Vasara – pats smagiausias metų laikas, kada laukia atostogos, draugai, gamta ir pramogos. Kiekvienais metais, atšilus orams, žmonės traukia prie atvirų vandens telkinių atsigaivinti nuo karštų saulės spindulių. Tačiau per žiemą neretas pamiršta elementarias maudymosi taisykles. Šiaulių Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Alma Mikalauskienė primena gyventojams, kaip saugiai elgtis prie vandens, kad būtų galima išvengti skaudžių nelaimių.

Pagrindiniai pavojai prie vandens
Žema vandens temperatūra.
Nepažįstamas krantas.
Mėšlungis.
Stipri srovė.
Šokas netikėtai įkritus į vandenį.
Per didelis pasitikėjimas savimi (savo jėgų pervertinimas).

Tinkamas elgesys vandenyje
Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.

Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.

Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Pasirinkite paplūdimį ar vietą kur maudosi daugiau žmonių, budi gelbėtojai.

Nemokėdami plaukti neikite į vandenį giliau kaip iki krūtinės.

Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.

Jei kaitinotės saulėje, niekuomet staiga nešokite į vandenį, pirmiau apsišlakstykite juo.

Nesimaudykite už gylį ribojančių plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.

Niekada neikite į vandenį apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų.

Nerekomenduojama maudytis po valgio.

Negalima artintis prie plaukiančių laivų.

Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ir kitų priemonių.

Išlipkite iš vandens, kai pasidaro šalta.

Neišdykaukite valtyje. Negalima vaikščioti joje, ją supti – valtis gali apvirsti. Vilkėkite gelbėjimo liemenes.

Nesimaudykite lyjant lietui ar žaibuojant.Nesimaudykite tamsiu paros metu.

Jei sutraukė mėšlungis
Pirmiausia reikia atsigulti ant nugaros. Šaukitės pagalbos, bandykite atkreipti greta besimaudančių arba krante esančių žmonių dėmesį.Jei nieko nėra greta, bandykite padėti sau patys: jeigu mėšlungis sutraukė priekinius šlaunies raumenis, reikia gulint ant nugaros ištiesti koją ir patempti pėdą į priekį; jeigu mėšlungis sutraukė nugarinius šlaunies raumenis, ištiesus koją, pėdą lenkti į save;

jeigu stipriai sutraukė raumenis ir skausmas gana didelis, o koja pati neišsitiesia, reikia mėginti ją ištiesti rankomis; galiausiai sutrauktą raumenį siūloma trinti, gnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėjo. Kai mėšlungis praeina, galima plaukti į krantą, bet rekomenduojama tai daryti kitu plaukimo stiliumi.

Vaikų priežiūra prie vandens
Kuo anksčiau išmokykite vaikus plaukti. Paaiškinkite vaikams saugaus elgesio vandenyje taisykles. Mažamečius vaikus būtina prižiūrėti prie vandens nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių. Visada nepertraukiamai ir iš arti stebėkite prižiūrimą vaiką, esantį vandenyje ar šalia vandens. Vaikai iki 5 metų amžiaus skęsta tyliai, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta.

Negalima vartoti alkoholio, kai prižiūrite besimaudančius ar prie vandens žaidžiančius vaikus.

Nepalikite vaikų saugoti vyresniems vaikams, nes jie nėra tokie atidūs ir atsakingi kaip suaugusieji.

Leiskite vaikams maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis, o vaikams iki 5 metų amžiaus rekomenduojama dėvėti specialias liemenes, turinčias galvos atramas. Pripučiami ratai, rankovės yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonės.

Negalima leisti vaikams maudytis praėjus mažiau nei 60 min. po valgio, taip pat negalima maudytis kramtant.

Aptverkite prie namų esančius atvirus vandens telkinius ir baseinus iš visų pusių ne mažesne nei 120 cm tvora su rakinamais ar kitaip tvirtai uždaromais ir vaikams neatidaromais varteliais.

