Dantų traumų paplitimas pasaulyje siekia 10-15 proc. Tyrimai rodo, kad dažniausiai dantų traumos įvyksta per pirmuosius du gyvenimo dešimtmečius. Traumos gali būti nuo paprasto danties sumušimo, didesnio ar mažesnio vainiko dalies lūžio iki sudėtingo danties dalinio ar visiško išnirimo. Dažniausiai paplitusi traumos yra nekomplikuotas danties vainiko lūžis, emalio įtrūkimai. Daugiausiai traumuojami dantys nuolatiniai viršutiniai kandžiai. Šių dantų grupės traumos dažnesnės dėl jų morfologijos ir padėties žandikaulyje. Jie yra labiau atsikišę, todėl dažniau pažeidžiami negu apatiniai dantys. Taip pat traumos labiau tikėtinos asmenims, kurie turi tokias anatominės savybes: atvirą sąkandį, priekinių dantų išsikišimą, nesučiauptas lūpas ir kt.

Vaikų dantų traumos
Dažniausiai traumas patiria maždaug  8-12 metų vaikai. Tokio amžiaus vaikai labiau užsiima socialine ir sportine veikla, todėl šioje amžiaus grupėje dantų traumos gali atsirasti kur kas dažniau. Įrodyta, kad traumuoti  nepilnamečių dantys su nesusiformavusiomis šaknimis turi didesnį potencialą sugyti pilnai, išvengiant pulpos nekrozės (nervo mirimo), negu dantys, kurių šaknys visiškai susiformavusios. Danties vainiko lūžiai yra dažnesni nuolatiniuose dantyse nei pieniniuose. Tai siejama ir su tuo, kad pieninių dantų dygimo laikotarpiu vaikai daugiau laiko praleidžia prižiūrimi tėvų. Tuo tarpu mokykloje, kai formuojasi nuolatinis sąkandis, vaikai pradeda bendrauti su bendraamžiais, užsiimti aktyvesne veikla, kas gali sukelti dantų traumas. Nelaimės dažniausiai vaikams atsitinka būnant pavojingose vietose be tinkamos suaugusiojo priežiūros. Prie tokių pavojingų vietų priskiriama virtuvė, vonios kambarys, skalbykla, laiptai ar kiemas. Tyrimai rodo taip pat didesnį traumų paplitimą tarp berniukų nei tarp mergaičių. Toks skirtumas tarp lyčių gali būti paaiškintas tuo, kad berniukai yra aktyvesni už mergaites ir yra labiau linkę rinktis veiklas su didesne traumų rizika, pavyzdžiui, kontaktinį sportą be tinkamos apsaugos ar aktyvius žaidimus.

Dantų traumos sportuojant
 Intensyvus fizinis aktyvumas suteikia, žinoma, daug naudos, bet tuo pačiu aktyviai sportuojant, didėja tikimybė patirti burnos ertmės, veido srities traumas.  Vieno užsiėmimo metu yra net 10 proc. tikimybė sportininkui patirti burnos ertmės traumą. Traumos gali įvykti dėl kontakto su kietais paviršiais, su sportu susijusia įranga, dėl kritimų.

Vidutiniškai veido srities ir burnos traumos sudaro 31 proc. visų pasitaikančių traumų sporte. Dantų traumų rizika priklauso nuo sporto šakos.: 41,2 proc. džiudžitsu kovų meno, 37,1 proc. – komandinio rankinio, 36,4 proc. – krepšinio, 23,2proc. – futbolo, 22,3 proc. – dziudo ir 11,5 proc. – lauko ritulio užsiėmimo metu tikimybė patirti dantų traumą. Pagrindinė priemonė, kuri galėtų padėti aktyvaus sporto metu išvengti dantų traumų, yra dantų kapos. Jos ypač rekomenduojamos padidintos rizikos grupėje esantiems asmenims. Dantų apsauginės kapos yra naudojamos ypač norint apsaugoti viršutinius priekinius dantis (kadangi dažniausiai jie ir yra traumuojami), norint apsaugoti minkštuosius burnos audinius, norint sumažinti žandikaulių lūžių riziką ir sumažinti smūgio jėgą žandikauliui.

