Į Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos –traumatologijos centrą šiltuoju metų laiku traumuotų žmonių srautas padidėja. Tik šiais metais jį pakoregavo dėl coronaviruso paskelbtas karantinas, kurio metu dėl sumažėjusios žmonių veiklos, kelionių ir darbų, pastebimai sumažėjo ir traumų. Ortopedijos-traumatologijos centro vadovo pareigas laikinai einantis gydytojas ortopedas traumatologas Alfonsas Šapalas pastebėjo, kad vasarą, pasibaigus karantinui, žmonės neišvengė ir kaulų lūžių, ir sudėtingų stuburo traumų, neretai žmogų pasodinančių ir į neįgaliojo vežimėlį.

Karantino metu traumų buvo mažiau
Galima pasidžiaugti, kad  karantino mėnesiais, traumų buvo pastebimai mažiau. Pasak gydytojo A. Šapalo, COVID-19 ligai traukiantis ir gyvenimui suaktyvėjus, traumų kreivė šoktelėjo į viršų ir pasiekė praėjusių metų lygį ir net pralenkė.

Pagrindinės ir labiausiai jaudinančios traumos – rankų ar kojų kaulų lūžimai. Dažniausiai pasitaikančios traumos: žaizdos, sumušimai, nubrozdinimai – paviršinės, ilgalaikių pasekmių nesukeliančios traumos. Ypač jos aktualios keliautojams, tad patariama vaistinėlėse visada turėti  dezinfekcinio skysčio, pleistrų, kitų skubiosios medicinos pagalbos priemonių,  kad iš pažiūros nedideli sužalojimai nesukeltų rimtų komplikacijų.

Elekriniai paspirtukai tampa nelaime
Kai daugėja sporto, aktyvios veiklos gamtoje, daugėja ir traumų.  Šią vasarą daug dažniau į gydymo įstaigą pateko pacientų, susižalojusių besivažinėjant elektriniais paspirtukais.  Dažniausiai paspirtukininkai susilaužo galūnes, patiria galvos traumas, odos nubrozdinimus. Tokių traumų buvo kiekvieną savaitę. Medikas sako, jog dažniausiai traumos įvyksta dėl to, kad  neteisingai šiomis priemonėmis naudojamasi.

„Matome, kai šaligatviu vienu paspirtuku paauglys veža mažametį vaiką, abu be šalmų, be apsaugos priemonių. Būtina ant kelių ir alkūnių naudoti apsaugas, šalmus, kuriuos jau įprato naudoti jaunimas, važinėjantis riedlentėmis. Vaikų skaičiai visada didesni, tačiau įstatymai dar nereguliuoja važiavimo paspirtukais tvarkos bei važiuojančiųjų amžiaus. Labai blogai, kad paspirtukais važinėjama tarp žmonių. Ypač tai pastebima kurortiniuose miestuose“,  –  sako ortopedas traumatologas A. Šapalas.  

Susižaloja ir pramogaudami, ir dirbdami
Viena iš sudėtingesnių traumų – nugaros stuburo trauma. Dažniausiai ši trauma įvyksta sportuojant, ypač šokinėjant ant batutų. Suaugusieji dažnai susižaloja, peršokinėdami nuo vieno batuto ant kito.

Antra stuburo traumų priežastis – šuoliai į vandenį.  Šią vasarą jaunas vyras, šokdamas į vandenį ant galvos, patyrė  stuburo traumą, kurios metu pakenkti ir stuburo smegenys. Pacientas buvo pervežtas  į tretinio lygio ligoninę tolimesniam gydymui, tačiau dar niekas nepagydė sužalotų nugaros smegenų. Tokią traumą patyrusiam žmogui gresia neįgalumas.  

Pavojų neišvengia ir patyrusieji sunkius galvos smegenų sužalojimus, kurie ištinka ir nardytojus, ir dviratininkus, kurie taip pat važinėja be šalmų.

Neretai žmonės  susižaloja ir dirbdami soduose, daržuose. Ypač dirbdami su technika. Žolės pjovimas žoliapjove neretai baigiasi sunkia trauma. Valant neišjungtą žoliapjovę nukenčia kojų ir rankų pirštai. Kas savaitę susižalojama ir dirbant elektriniais pjūklais. Susižalojusius galūnes tenka siųsti ir į centrus, kur dirba mikrochirurgai, ir pirštai prisiuvami.

Alkoholis taip pat neretai tampa rimto sveikatos sutrikimo priežastimi: juo ne tik apsinuodijama, bet, padauginus alkoholio, dažniau ir susižalojama.

Parengta pagal RŠL