Dirbdami namuose judame daug mažiau nei anksčiau. Tačiau, pasitelkus vos keletą išmanių įrankių, galima tai lengvai pakeisti,  pranešime spaudai teigia Andrius Baranauskas. Jis pateikė kelias telekomunikacijų eksperto Arnoldo Lukošiaus pasiūlytas idėjas, kaip šiuo metu palaikyti fizinę formą ir puoselėti sveiką bei aktyvų gyvenimo būdą.

Raktas į gerą savijautą – fizinis aktyvumas
Nors dabar turime daug mažiau galimybių būti aktyvūs, galime rasti laiko pasivaikščiojimams ir sportui. Aktyvi fizinė veikla suteiks energijos ir motyvacijos bei padės išlaikyti gerą emocinę būseną. Jeigu neturite noro ar galimybių mankštintis namuose, galite pasivaikščioti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) suaugusiam žmogui rekomenduoja kasdien nueiti po dešimt tūkstančių žingsnių. Jų skaičių padės sekti telefone integruotos sporto ir sveikatos aplikacijos. Žingsnių skaičiavimo aplikacijų pasirinkimas tikrai platus. „Step Up“ programėlėje galėsite konkuruoti su draugais, Lietuvoje sukurtoje aplikacijoje „Walk15“ žingsnius galėsite iškeisti į nuolaidas, o „Map My Walk“ užfiksuos jūsų vaikščiojimo maršrutą.

Žingsnius taip pat galite skaičiuoti su išmaniosiomis sporto apyrankėmis arba išmaniaisiais laikrodžiais. Dauguma jų taip pat turi specialią funkciją, kuri primins atsistoti nuo darbo stalo ir šiek tiek pajudėti. Tokius priminimus galite gauti ir į savo telefoną – tam tereikia įsidiegti programėlę „Stand Up! The Work Break Timer“  arba „Randomly RemindMe“.

 Išmanios priemonės sportui namuose ar lauke
Nuolatiniam ir nepertraukiamam fizinio aktyvumo sekimui patogiausia dėvėti išmanųjį laikrodį. Jis ne tik skaičiuoja nueitus žingsnius ir sudegintas kalorijas, bet ir stebi širdies darbą bei miego ritmą. Stebėdami savo aktyvumo rodiklius, galėsite geriau įvertinti, ar sportuojate pakankamai.

Kol sporto klubai neveikia, rekomenduojame išbandyti populiariausius treniruočių kanalus „YouTube“ platformoje. Daugybę pilateso pratimų rasite kanale „Blogilates“, jogos išmoksite įsijungę kanalą „Yoga with Adriene“, smagiai pašokti galėsite prisijungę prie „The Fitness Marshall“ kanalo, o intensyvias kardiotreniruotes išbandysite „PopSugar Fitness” kanale. Dauguma išmaniųjų televizorių turi „YouTube“ vaizdo transliavimo funkciją, todėl pamėgtas treniruotes galėsite patogiai stebėti per didelį ekraną.

 Subalansuota mityba
Siekiant būti sveikiems ir energingiems ne mažiau svarbi subalansuota mityba. Valgyti sveikiau ir atrasti naujų patiekalų receptų padės išmanioji aplikacija „My Plate Calorie Counter“. Čia galėsite pildyti išsamų savo maisto dienoraštį, išsikelti tikslus ir stebėti savo progresą bei prisijungti prie draugiškos programėlės narių bendruomenės.

Tiems, kas nori stebėti suvartojamų kalorijų kiekį ir svorio pokyčius, taip pat gali rasti išmanių sprendimų: kalorijas suskaičiuoti padės išmanusis laikrodis, o prižiūrėti svorį – išmaniosios svarstyklės.

Tokios svarstyklės ne tik sveria, bet ir nustato kūno riebalų procentą bei apskaičiuoja kūno masės indeksą (KMI). Visa informacija yra persiunčiama į aplikaciją išmaniajame telefone. Ją atsidarę, matysite savo progresą, svorio pokyčius ar svyravimus.

 Miego kokybė
Dirbant namuose labai paprasta pasiduoti vienam iš dviejų kraštutinumų: arba miegoti per mažai, arba miegoti per daug. JAV Nacionalinis miego fondo (angl. „National Sleep Foundation“) teigimu, suaugusiam žmogui reikia 7-9 valandų miego per parą.

Stebėti miego trukmę ir kokybę padės išmanieji pagalbininkai. Tokie prietaisai stebi žmogaus miego ritmą ir fiksuoja skirtingas jo stadijas. Išmaniosios apyrankės ir laikrodžiai seka, kiek laiko jūs iš tikrųjų išmiegate ir ar nepatiriate jokių miego sutrikimų. Surinkę pakankamai duomenų, šie įrenginiai netgi gali patarti jums, kada yra optimaliausias metas eiti miegoti ir keltis.