Pirmoji pagalba
Traumuoto danties gydymo sėkmė priklauso nuo žinių, kaip teisingai elgtis įvykus traumai ir odontologo pasiekiamumo. Geriausias išmušto danties gydymo rezultatas pasiekiamas, kai yra neatidėta replantacija (danties atstatymas). Jei dantis replantuojamas per 30 min. arba kelias valandas laikomas specialioje terpėje, jo prigijimo prognozė yra gana gera. Jei dantis buvo sausas daugiau nei 60 min., mažai tikėtina, kad apydančio raiščio ląstelės liks gyvos. Nesant galimybei iš karto dantį replantuoti, labai svarbu, kad išmuštas dantis būtų pamerktas į tinkamą terpę, kurioje ląstelės galėtų ilgesnį laiką išlikti gyvybingos. Dėl netinkamo skysčio pažeidžiamos audinių ląstelės, jos nekrotizuoja ir dėl to toks atstatytas dantis gali sukelti ankilozę (suaugti su kaulu) ar išsivystyti šaknies rezorbcija. Renkantis gerą transportinį skystį reikia atkreipti dėmesį į šias savybes savybės – sterilumas, osmosas, pH, maisto medžiagos, gliukozė ir kt. Taip pat įrodyta, kad atšaldyti tirpalai geriau veikia periodonto ląsteles.

Išmušto danties terpės ir jų ilgiausia laikymo trukmė.
Žalioji arbata – iki 24 val.
Kiaušinio baltymas – 12 val.
Fiziologinis tirpalas – iki 4 val.
Pienas – iki 2 val.
Pieno milteliai – iki 2 val.
Seilės – iki 30 min.

Tinkama terpė laikyti dantį yra kiaušinio baltymas. Jis yra tinkamesnis nei pienas. Baltyme periodonto ląstelių gyvybingumas išlieka 12 val. Kiaušinio baltymas prieinamas, nebrangus. Taip pat jame gausu baltymų, vandens, vitaminų. Tuo tarpu vanduo nėra tinkama terpė transportavimui, nes periodonto ląstelės labai greitai žūva. Vanduo naudojamas tik paskutiniu atveju, kad dantį apsaugoti nuo dehidratacijos.  Tačiau  tokiu atveju padidėja komplikacijų tikimybė. Fiziologiniame tirpale dantį galima laikyti iki 4 val. Daug žmonių nešioja kontaktinius lęšius, tai geresnė terpė nei fiziologinis tirpalas ar vanduo. Puikus tirpalas yra žalioji arbata, tyrimai rodo, kad ji yra labai gera terpė išmušto danties transportavimui. Žalioji arbata turi priešuždegiminių, antimikrobinių savybių, kurios prailgina ląstelių gyvybingumą bei sumažina ėezorbciją ir ankilozę. Ląstelės išlieka gyvybingos iki 24 val. Greičiausiai ir lengviausiai pasiekiamos yra seilės. Danties seilėse nereikėtų laikyti ilgiau nei 30 min., kadangi seilėse esantys fermentai ištirpdo ląstelių membranas. Neilgas laikymas seilėse yra geriau nei dantį laikyti sausai, nes tada mažesnė šaknies rezorbcijos tikimybę. Po 3 val. danties laikymo seilėse gyvybingų periodonto ląstelių nebuvo rasta. Dirbtinės seilės taip pat nėra tinkamos naudoti.

Dėl patirtų rimtų dantų traumų, kuomet dantis įmušamas, išnarinamas ir t. t., juntami padariniai, kurie žmones dažniausiai lydi visą likusį gyvenimą. Neretai dėl jų, anksčiau ar vėliau, netenkama danties. Traumų sporte įmanoma išvengti, naudojant apsaugines kapas, bet gyvenime galime kliautis tik savo atsargumu. Vis dėlto nelaimingų atsitikimų tikimybė vis tiek išlieka. Dėl to labai svarbu žinoti, ką daryti patyrus danties,-ų traumą. Jūsų žinios gali padėti ne tik jums, bet ir jūsų artimajam, įvykus nelaimingam atsitikimui. Tinkamai suteikta pagalba, ištikus danties/-ų traumai padės išvengti komplikacijų gydymų metu, o neretai ir išsaugoti dantis visam likusiam gyvenimui.

Rūpinkimės savo šypsena!

Reklama: Jūsų dantimis gali pasirūpinti Privati Praktika UAB stomatologijos klinika. Tai vieta, kurioje viskas apie Jūsų dantis. Vieta, kur gyvena šiltas, žmogiškas bendravimas, klasikiniai bei modernūs sprendimai Jūsų dantų išsaugojimui ir gydymui.