„Vis dar tebemanote, kad vėjaraupiai – lengva vaikiška liga, kuria turi parsirgti kiekvienas? Be reikalo. Aš persirgau paauglė būdama, kokių 14 metų. Užsikrėčiau nuo klasės draugės sesutės. Niekas neįspėjo, kad į namus neičiau. Sirgau gana sunkiai, visam gyvenimui ant veido liko randų, – laikraščiui telefonu pasakojo šiaulietė Ilona. – O pavasarį dar viena bėda pristojo. Visi koronos bijojome, o aš juostine pūsleline susirgau. Jei ne tos vaikystės vėjaraupės, baisių skausmų išvengusi būčiau.“

Laikas sunkus, įtemptas. Klausti gydytojų, nuolat „ant laido kabančių“, kai gydo nuotoliniu būdu, jau nedrąsu, nes suvoki, kad per tavo įkyrius klausinėjimus jie nieko nespėja. Tačiau apie juostinę pūslelinę informacijos nemažai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) svetainėje.

Virusas organizme tūno dešimtmečius
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad vėjaraupiai yra ūminė virusinė infekcija, kurią sukelia Varicella zoster virusas (VZV). Šis virusas gali sukelti dvi skirtingas infekcines ligas – vėjaraupius ir juostinę pūslelinę. Persirgus vėjaraupiais VZV virusas lieka žmogaus organizme (nugaros smegenų mazguose) latentinėje (neaktyvioje) fazėje, todėl kiekvienas, kuris sirgo vėjaraupiais, ateityje gali sirgti juostine pūsleline (herpes zoster), dėl kokių nors priežasčių susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai.

Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Eglės Savickienės,  2 iš 10 asmenų, sirgusių vėjaraupiais, vėliau suserga juostine pūsleline. Dažniausiai suserga vyresni nei 50 metų asmenys. Tai, pasak specialistės, galima aiškinti tuo, kad imuninės sistemos funkcija silpnėja su amžiumi, todėl kuo vyresnis asmuo, tuo didesnė juostinės pūslelinės rizika.

Pasireiškia baisiu skausmu
„Vieną dieną ėmė skaudėti dešinįjį šoną. Pamaniau, negi vėl nervų šaknelių uždegimas, nes skausmas priminė tarsi radikulitą. Kitą rytą ant dešiniojo šono randu reljefinį raudoną iškilimą – tarsi tūkstantį mažų „herpiukų“, –  pasakojo Ilona. Skausmas buvo sunkiai pakeliamas, be to, jis išliko apie tris mėnesius, nors bėrimas jau seniai buvo išnykęs.
„Persirgus vėjaraupiais virusas migruoja iš odos per juntamuosius nervus į nugaros smegenų nervinius mazgus.

Nusilpus imuninei sistemai, virusas aktyvuojasi ir per juntamuosius nervus migruoja į jų įnervuojamą odos sritį ir sukelia juostinę pūslelinę – tai neuralginis skausmas ir vienpusis pūslelinis odos bėrimas pažeisto nervo inervuojamoje vietoje, –  teigia sveikatos specialistė E. Savickienė. – Dažniausiai pažeidžiami (išberiama) tarpšonkauliniai nervai, taip pat gali būti pažeisti (išberti) veidiniai  klausos, akių ir retais atvejais kiti nervai.“

Sergama maždaug mėnesį
Pasak šiaulietės Ilonos, ji visą mėnesį negalėjo dirbti, net drabužių prisilietimas erzino. Bijojo ant rankų paimti savo anūkėlį, kad jo neužkrėstų. Net į atskirą kambarį miegoti išsikraustė – maža kas, vyras buvo neseniai po skrandžio operacijos.

E. Savickienės teigimu, pirmieji juostinės pūslelinės simptomai pasireiškia likus keletui dienų iki bėrimo atsiradimo,  tai – karščiavimas, bendras silpnumas, galvos skausmas ir stiprus skausmas būsimų bėrimų vietoje.