Jei išmaniojo laikrodžio neturite, miego sekimui galite naudoti ir savo išmanųjį telefoną. Tam tereiks įsidiegti aplikaciją ,,Sleep Cycle“. Ji leidžia stebėti jūsų miego statistiką. Taip pat programėlėje galėsite pasirinkti labiausiai patinkančią žadintuvo melodiją bei kitas priemones, padėsiančias atsipalaiduoti ir greičiau užmigti.

Emocinė sveikata
Dirbdami namuose, skirkite daugiau dėmesio savo savijautos ir nuotaikų stebėjimui. Sekti savo emocijas padės elektroninis dienoraštis „Daylio Journal“. Jis ne tik stebės jūsų kasdienę elgseną ir būseną, bet ir pateiks mėnesinę analizę ir statistiką.

Taip pat galite išbandyti meditaciją. Pavyzdžiui, įsidiegę aplikaciją „Headspace“. Joje rasite daugybę vertingų dėmesio sutelkimo, atsipalaidavimo, sąmoningumo ir streso valdymo pratimų. Ši programėlė jus išmokys naudingų įpročių, seks jūsų progresą ir paskatins siekti savo tikslų.

Gerą savijautą palaikyti gali padėti ir atpalaiduojantys pomėgiai – muzika, knygos, filmai, piešimas ar kitos jums patinkančios veiklos. Išbandykite populiarias vaizdo transliavimo platformas („Netflix“, „Amazon Prime“, „Apple TV+“), klausykitės tinklalaidžių („Spotify“, „Castbox“, „Google Podcasts“), skaitykite knygas („Google Play Books“, „Amazon Kindle“) arba jų klausykitės („Audible“, „Audioteka LT“).

Taip pat galite išmėginti spalvų terapiją. Įsidiegę „Colorfy“ aplikaciją, galėsite spalvinti, piešti mandalas arba net perkelti savo ranka pieštus piešinius ir dalintis jais su kitais.

Technologijos sveikatai stebėti po truputį išstumia savigydą
Ant dažno gyventojo riešo galima pamatyti išmanųjį laikrodį ar apyrankę, matuojančią žingsnius ar pulsą, o prasidėjus koronaviruso pandemijai išpopuliarėjo ir pulsoksimetrai – prietaisai, matuojantys deguonies įsotinimą kraujyje. Išmaniosiomis technologijomis bei prietaisais galima pasitikėti ir su jų pagalba gyventi kokybiškiau bei sveikiau, rašoma Asociacija „Langas į ateitį” informavimo ekspertės Birutės Stanevičienės  pranešime. „Jei reikėtų išskirti šiandien populiariausius sveikatos prietaisus, tai greičiausiai būtų išmanieji laikrodžiai ir įvairios su sveikata susijusios mobiliųjų telefonų programėlės“, –  teigia jos kalbinta šeimos gydytoja Dileta Vaitkuvienė.  Analitikų kompanijos „IDC“ duomenimis, 2020 m. pirmojo ketvirčio metu visame pasaulyje buvo parduota net 72,6 mln. išmaniųjų laikrodžių ir apyrankių, o tai yra 29,7 proc. daugiau nei 2019 m.

Geros savijautos duomenys – ant riešo
Išmanieji prietaisai taip pat gali fiksuoti per parą nueitų žingsnių skaičių, nueitus kilometrus, sudegintas kalorijas. Išmaniosios programėlės primena žmonėms, kada reikia atsistoti, pajudėti, atlikti kvėpavimo pratimus – tai ypač aktualu nuolat dirbantiems sėdimą darbą. Jos motyvuoja žmogų siekti rūpintis savo sveikata.

Anot D. Vaitkuvienės, esant tokiai didelei paklausai išsirinkti sau aktualiausią prietaisą ar programėlę padeda paprasčiausias smalsumas. „Jeigu žmogus domisi savo sveikata ir ligų profilaktika, aktyviai dalyvauja ligų gydyme, tai paprastai pats ar su gydytojo pagalba atsirenka jam reikalingas priemones“, – sako gydytoja.

Išmaniosios technologijos, skirtos sveikatai stebėti ar aktyviam gyvenimo būdui palaikyti, populiarėja tarp įvairaus amžiaus žmonių. Pasak projekto „Prisijungusi Lietuva“, organizuojančio skaitmeninio raštingumo mokymus nuotoliniu būdu, informavimo ekspertės Birutės Stanevičienės, dažnai į mokymus užsiregistravę žmonės jau būna girdėję apie įvairias programėles ir nori išmokti jomis naudotis.

