Per karantiną bemaž per pusę susitraukė dėl prostatos vėžio atliekamų biopsijų skaičius – daug vyrų nepatenka pas specialistus. Gali atsitikti, kad jie užleis ligą, o išplitusio vėžio išgydyti negalima. Vis dėlto specialistai teigia, kad naujos technologijos teikia vilčių šiems žmonėms pratęsti gyvenimą.
Neprisibeldžia iki gydytojų
Rimas kalba piktai – tik per tris mėnesius jam pavyko patekti pas urologus ir sulaukti specialių prostatos vėžio tyrimų.
52-ejų vyras jau keletą metų jautė nedidelius šlapinimosi sutrikimus, tačiau šią vasarą negalavimai jį surietė kaip reikiant. Tik per kelias dienas jam pavyko prisiskambinti į polikliniką, dar kelias dienas teko laukti, kad gydytoja pasikalbėtų telefonu. „Pasiteiravo, kaip jaučiuosi, ir pasakė, kad nieko tokio“, – prisimena kaunietis.
Vieną vakarą jį vėl surietė nugaros skausmai. Rimas buvo nuramintas, kad greičiausiai dėl stuburo išvaržos. Ir tik tuomet, kai nebegalėjo tverti skausmo, jam buvo atlikti kraujo tyrimai, tarp jų ir PSA.
„Tyrimas parodė negerus dalykus, bet gavau siuntimą į klinikas. Ten daktarai jau ėmėsi manęs kaip reikiant“, – pasakoja vyras. Dabar jis laukia biopsijos tyrimo rezultatų.
Nereikės laukti
LSMU ligoninės Urologijos klinikos vadovas prof. Midaugas Jievaltas sako, kad per pusę susitraukė atliekamų prostatos biopsijų skaičius pacientams, kurie pas urologus atsiunčiami kaip Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos dalyviai.
„Karantino metu didžiąja dalimi pacientų patekimas pas šeimos gydytojus buvo apribotas. Jei pacientai ten nepatenka, sutrinka visa ligos nustatymo grandinė“, – sakė profesorius.
Šiuo metu šiuo metu ligoniai, kuriuos tikrinant pagal programą įtariama liga, jau vėl pasiekia urologus, ir jiems atliekamos biopsijos, kad būtų patvirtinti ar atmesti įtarimai.
Prasidėjus karantinui, onkologinės paslaugos buvo priskirtos prie būtinųjų. Onkourologijoje yra nemažai situacijų, kai gydymas gali būti vėlinamas, ir tai nesukelia žalos paciento sveikatai. „Dėl to nusprendėme atidėti gydymą pacientams, sergantiems mažos rizikos prostatos vėžiu. Bet gydymo tąsa buvo užtikrinta visiems pacientams, kurių liga progresavo ar kurie sirgo didelės rizikos vėžiu, taip pat tiems, kuriems skiriamas nuolatinis gydymas hormonų preparatais ar chemoterapija“, – teigė vadovas.
Vis dėlto yra atvejų, kai liga gali išplisti per kelis mėnesius. Tokie žmonės turėtų nedelsdami kreiptis į medikus ir atkakliai reikalauti atlikti tyrimus ir būti nusiųsti pas specialistus.
Prof. M. Jievaltas teigia, kad medikai yra pasirengę antrajai koronaviruso bangai. „Gerėjantys mirštamumo rodikliai rodo specialistų patirties didėjimą. Jei bus antroji banga, tvarkysimės profesionaliau“, – tvirtina specialistas.
Pratęsia gyvenimą
Klaipėdos universitetinės ligoninės Chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas teigia, kad pastaruoju metu skelbiama daug išplitusio prostatos vėžio gydymo naujovių. Karščiausia iš jų – tyrimai parodė, kad prostatos vėžį, kaip ir krūties ar plaučių, gali lemti mutavę BRCA1 ar BRCA2 genai.
„Turime įrodymų, kad PARP inhibitoriai pacientams, turintiems minėtus genus, smarkiai pailgina išgyvenamumą. Įprastinis gydymas šiems pacientams mažai efektyvus“, – teigia gydytojas.
Pagrindinis prostatos vėžio gydymo principas yra blokuoti vyriškuosius hormonus. Tai vadinama androgenų deprivacija. Neseniai Lietuvoje atsirado nauja androgenų deprivacinė terapija, kuri nuo anksčiau taikytų skiriasi tuo, kad pacientams nebereikia skirti pagalbinių vaistų – gliukokortikoidų, kurie daro neigiamą įtaką pacientų gyvenimo kokybei.
„Prostatos vėžiu sergantiems pacientams specifinį gydymą skirdavome tik tada, kai atsirasdavo metastazių. Dabar skiriame anksčiau ir dvigubai ilgesniam laikui sustabdome ligos progresavimą. Toks gydymas ne tik pratęsia laiką iki ligos progresavimo, bet ir pailgina išgyvenamumą – tai pagrindinis onkologų tikslas“, – tvirtina A. Česas.
Koronaviruso pandemijos metu gydytojai stengiasi sumažinti pacientų kontaktus. Tam pasitarnauja ir ilgai veikiančių vaistų formos. „Pacientams, kuriems yra tikimybė, kad liga atsinaujins po 2–4 metų, galime skirti vaistų, kurie veikia pusę metų ar net metus. Tačiau ligonis turi lankytis pas gydytoją nustatytu laiku, kad neužleistų ligos“, – aiškina A. Česas.
Prieš metus paskelbti duomenys, kad pacientai, kurie gydomi chemoterapija, gyvena ilgiau nei gydomi vien hormonais. Kai ir šis gydymas nustoja būti efektyvus, pacientui vėl galima skirti hormonų terapiją. „Šiuos chemoterapinius vaistus vartojame seniai, tačiau svarstydavome, ar gydymas naudingas. Dabar turime patikimų žinių, kad jis pailgina gyvenimą“, – tvirtina chemoterapeutas.
Dar viena naujovė – ankstyvas chemoterapinių vaistų skyrimas esant agresyviai ligai kartu su androgenus deprivuojančia terapija tuomet, kai vėžinės ląstelės dar jautriai reaguoja į hormoninius vaistus. Toks vaistų derinys neleidžia ligai plisti ir pailgina laiką iki atsparių ląstelių susidarymo.
„Laukiame naujienų imunoterapijos bei naujosios taikinių terapijos srityse. Šiandien mums reikia ne tik žinių, bet ir technologijų, laboratorijų, nes ligoniams būtina individualiai parinkti gydymą. Tuomet vyrų, sergančių prostatos vėžiu, išgyvenamumas smarkiai pailgės. Dabar Lietuvos rezultatai, deja, ne patys geriausi“, – sako chemoterapeutas.