Skausmas, juntamas pažeisto nervo zonoje, – pirmasis ligos požymis. Jis gali būti toks stiprus, kad žmogus negali judėti, pasilenkti. Tokį krūtinės plote atsiradusį skausmą neretai žmonės supainioja net su infarkto požymiais. Skausmas nurimsta tik tada, kai toje vietoje pasirodo pūslelės.

Juostinės pūslelinės bėrimas pasireiškia nesimetriškai, vienoje kūno pusėje. Pūslelės, pripildytos skysčių,  išsidėsčiusios grupėmis. Išbertas vietas skauda, degina, peršti. Dar baisiau, kad kartais išberia veidą, galvos odą, tada sutinsta visas veidas, ištverti nesikasius yra be galo sunku. Jei bėrimų atsiranda ant veido, oda ištinsta taip, kad žmogui sunku atsimerkti, vargina šlapiavimas. Bėrimams atsiradus plaukuotoje galvos odoje, skausmas ima plisti ir į ausį, kaklą, siekti petį ar net pirštų galus. Gali prasidėti net regos ar klausos sutrikimai.

Dažniausiai nuo juostinės pūslelinės pasveikstama per 2–4 savaites, jei nėra ligos komplikacijų.  Tačiau persirgus itin dažnai pasireiškia juostinės pūslelinės komplikacija – poherpetinė neuralgija (neuropatinio skausmo sindromas), kuri gali tęstis nuo kelių mėnesių iki metų. Specialistė pabrėžia, kad juostine pūsleline negalima užsikrėsti po kontakto su vėjaraupiais sergančiu asmeniu, bet galima užsikrėsti vėjaraupiais po kontakto su juostine pūsleline sergančiu asmeniu. Be to, šios ligos nereiktų painioti su herpes viruso sukelta lūpų pūsleline. Abi yra nemalonios, bet visai skirtingos ligos.

Ligos padeda išvengti skiepai
Kaip matėme, juostine pūsleline sirgti gali tik tie, kas sirgo vėjaraupiais, nes tai yra VZV reaktyvacija. Taigi pasiskiepiję nuo vėjaraupių nesusirgtume ir juostine pūsleline.

Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro skiepų kabinete pasiteiravome, ar daug žmonių skiepijasi nuo vėjaraupių.

Medikė D. Vaičiulienė sakė, kad tokie atvejai, deja, reti, nes skiepai gana brangūs, net vaikams dar neatliekami nemokamai. Jos nuomone, svarbu būtų paskiepyti nuo šios ligos 12-15 mėn. kūdikius, visam gyvenimui apsaugoti juos nuo nemalonių šios ligos padarinių.

ULAC duomenimis, Lietuvoje pernai pirma vakcinos nuo vėjaraupių infekcijos doze pasiskiepijo 2 329, antra – 1 518 asmenų. Skaičiuojama, kad tai didžiausias pasiskiepijusiųjų skaičius per dešimtmetį. Vis dėlto per pirmąjį 2020 metų pusmetį užregistruoti 4 344 vėjaraupių atvejai. Tai tris kartus mažiau, lyginant su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo registruoti 14 584 atvejai. Iš viso praėjusiais metais vėjaraupiais sirgo 18 tūkst. žmonių.

ULAC imunoprofilaktikos skyriaus specialistės Eglės Savickienės teigimu, gerokai mažesnį registruotą sergamumą vėjaraupiais lėmė karantino laikotarpis, nuotolinis ugdymas ir pan.

Skiepų kabineto darbuotojų nedrąsu daug klausinėti, nes jų dabartinis galvos skausmas – skiepai nuo COVID-19. Sutikrinami sąrašai, rengiamasi skiepyti pacientus. Medikė priminė, kad dėl gripo vakcinos jau nebeverta skambinti – jos nebėra. Artimiausias žmonių rūpestis turėtų būti skiepai nuo erkinio encefalito. Nepatartų laukti, kol erkės „lips ant galvos“.

O dėl juostinės pūslelinės išsiaiškinome: persirgę vėjaraupiais šia baisai liga gali susirgti, o pasiskiepiję nuo vėjaraupių nesuserga ir juostine pūsleline.