facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

„Kasmet Lietuvoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų miršta apie 20 tūkst. žmonių, o šis laikas – ypač pavojingas, –  pranešima spaudai rašo Diana Šiurkienė, Šiaulių m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą. – Lietuvos higienos instituto duomenimis, šalyje 2018 metais mirė 39 574 žmonės. Net 55,4 proc. iš jų – dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tarp kraujotakos sistemos ligų vyravo išeminė širdies liga ir smegenų kraujagyslių ligos.“

Karantinas – tarsi „tiksinti bomba“  
Kardiologė Milda Kovaitė perspėja, kad dėl koronaviruso COVID-2019 paskelbtas karantinas – tarsi „užslėpta tiksinti bomba“, kuris gali padidinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.  Gydytoja atkreipia dėmesį, jog užsidarę namuose gyventojai mažiau juda, daugiau valgo, retai išeina pasivaikščioti į gryną orą. Jei karantinas užsitęs ir priemonės bus dar griežtesnės, galime susidurti su sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis skaičiaus augimu.

Lietuvoje labai aukštas mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų – insulto, miokardo infarkto ir kitų. Priežastis slypi šiuolaikiniame gyvenimo būde – daug dirbame, prastai maitinamės, mažai judame ir sportuojame, neišsimiegame. Todėl karantino paskelbimas, kai praktiškai visi šalies gyventojai yra izoliuoti namuose, kelia didelį pavojų.

Keisti mitybos įpročius
Kardiologė, pasak D. Šiurkienės,  rekomenduoja kuriant savo naują dienos rutiną, keisti savo gyvenimo ir mitybos būdą, pagalvojant apie subalansuotą dietą, fizinius pratimus, mankštą, arterinio kraujo spaudimo bei svorio kontrolę, metimą rūkyti. Nepulti supirkinėti maisto produktų dideliais kiekiais, nes karantino metu, apribojus aktyvaus gyvenimo būdo galimybes, ypatingai svarbu teisingai ir sveikai maitintis, kontroliuoti cholesterolio lygį kraujyje.

Karantino metu rekomenduojama vengti riebaus ir vienodo maisto. Geriausia rinktis augalinės kilmės produktus, vartoti daugiau daržovių, grūdinių produktų, kuriuose gausu sunkiai pasisavinamų angliavandenių.  Iš gyvulinės kilmės produktų rekomenduoja vartoti vištieną, jautieną ir kalakutieną, ši mėsa aprūpins organizmą baltymais. Būtina atsisakyti saldumynų, desertų, tortų, pyragėlių, kurie gali sutrikdyti medžiagų apykaitos sistemą. Svarbu nepersivalgyti ir riboti maisto kiekį, kadangi, mažai judant, organizmas išeikvoja mažiau energijos. Jei to nedarysime, organizme kaupsis riebalai ir papildomi svorio kilogramai, o kartu su jais augs cholesterolio lygis bei grėsmė susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis.

Gerasis ir blogasis cholesterolis
Dalis cholesterolio, kuris kaupiasi kraujagyslių sienelėse, į organizmą patenka su riebiu maistu (mėsa, konditerijos gaminiai, pieno produktais ir t.t.). Būtent dėl jo sankaupų dažniausiai susiformuoja trombai, kyla insulto ir miokardo infarkto grėsmė.

Kardiologės Mildos Kovaitės teigimu, padidėjęs cholesterolio lygis – tai sudėtinga problema, kurią reikia spręsti kompleksiškai. Pasaulyje sklando daug mitų apie cholesterolio reikšmę žmogaus organizmui. Jo kiekis kraujyje yra vienas iš svarbiausių žmogaus organizmo sveikatos būklės rodiklių. Daugelis, norėdami išsaugoti sveikatą, laikosi griežtų dietų ir atsisako visų produktų, kurių sudėtyje yra cholesterolio.

Cholesterolis yra ląstelių membranų sudedamoji dalis ir suteikia joms tvirtumą, elastingumą. Be jo organizmas nepasigamintų tulžies rūgščių, lytinių hormonų, vitamino D ir kitų gyvybiškai svarbių medžiagų, jis reguliuoja fermentų aktyvumą. Taigi visiškai be cholesterolio neįmanoma normali žmogaus organizmo veikla. Tačiau problema kyla tada, kai jo kraujyje būna per daug – palaipsniui išsivysto mirtinos širdies ir kraujagyslių ligos. Mažo tankio cholesterolis (dar vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu) kaupiasi ant kraujagyslių sienelių – atsiranda aterosklerozė arba kitaip vadinama kraujagyslių susiaurėjimu. Tai besimptomis ir daugelį metų besiformuojantis procesas, kurio metu dėl per didelio cholesterolio kiekio kraujyje susiformuoja aterosklerotinė plokštelė, kuri gali dalinai arba visiškai užkimšti kraujagyslę.

Apie tai, kad žmogaus kraujagyslės pažeistos aterosklerotinių plokštelių, sužinoma staiga – ištikus miokardo infarktui ar insultui. Europos kardiologų sąjunga rekomenduoja vyresniems nei 20 metų žmonėms išsitirti ir žinoti savo cholesterolio lygį. Jeigu žmogus sveikas ir nesirgo širdies-kraujotakos ligomis, mažo tankio cholesterolio norma turi būti ne daugiau nei 3 milimoliai litre. Sergantiems diabetu, inkstų nepakankamumu, aukštu kraujospūdžiu – norma ne daugiau kaip 1.8 milimolių litre. Sergant širdies ir kraujagyslių ligomis mažo tankio cholesterolio norma mažiau 1.4 milimolių litre.

