
Pasak gydytojos I. Tamošaitienės, lėtinės slogos priežastys gali būti įvairios – nuo neatpažintų alerginių reakcijų iki anatominių struktūrų pakitimų ar hormonų pusiausvyros sutrikimų, todėl svarbu nuodugniai jas išsiaiškinti.

„Lėtinė sloga gali  būti alerginė – kaip organizmo imuninė reakcija į tam tikrus alergenus, pavyzdžiui, dulkes, žiedadulkes, pelėsį, tam tikrus maisto produktus, gyvūnus ar kt., ir nealerginė – kai nosies gleivinę sudirgina aplinkoje esantys išoriniai dirgikliai, pavyzdžiui, dūmai, užterštas oras, stiprūs kvapai. Lėtinę slogą taip pat gali išprovokuoti kai kurie medikamentai, organizmo hormonų pokyčiai, gastroezofaginis refliuksas, ilgalaikis nosies lašų vartojimas, aplinkos oro pokyčiai – drėgnas šaltas oras, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, anatominiai nosies ir sinusų ypatumai, pavyzdžiui, iškrypusi nosies pertvara, padidėjusios nosies kriauklės ir / ar adenoidai“, – pasakoja gydytoja otorinolaringologė Inga Tamošaitienė.

Lėtinė sloga ir kitos ligos
Pasak gydytojos, į lėtinę slogą nereikėtų žiūrėti pro pirštus, mat negydoma ji gali ne tik pastebimai pabloginti gyvenimo kokybę, bet ir sukelti rimtų, net gyvybei pavojingų pasekmių.

„Pradėkime nuo to, kad varginant slogai sunku kokybiškai išsimiegoti, ima varginti lėtinis nuovargis, sumažėja darbingumas. Negydoma užsitęsusi sloga sudaro sąlygas infekcijai vystytis, gali turėti įtakos nosies polipų ar netaisyklingo sąkandžio formavimuisi, miego apnėjos atsiradimui. Dėl lėtinės slogos gali vystytis sinusitas, lėtinės ausų infekcijos ir klausos sutrikimai, net tokia gyvybei pavojinga būklė kaip sepsis“, – įvardija gydytoja otorinolaringologė.

I. Tamošaitienė atkreipia dėmesį, kad dažnai žmonės su lėtine sloga kovoja savarankiškai, vaistinėse tiesiog įsigydami nosies gleivinę sutraukiančių lašų, tačiau nė neįtaria, kad ilgalaikis nosies lašų vartojimas siejamas su padidėjusia infarkto ir insulto rizika, ypač sergantiems tokiomis lėtinėmis ligomis kaip pirminė arterinė hipertenzija (PAH), cukrinis diabetas, podagra, kai kurios autoimuninės ligos. Pasak jos, būtent dėl šios priežasties kai kuriose šalyse netgi draudžiama vartoti tokius lašus.

Taigi, užsitęsus slogai, visada tikslinga pirmiausia pasikonsultuoti su gydytoju specialistu, kuris nustatys tikslią ligos priežastį ir skirs tikslingą gydymo būdą.

Ar lėtinė sloga išgydoma?
Pasak gydytojos otorinolaringologės, lėtinė sloga gali būti sėkmingai gydoma, o jos gydymas priklauso nuo ligą sukėlusios priežasties. Pavyzdžiui, alerginės kilmės lėtinė sloga paprastai atsitraukia iš aplinkos pašalinus alergijos sukėlėjus ar pritaikius kitą alergijos gydymo būdą. Sergant lėtine sloga, taip pat neretai gelbsti gydymas intranaziliniais hormonais. Deja, ne visais atvejais pakanka tik hormoninio gydymo, kartais prireikia ir chirurginio.

„Chirurginio metodo pasirinkimas taip pat priklauso nuo konkretaus atvejo ir konkrečios problemos, kuri sprendžiama operacija. Kai kuriais atvejais skiriamos didesnės operacijos, atliekamos taikant bendrinę nejautrą, kitais – sėkmingai pritaikomas mažiau invazinis kriochirurgijos metodas“, – pasakoja gydytoja I. Tamošaitienė. Pasak jos, tai metodas, kai nosies gleivinė paveikiama itin žema temperatūra, kitaip tariant, šalčiu, kuris suardo pažeistas gleivinės vietas ir skatina sveikos gleivinės regeneraciją.

„Šis būdas kur kas lengvesnis ir patogesnis nei įprasta operacija. Kriochirurgijos procedūra atliekama naudojant vietinį nuskausminimą, jai nereikia specialiai ruoštis, o po procedūros pacientas paleidžiamas namo ir gali iškart grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. Pati procedūra tetrunka 20 minučių“, – sako gydytoja otorinolaringologė. Pasak gydytojos, kriochirurgija – tai pažangus ir itin saugus gydymo būdas. Dėl nedidelės trukmės, mažos komplikacijų tikimybės ir nesudėtingo gijimo proceso šis metodas jau ne vienerius metus sėkmingai taikomas ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams.

Nepulti gerti po ranka pasitaikiusių vaistų
Nors lėtinė sloga šiandien gali būti gydoma įvairiais būdais, pirmiausia labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju specialistu. „Kad būtų parinktas individualiu atveju geriausiai tinkantis gydymo metodas, pirmiausia reikia tiksliai nustatyti lėtinės slogos priežastis. Šiuo tikslu atliekamas instrumentinis ir laboratorinis ištyrimas, kuriuo vadovaujantis galima objektyviai įvertinti paciento būklę ir rasti problemos sukėlėją. Nesunkios sezoninės slogos atveju pakanka savarankiško simptominio gydymo namuose, o esant įtarimų dėl lėtinės slogos, reikėtų ilgai nelaukus kreiptis į gydytoją“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja otorinolaringologė Inga Tamošaitienė.