facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro  medikai informuoja, kad meningitą gali sukelti įvairios bakterijos (pneumokokai, meningokokai, haemophilus influenzae, tuberkuliozės, mikobakterijos ir kt.) ir virusai (erkinio encefalito, parotito, poliomielito, enterovirusai ir kt.). Per pirmąjį ketvirtį Lietuvoje registruoti 7 virusinio meningito atvejai ir 7 bakterinio meningito atvejai.

Bakteriniu meningitu dažniau serga vaikai ir paaugliai
Bakterinis meningitas – tai infekcinis nervų sistemos susirgimas, labiausiai pažeidžiantis minkštuosius smegenų dangalus ir sąlygojantis jų uždegimą bei smegenų skysčio infekcinius ir uždegiminius pakitimus. Rimčiausia sukeliama komplikacija – galvos smegenų uždegimas (meningoencefalitas), galvos smegenų pūlinio (absceso) susiformavimas.

Bakterinį meningitą gali sukelti įvairios bakterijos: dažniausiai pneumokokai, meningokokai, Haemophilus influenzae bei tuberkuliozės mikobakterijos. Serga įvairaus amžiaus bei lyties asmenys, tačiau bakteriniu meningitu dažniau serga vaikai ir paaugliai.

Užsikrečiama nuo sergančio asmens su įkvepiamu oru, į kurį sukėlėjai patenka kosint, čiaudint arba per burną (su maistu, per neplautas rankas). Bakterijos taip pat neretai gali patekti per kvėpavimo takus bei pasiekti smegenų dangalus iš kito organizme esančio infekcijos šaltinio kontaktiniu arba kraujo keliu (pvz., iš ausies, sinusų).
Kai kuriems sukėlėjams būdingas sezoniškumas, pvz., susirgimų meningokokiniu meningitu padaugėja žiemą ir pavasarį.

Bakteriniai meningitai prasideda ūmiai, pasireiškiantis galvos skausmu, bendru silpnumu, karščiavimu, pykinimu, vėmimu, mieguistumu bei gali atsirasti bėrimas. Simptomatika gana ryški palyginus su virusiniu meningitu.

Virusinis meningitui būdingas sezoniškumas
Virusinis meningitas – galvos ir nugaros smegenų minkštųjų dangalų uždegimas, kurį sukelia virusai. Sukėlėjai – enterovirusai, Koksaki virusas, poliomielito, epideminio parotito (kiaulytės), tymų, erkinio encefalito virusai, pūslelinės (Herpes) virusas ir kiti. Sukėlėjams būdingas sezoniškumas, pvz. sergamumą vasarą ir rudenį gali sukelti enterovirusai; žiemą – gripo ir parotito virusai.

Užsikrečiama nuo sergančio asmens artimo kontakto metu, dažniausiai per kvėpavimo takus (kosint, čiaudint, kalbant). Galima užsikrėsti ir per burną: valgant užterštą maistą, geriant užterštą vandenį ar per nešvarias rankas.

Virusiniams meningitams būdinga staigi ligos pradžia, kuri prasideda karščiavimu, galvos skausmu, pykinimu ar vėmimu, sprando raumenų sustingimu, kartais bėrimu. Skirtingų virusų sukelto meningito simptomatika  nesiskiria, todėl tiksliai nustatyti ligos sukėlėją galima tik mikrobiologiniais tyrimais.

Nuo bakterinio meningito gali apsaugoti skiepai
Meningokokine infekcija sergantiems asmenims kaip komplikacija gali pasireikšti meningokokinis meningitas. Meningokokinės infekcijos sukėlėjai yra plačiai paplitę visuomenėje. 5–10 proc. asmenų gali nešioti meningokokus be jokių klinikinių požymių.

Veiksmingiausia apsisaugojimo nuo meningokokinės infekcijos ir jos komplikacijų priemonė – skiepai.

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo  B tipo meningokokinės infekcijos pradėta skiepyti 2018 m. rugsėjo 1 d. pagal schemą: pirmoji dozė B tipo meningokokinės infekcijos vakcinos (MenB) skiepijama 3 mėn. amžiaus kūdikiams, antroji – 5 mėn., trečioji – 12-15 mėn. amžiaus vaikams.

Skiepytis nuo kitų meningokokinės infekcijos serologinių tipų rekomenduojama visiems vykstantiesiems į šalis, kuriose registruojama meningokokinės infekcijos protrūkių.
Tėvams ar globėjams pageidaujant paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems nuo meningokokinės infekcijos reikia kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje esatę prisirąšę.

Karantino laikotarpiu planiniai skiepijimai nėra atidedami ir turi būti vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą.

Parengta pagal ULAC

Į viršų