Trombozės pavojai
Kitas pavojingas procesas – trombozė. Tai kraujo krešulio (trombo) susidarymas venoje arba arterijoje. Jei aterosklerozinė plokštelė komplikuojasi trombo susidarymu, tai vadinama aterotrombozė, dėl to iš dalies arba visiškai nutrūksta kraujo, deguonies ir kitų medžiagų srovė į vidaus organus ir smegenis, dėl to gali įvykti miokardo infarktas ir insultas. Priklausomai nuo to, kokio didumo kraujagyslė užsikimšo – atsiranda lengvesni ar sunkesni kraujo apytakos sutrikimai. Trombai gali formuotis ne tik dėl padidinto cholesterolio, bet ir kitų veiksnių net ir keturiasdešimties nesulaukusiems žmonėms.

Didesnę trombozės riziką turi rūkantys žmonės, su viršsvoriu, fiziškai neaktyvūs, kurių tėvai serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Trombai gali formuotis ir venose. Jie linkę susidaryti dėl sėdimo bei stovimo darbo, kontraceptinių tablečių bei kitų hormoninių preparatų vartojimo. Didesnė trombozės rizika atsiranda ir po sudėtingų chirurginių operacijų, sergant vėžiu ar širdies ligomis. Kraujo krešumas padidėja ir dėl infekcijų. Jeigu žmogų vargina aukšta temperatūra, jis smarkiai prakaituoja, netenka daug skysčių, tad jo kraujas tampa klampesnis.

Pasak kardiologės M. Kovaitės, žmogus gali nevalgyti riebaus maisto, tačiau mažo tankio cholesterolio kiekis organizme gali būti aukštesnis, nes riebalai kraujyje priklauso ne tik nuo mitybos. Organizmas pats gamina cholesterolį. Tai endogeninis arba kepenų cholesterolis. Sutrikus medžiagų apykaitai, jo gali būti pagaminama per daug. Todėl būtina visiems kontroliuoti cholesterolio lygį. Be to, profilaktikai rekomenduojama naudoti natūralius augalinius preparatus. Anot gydytojos, mokslo tyrimai įrodė, kad dviejų augalinių medžiagų kombinacija ypatingai naudinga kraujotakos sistemos apsaugai. Cholesterolio kontrolei naudojamas fermentuotas raudonųjų mielių ryžių ekstraktas, kurio veiklioji medžiaga monakolinas K, o fermentas natokinazė iš sojos apsaugo nuo trombų susidarymo kraujagyslėse.

Anot kardiologės, natokinazę 1980 metais iš sojos pupelių išskyrė Japonijos mokslininkas Hiroyuki Sumi. Eksperimentų metu jis atsitiktinai pastebėjo, kad, patekęs ant kraujo krešulio, ekstraktas Natto per 18 valandų 37 laipsnių temperatūroje jį visiškai ištirpdo. Taigi natokinazė, patekusi į kraują, pagerina viso kūno kraujotaką, neleidžia susidaryti trombams, sulėtina aterosklerotinių plokštelių susiformavimą. Todėl šią medžiagą kardiologė rekomenduoja naudoti širdies ir kraujotakos ligų prevencijai.

Gydytojos žodžius, pasak D. Šiurkienės,  patvirtina medicinos visuomenei seniai žinomas faktas, kad Japonija pagal širdies ir kraujagyslių ligų statistiką užima beveik paskutinę vietą pasaulyje. Viena šio reiškinio prielaidų – mitybos ypatumai, kurie ir lemia vartojamų maisto produktų prevencinę reikšmę. Hiroyuki Sumi Čikagos universitete iš viso ištyrė daugiau nei 170 specifinių japonams maisto produktų ir nustatė, kad natto sūris pasižymi gana stipriu trombus tirpdančiu veikimu. Pasak M. Kovaitės, natokinazės, monakolino ir augalinių ekstraktų kombinacija efektyviai mažina cholesterolio lygį, taip pat kraujotakos sutrikimų bei trombozės riziką.

Mankšta – sveikatai ir gerai nuotaikai
Karantino metu rekomenduojama nepamiršti ir fizinio aktyvumo, nes mankšta – geriausi vitaminai širdžiai. Mokslininkai įrodė, kad fizinis aktyvumas mažina cholesterolio lygį. Tiesa, fiziniai krūviai negydo kraujo riebalų disbalanso dislipidemijos kaip atskiros ligos. Tačiau sportuojant mažėja svoris, kūno masės indeksas artėja prie normos ir pradeda keistis kraujo sudėtis. Todėl reikia įsiminti tris svarbiausius sveikos širdies ir kraujotakos faktorius - racionali mityba, kompleksinė cholesterolio kontrolė bei fizinis aktyvumas.

Sveiko Europiečio kodas – 0 3 5 140 5 3 0  
Visiems, norintiems išvengti širdies ir kraujagyslių susirgimų, Europos kardiologų ir Lietuvos kardiologų draugijos rekomenduoja prisilaikyti sveiko europiečio kodo.

0 – nerūkyti.

3 – tiek kilometrų greitu žingsniu reikia nueiti kasdien arba ėjimą galima pakeisti 30 min. vidutinio intensyvumo fizine veikla.

5 –  tiek porcijų daržovių ir vaisių kasdien.

140 – sistolinis  arterinis kraujo spaudimas mažesnis nei 140 mmHg.

5  –  bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 5 mmol/l.

3 – mažo tankio („blogojo cholesterolio“) koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 3 mmol/l.

0 – nėra antsvorio ir cukrinio diabeto.

Parengta pagal Šiaulių VSB

Į viršų