2018 metais portalas DELFI buvo paskelbęs „Tautos gydytojo“ rinkimus. Konkurse šešioms nominacijoms buvo siūlyti geriausi Lietuvos medikai ir gydymo įstaigos. Konkursas tapo itin populiarus ir veik 50 tūkst. mūsų šalies gyventojų dalyvavo balsavime. Nominacijoje „Geriausias specialistas“, kurioje buvo pasiūlyti 107 gydytojai, geriausiuoju išrinktas Vilniaus universiteto Santaros klinikų Neurochirurgijos centro vadovas prof. Saulius Ročka.
Šį konkursą prisiminiau šių metų vidurvasaryje, kai sužinojau, kad į Šiaulių medicinos kliniką „Pirmoji viltis“ šis gydytojas kas mėnesį atvyks konsultuoti. Med. dr. Saulius Ročka yra Lietuvos neurochirurgų draugijos, Baltijos neurochirurgų asociacijos ir Europos neurochirurgų draugijų asociacijos (EANS) narys. Stažavosi Škotijoje, JAV, Švedijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose. Profesorius konsultuoja „galvos patologijos“ srityje, tai yra, dėl galvos ir nugaros smegenų kraujagyslių ligų, epilepsijos, hidrocefalijos, įvairių galvos smegenų traumų gydymo, onkologinių susirgimų, taip pat konsultuoja vaikus.
Internetinis portalas Pincetas.lt spausdina atsiliepimus apie gydytojus. Visokių nuomonių ten gali rasti, todėl nustebino apie gydytoją Saulių Ročką vien teigiami atsiliepimai ir padėkos žodžiai: „Ačiū, daktare!“
O tų atsiliepimų dešimtys. Jie paprastučiai, be literatūrinių įmantrybių, bet talpinantys žmonių, kuriems gydytojas padėjo, jausmus. „Dėka šio daktaro auksinių rankų mūsų dukrytė gali vėl džiaugtis vaikyste“, „Gyd. Saulius nuoširdžiai atliko savo darbą, nuoširdžiai rūpinosi mano tėčiu“, „Prieš mėnesį prof. Saulius Ročka labai sėkmingai išoperavo galvos smegenų dangalų gėrybinį naviką. Esu labai dėkinga gydytojui“, „Aš nežinau kitų pranašumo požymių, išskyrus gerumą. Gerumas daktaro akyse, rankose ir širdyje. Tik tokie gydytojai, pilni gėrio, gali gydyti vaikus. R. Raugalas ir prof. Saulius Ročka – mūsų Emanuelio angelai sargai“, – atsiliepimus galima tęsti ir tęsti.
Kalbant apie profesorius Sauliaus Ročkos šeimą tetinka vienas apibūdinimas – gydytojų dinastija. Profesorius pasakoja, jog renkantis specialybę kito kelio tarsi ir nebuvo: abu tėvai – gydytojai. Tėtis buvo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Patologinės fiziologijos ir farmakologijos katedros docentas, mama – gydytoja parazitolologė. Tiesa, dinastija tęsiama: žmona – šeimos gydytoja, sūnus – medicinos studentas, jaunėlė dukra – dar mokinė.
Profesorius mielai dalijasi pokyčiais ir medicinos progresu Lietuvoje. Kalbėdamas apie kolegas, sako, kad gydytojai, turėdami galimybių matyti pasaulį, tobulėja. Palaipsniui atsiranda ir naujausia medicininė aparatūra, tad klinikinė medicina nebesiskiria nuo Europos standarto, o kai kur ji ir pažangesnė. Dabartiniu metu trūksta tik didesnio postūmio mokslo ir tyrimų srityje.
Profesorius gan reiklus sau. Jo nuomone, mokytis ir tobulėti turi visą gyvenimą, nes tai, kas atrodė neįmanoma prieš keletą metų, dabar jau turi klinikinius sprendimus. Profesorius medicinos srityje daug bendradarbiauja su užsienio valstybėmis, bet pats, supratau, atsidavęs savo šaliai ir nenusiteikęs rinktis nuolatinio gyvenimo užsienyje. Be nuo 2002 m. dėstytojavimo Vilniaus universitete, nuo 2014 m. tris savaites kiekvienais metais moko Europos rezidentus Neurochirurgų draugijų asociacijos mokymo komitete bei nuo 2017 m. Brno veda praktinius kursus rezidentams, kai mirusiems laboratorijose daromos operacijos.
Nugirsta istorija. Viena šiauliečių šeima ieškojo Vokietijoje gydytojo, galinčio išoperuoti vieno šeimos nario auglį galvoje. Vokiečiai tarstelėjo: girdi, ko jūs ieškote svetur, kai pas save turite puikiausią tos srities chirurgą Saulių Ročką.
Dabar madinga klausti apie laisvalaikį, mėgstamą knygą, filmą, muziką. Paklausiau to ir profesoriaus. Jis nusišypsojo ir tik paminėjo mėgstamiausią knygą. Pasirodo, tai neurochirurgijos vadovėlis. O laisvalaikis profesoriui – tai miegas, nes jam laiko nuolat trūksta.
