facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Jungtinių Tautų AIDS programa (UNAIDS) rugpjūtį paskelbė ŽIV/AIDS atsako stebėsenos pasaulinę ataskaitą, kurioje pažymima, kad 2020 metų pasauliniai ŽIV tikslai nebus pasiekti dėl labai skirtingos šalių pažangos. Be to, COVID-19 pandemija pristabdė ŽIV progresą, todėl AIDS atsakas gali užtrukti dar 10 ar daugiau metų.

Pasauliniai Jungtinių Tautų (JT) tvaraus vystymosi tikslai numato iki 2030 metų įveikti AIDS epidemiją kaip visuomenės sveikatos problemą. Šio tikslo įgyvendinimui numatyti tarpiniai – 2020 metų – tikslai 90–90–90, t.y. 90 proc. užsikrėtusiųjų žino, kad yra užsikrėtę ŽIV, iš pastarųjų 90 proc. gauna antiretrovirusinį ŽIV ligos gydymą bei 90 proc. gaunančių gydymą yra nuslopinta viruso koncentracija.

Tik 14 šalių gydymas tinkamas
Pasak UNAIDS pranešimo, pagal turimus duomenis, tik keturiolika pasaulio šalių pasiekė 90–90–90 ŽIV gydymo tikslus. Tarp 14 sėkmės šalių iš Europos regiono paminėtos Airija, Niderlandai, Ispanija, Šveicarija. Kitos Europos šalys dar nepateikė duomenų arba, tarp jų ir Lietuva, yra pasiekusios ne abu, o, pvz., vieną tarpinį ŽIV gydymo tikslą. Globaliai UNAIDS nustatytų tarpinių 90–90–90 tikslų įgyvendinimas pasiskirsto taip: 81–67–59 proc. ir tai reiškia, kad pasaulyje 81 proc. užsikrėtusiųjų ŽIV žino, kad yra užsikrėtę šia infekcija, 67 proc. jų gauna ŽIV ligos gydymą ir 59 proc. gydomų dėl ŽIV žmonių yra nuslopinta virusų koncentracija. Ataskaitoje pabrėžiama, kad pasauliniu mastu iš 38 mln. gyvenančių su ŽIV 12,6 mln. žmonių šis gyvybiškai svarbus gydymas vis dar neprieinamas.

Taip pat UNAIDS pranešime pažymima, kad pasaulis yra labai atsilikęs nuo naujų ŽIV atvejų prevencijos tikslo. 2019 m. maždaug 1,7 milijono žmonių užsikrėtė ŽIV ir tai daugiau nei tris kartus daugiau už pasaulinį tikslą (500 tūkst. (2020 m.)). Pasak UNAIDS, pasauliniu mastu pažanga padaryta rytinėje ir pietinėje Afrikoje, kur nuo 2010 m. naujų ŽIV infekcijos atvejų sumažėjo 38 proc., tačiau Rytų Europoje ir Vidurinėje Azijoje atvirkščiai – nuo 2010 m. naujų ŽIV infekcijos atvejų padaugėjo 72 proc.  Naujų ŽIV infekcijos atvejų taip pat daugėjo Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje – 22 proc., o Lotynų Amerikoje – 21 proc.

Naujausiais UNAIDS duomenimis, 2019 m. nuo AIDS sukeltų ligų mirė 690 tūkst. žmonių ir tai 39 proc. mažiau nei prieš dešimtmetį. Be to, pernai naujų ŽIV atvejų pasaulyje nustatyta 23 proc. mažiau nei buvo prieš dešimtmetį. Visgi, šie pasiekimas dar nėra pakankami, kad įveikti AIDS epidemiją, – pabrėžiama UNAIDS ataskaitoje.

Padėtis Lietuvoje
UNAIDS ataskaitoje skelbiama, kad Lietuvoje JT AIDS programos tikslų įgyvendinimas atitinkamai siekia 83–43–91 procentus. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikų, tai reiškia, kad 83 proc. užsikrėtusiųjų Lietuvoje žino, kad yra užsikrėtę ŽIV, 43 proc. gauna ŽIV ligos gydymą bei 91 proc. Lietuvoje gydomų ŽIV užsikrėtusiųjų pasiekta labai gerų ŽIV ligos gydymo rezultatų – 91 proc. yra nuslopintas viruso dauginimasis ir jo koncentracija kraujyje.

Priminsime, kad ŽIV liga yra neišgydoma, tačiau taikomu gydymu siekiama valdyti ligą, t.y. nuslopinti viruso dauginimasi organizme, pristabdyti ŽIV ligos progresavimą bei užkirsti kelią ŽIV infekcijos platinimui.

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, ŽIV ligos gydymas yra kompensuojamas valstybės, tačiau gydymo aprėptis nėra pakankama ir siekia 43 proc., t.y. tiek procentų užsikrėtusiųjų yra gydoma ŽIV liga. Tai mažiau nei pasaulinis vidurkis (67 proc.). Visgi, nepakankama gydymo aprėptis rodo, kad decentralizavus ŽIV paslaugas, ŽIV ligos gydymo prieinamumo paslaugos nėra pakankamai prieinamos - ŽIV ligą gydančių gydytojų tinklas neišplėtotas ir jų yra tik penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o ŽIV pacientų yra registruota visose savivaldybėse.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai kasmet parengia ŽIV ligos gydymo Lietuvoje apžvalgą, kurią pateikia suinteresuotoms institucijoms ir SAM.

Naujausiais ULAC duomenimis, Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 3372 asmenims, iš kurių  2668 vyrams ir 704 moterims. Maždaug kas šeštas ŽIV užsikrėtęs žmogus Lietuvoje yra miręs nuo įvairių priežasčių, tačiau nuo AIDS – paskutinės ŽIV ligos stadijos –  mirusiųjų yra mažiau.

Parengta pagal ULAC

Į viršų