Pagalba skęstančiam
Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį atkreipkite mojuodami rankomis. Jei esate netoli kranto – šaukitės pagalbos.

Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t.t.). Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį lazda, stora medžio šaka arba numesti jam virvę. Jei turite gelbėjimo priemonę (ratą, plūdurą), paduokite ją skęstančiajam per maždaug 1,5 m atstumą, laikydami ją prieš save, tada tempkite jį į krantą.

Pats gelbėkite, tik jei mokate gerai plaukti, žinote, kaip prisiartinti ir nugabenti skęstantįjį į krantą. Skęstantis žmogus būna apimtas panikos, griebiasi ir nardina gelbstintį žmogų, todėl grėsmė kyla abiems.

Jei žmogus skęsta upėje, reikia pabėgėti į priekį prieš skęstantįjį ir pasitikti jį plaukiant prieš srovę.

Jei skęstantis žmogus jus sugriebė – išsilaisvinkite nuo jo. Tai galite daryti stumdami jo smarką nuo savęs, atsispirdami kojomis ar atsistumdami rankomis nuo jo krūtinės, lauždami rankas ar kitais būdais. Parplukdžius skendusį žmogų į krantą, jei jo gyvybinės funkcijos yra sutrikusios, teikti pirmąją pagalbą, kol atvyks gelbėjimo tarnybos.

Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Kada negalima maudytis
Jeigu esate labai pavargęs (smarkiai dirbote ar sportavote);jeigu blogai jaučiatės; jeigu esate perkaitęs; jeigu šalta; jeigu vandens temperatūra mažesnė nei 14°C; vakare, kai tamsu; ką tik pavalgius, pilnu skrandžiu. Reikia palaukti mažiausiai pusvalandį, o dar geriau – valandą;

valgant, kramtant kramtomąją gumą – lengva užspringti, o bandant įkvėpti oro, galima į kvėpavimo takus įtraukti vandens.

PAGALBOS TELEFONAS112
Saugus elgesys prie vandens karantino metu
Paplūdimiuose gerai matomoje lankytojams vietoje turi būti pateikta informacija, jog reikia laikytis asmens higienos (rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo).

Prie įėjimo į tualetus, persirengimo paviljonus, kabinas gerai matomoje vietoje reikia pakabinti rankų dezinfekcijai skirtą priemonę.

Paplūdimiuose rekomenduojama dėvėti apsaugines kaukes arba apsaugines veido priemones, išskyrus valgant ir geriant viešojo maitinimo organizavimo vietose bei maudantis vandens telkiniuose ar užsiimant vandens sportu ir pramogomis.

Paplūdimiuose nerekomenduojama lankytis rizikos grupei priklausantiems žmonėms – vyresniems nei 60 metų amžiaus bei sergantiems lėtinėmis ligomis. Jeigu rizikos grupės žmonės lankosi paplūdimiuose, rekomenduojama itin atidžiai laikytis saugaus – ne mažesnio nei 2 metro – atstumo nuo kitų.

Paplūdimiuose raginama tarp žmonių ar grupių laikytis ne mažesnio nei 2 metro atstumo, vengti tiesioginio fizinio kontakto.

Lankytojai, perkantys paslaugas paplūdimiuose, skatinami atsiskaityti ne grynaisiais pinigais.

Jei paplūdimiuose yra darbuotojų, turi būti užtikrinta, kad dirbtų tik darbuotojai, neturintys viršutinių kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kt. susirgimų požymių (pvz., karščiavimas, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas) ir darbuotojų sveikata būtų nuolat stebima.

Taip pat privalu užtikrinti, kad darbuotojai darbo metu dėvėtų asmens apsaugos priemones.

Be to, rekomenduojama pagal galimybes darbą organizuoti taip, kad darbuotojai būtų saugiame atstume vienas nuo kito ir (ar) lankytojo (ne mažesnis nei 1 metrų atstumas) ar nekontaktuotų, išskyrus skęstančiųjų gelbėjimą.

Parengta pagal Šiaulių VSB