Higienos institutas (HI) išanalizavo Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklius ir jų pokytį per praėjusius ir paskutinius penkerius metus. Ar tinkama kryptimi einama gerinant savivaldybių gyventojų sveikatą?

Mirties priežastys
Jau daug metų kraujotakos sistemos ligos yra pagrindinė šalies gyventojų mirties priežastis. Nuo jų 2019 m. mirė 20 901 gyventojas (mirtingumo rodiklis – 748,0/100 tūkst. gyv.). Tai 34,5 mirtimis 100 000 gyv. mažiau nei 2018 m. Didžiausias standartizuotas mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, kaip ir 2018 bei 2017 m., išlieka Šalčininkų r. sav. (1238,2/100 tūkst.  gyv.) gyventojų. Mažiausias Šiaulių mieste – 575,7/100 tūkst. gyv. (Standartizuotas Lietuvos rodiklis 733,0/100 000 gyv.)

Antrojoje vietoje Lietuvos gyventojų mirtingumo struktūroje – piktybiniai navikai, nuo kurių 2019 m. mirė 21 proc. visų mirusiųjų. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta 50–74 metų amžiaus asmenims, sėkmingiausiai vykdyta Šiauliuose – ištirta 69,4 proc. šios grupės gyventojų.

Trečiojoje vietoje – išorinės mirties priežastys. Dėl šių priežasčių 2019 m. Lietuvoje mirė 2 395 asmenys (85,7/100 000 gyv.). Iš jų 657 asmenys nusižudė, 534 mirė dėl alkoholio vartojimo, 432 mirė nukritę, 214 – mirtinai nukentėjo transporto įvykiuose, 137 – paskendo ir 81 – pražudė narkotinės medžiagos.

2019 m. Šiaulių mieste mažėjo gyventojų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, onkologinių susirgimų bei kvėpavimo sistemos ligų, tačiau augo mirtys dėl išorinių priežasčių.

Teigiamos tendencijos
2019 m. labiausiai mažėjo pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių. Taip pat stebimas nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda mažėjimas. Analizuojant rodiklius nuo 2015 m., Lietuvoje nuosekliai gerėja šie rodikliai:

• vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo 2,7 proc.;

• savižudybių skaičius sumažėjo 23,8 proc.;

• bandymų žudytis skaičius sumažėjo 40 proc.;

• mirtingumas dėl išorinių priežasčių sumažėjo 22,4 proc.;

• mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius sumažėjo 33,2 proc.;

• socialinės pašalpos gavėjų skaičius sumažėjo 39,3 proc.;

• sergamumas tuberkulioze (nauji atvejai) sumažėjo 25,2 proc.;

• pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių sumažėjo 41,5 proc.;

• mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotinių medžiagų vartojimu, sumažėjo 43,5 proc.;

• mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų sumažėjo 7,9 proc.;

• tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, padidėjo 28,9 proc.

2019 m. gimęs Lietuvos gyventojas, tikėtina, nugyvens vidutiniškai 76,5 metų. Savivaldybių vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (metais) skirtumai nedideli. Lyginant su Lietuvos vidurkiu, išsiskyrė Kauno r. (79,1 m.), Plungės r. (78,9 m.), Neringos sav. (78,5 m.), Palangos (78,3 m.) bei Šiaulių miesto (78,3 m.) savivaldybės, kur vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgiausia.

Neigiamos tendencijos
Nuo 2016 m. 1 metų amžiaus vaikų DTP3 (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina), poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos skiepijimo apimtys mažėjo nuo 94,1 iki 92,1 proc. Be to, nuo 2017 m. didėjo išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius bei mirtingumas nuo piktybinių navikų, atitinkamai 7,7 proc. ir 1,8 proc.

Pernai, palyginti su 2018 m., labiausiai padidėjo transporto įvykiuose patirtų traumų skaičius 100 000 gyv. – 13,2 proc. Taip pat, lyginant su kitais rodikliais, 2019 m. labiau didėjo sergamumas II tipo cukriniu diabetu 10 000 gyv. – 8,2 proc.

Šiauliečių sveikata rūpinamasi, bet problemų yra
„Analizuojant atskirai kiekvienos savivaldybės visuomenės sveikatos rodiklius ir lyginat juos su bendrais Lietuvos rodikliais, išryškėja probleminės sritys ir vietovės, kurioms savivaldybės turi skirti daugiau dėmesio ir imtis efektyvių bei tikslingų priemonių, kad gyventojų sveikata pagerėtų. Be to, detali šių rodiklių analizė – puiki priemonė sveikatos politikos formuotojams, padedanti nustatyti prioritetines visuomenės sveikatos gerinimo sritis“, – sako Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės skyriaus specialistė Žilvinė Našlėnė.

Remiantis HI atlikta analize, galima teigti, kad Šiauliuose aktuali problema yra savižudybių prevencija (nusižudė 25 asmenys). Nelaimingų atsitikimų darbe įvyko mažiau nei kituose didmiesčiuose, tačiau Šiaulių miesto rodiklis (1,4) didesnis nei Lietuvos  vidurkis (1,0).

2019 m. Lietuvoje iš 10 000 vyresnio amžiaus (65+ m. amžiaus) žmonių 146 gydėsi stacionare dėl susižalojimo nukritus. Biržų r., Šiaulių mieste, Palangos savivaldybėse vyresnių žmonių susižalojimai dėl nukritimų įvyko dažniau nei kitose Lietuvos vietose. Galbūt rodikliui įtakos turi ir gydymo įstaigų prieinamumas, nes Šiauliuose jis ypač geras. Šiauliai lenkia daugelį miestų apsilankymų skaičiumi pas šeimos gydytoją. Šiauliai giriami ir už tai, kad  užfiksuotas nedidelis procentas nebūtinų hospitalizacijų.

Labiausiai užterštu oru kvėpuoja gyvenantys Panevėžio, Klaipėdos ir Kauno miestų savivaldybėse. Jose 2019 m. išmesta nuo 29 iki 34,4 tūkst. kg teršalų kvadratiniam kilometrui. Vis dėlto dauguma savivaldybių neviršijo Lietuvos vidurkio. Šiaulių mieste (11984 kg / kv. m) oro užterštumas yra tarp didžiausių (Lietuvos rodiklis 970 kg / kv. km).

Šiauliai yra tarp savivaldybių, kur lengviausiai prieinamas tabakas, nemažai mirčių dėl alkoholio vartojimo. Mirtys dėl narkotikų dar nedažnas reiškinys, bet skaičiai linkę didėti.

Šiaulių miesto savivaldybės Sveikatos biuro duomenimis, paskutinius ketverius  metus Šiaulių mieste gyventojų skaičius mažėjo, tačiau 2020 m. pradžioje stebimas šio skaičiaus augimas (1,4 tūkst.). 2020 m. pradžioje Šiaulių mieste augo darbingų asmenų (1,3 tūkst.) ir vaikų (iki 15 m.)  skaičius – 89. Metų pradžioje Šiaulių mieste moterų gyveno 1,1 karto daugiau nei vyrų, tačiau nuo 2018 m. pradžios kasmet stebimas vyrų skaičiaus augimas. Nuo 2016 m. gimstamumas pradėjo mažėti ir šalyje, ir Šiauliuose.

Į viršų