„Bene populiariausia – „Walk15“ programėlė, kadangi ją paprasta įsidiegti į išmanųjį telefoną, kiekvienas pasirenka trasas ar iššūkius pagal savo galimybes, gali sekti nueitų žingsnių skaičių ir lygintis su kitais tame iššūkyje dalyvaujančiais. Domimasi ir išmaniųjų apyrankių bei laikrodžių funkcijomis, susijusiomis su sveikata: miego kokybe, širdies ritmo sekimu, kraujospūdžio matavimu, nueitų žingsnių ir sudegintų kalorijų fiksavimu. Dažnai po mokymų jų dalyviai sako, kad net neįsivaizdavo, kokias galimybes suteikia technologijos tiems, kas nori stebėti savo sveikatą“, – sako B. Stanevičienė

Gydytoja D. Vaitkuvienė vienareikšmiškai pasisako už technologijų naudojimą sveikatos priežiūroje ir teigia, kad jomis galima drąsiai pasitikėti. „Tokios priemonės negali pakenkti žmogui ir gali būti plačiai savarankiškai naudojamos.

Pavyzdžiui, jei organizmas siunčia kažkokius signalus, sakykime, skauda galvą ar jaučiamas dažnesnis širdies plakimas, tai yra gerai, jei žmogus turi galimybę pasimatuoti kraujo spaudimą ir pulsą, o nuotolinės konsultacijos metu pateikti išsamesnę informaciją savo gydytojui. Tikrai kur kas blogiau, kai žmonės pradeda gydytis medikamentais savo nuožiūra, vadovaudamiesi interneto svetainėse rastais ar kaimynų patarimais“, – pastebi gydytoja.

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ atstovė sako, kad žmonės dažnai pasinaudoja galimybe užduoti klausimus apie skaitmenines technologijas ir gauti į juos atsakymus „Facebook“ grupėje „#Prisijungusi Lietuva pataria ir konsultuoja“.

Išpopuliarėjo pulsoksimetrai, bet naudingi ir termometrai
Pasak gydytojos, pandemijos metu dėl poreikio sekti deguonies įsotinimą kraujyje ypač išpopuliarėjo ant piršto dedami pulsoksimetrai, kurie taip pat nurodo ir širdies ritmą. Populiarūs ir kiek specifiškesni prietaisai – išmaniosios insulino pompos sergantiems cukriniu diabetu ar ultragarsiniai oro drėkintuvai ir inhaliatoriai, ypač naudingi gydant vaikų viršutinių kvėpavimo takų ligas. „Užsienyje populiarėja elektrokardiografai, kurių pagalba galima stebėti savo širdies būklę neišeinant iš namų ir, reikalui esant, išsiųsti kardiogramą savo gydytojui“, – pasaulines tendencijas įvardija ji.
Anot pašnekovės, populiariausiu rodikliu, kurį žmonės savarankiškai stebi ir fiksuoja, išlieka širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis. „Pacientui atėjus pas gydytoją, keletas pamatavimų neleidžia spręsti apie ligos būklę, tam reikia daugiau parametrų. Todėl dažnesnis jų sekimas namuose padeda gydytojui geriau spręsti apie ligos eigą ir gydymo parinkimą“, – argumentuoja D. Vaitkuvienė.

Dar viena nauda – pats žmogus daugiau įtraukiamas į gydymo procesą ir gali stebėti, kokią įtaką sveikatai daro jo elgsena, mityba ar sportas. „Išmaniosios technologijos leidžia sekti širdies veiklą – kaip ji kinta miego, fizinio krūvio, įtempto protinio darbo ar streso metu. Pavyzdžiui, sportuojant širdies kontrolė leidžia spręsti apie širdies toleranciją krūviui ir, reikalui esant, mažinti krūvį treniruotės metu“, – sako ji.

Tiesa, drauge su išmaniosiomis technologijomis D. Vaitkuvienė ragina nepamiršti ir tokių įprastų, bet itin naudingų prietaisų kaip termometras ar svarstyklės, kurie nuolat tobulėja ir tikslėja. „Pasitaiko atvejų, kai žmogus gilinasi į savo kardiogramos „dantelius“, nors peršalęs neturi paprasčiausio termometro. Arba serga hipertenzija, bet neturi kraujo spaudimo matuoklio, kuris tokiu atveju yra būtinas. Taigi, ne visuomet savo sveikatai sekti reikia kažkokių sudėtingų technologijų, kur kas svarbiau – kad jos būtų aktualios jūsų atvejui“, – pataria šeimos gydytoja.

Ji pastebi, jog savo sveikatos rodiklių stebėjimas paskatina ir dažniau tikrintis profilaktiškai bei užbėgti ligoms už akių. „Per šį pandemijos laikotarpį, kai daugelyje įstaigų atsirado kūno temperatūrą matuojantys termometrai, dalis žmonių pastebėjo turintys aukštesnę arba žemesnę kūno temperatūrą ir tai juos paskatino išsitirti dėl galimų lėtinių medžiagų apykaitos ar kitų ligų“, – pateikia pavyzdį D. Vaitkuvienė.

Į viršų