Karantino metu daugeliui tenka didesnę dalį dienos praleisti prie kompiuterio. Ypač tai aktualu dirbantiems iš namų specialistams, mokytojams, moksleiviams ir tėvams, susikoncentravusiems įveikti nuotolinio mokymosi iššūkius. Ne vienam darbo dienos pabaigoje įskausta nugara, galva lyg išsausėjusi kempinė, o akis iš nuovargio  aptraukia migla. Kaip apsaugoti savo akis, pataria Diana Šiurkienė, Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą.

– Dažnai tenka girdėti nuogąstavimus, kad nuotolinis mokymas, ilgas darbas kompiuteriu labai kenkia akims. Kaip išvengti žalos?
– Karantinas daugiau ar mažiau išbalansavo kiekvieno iš mūsų įprastą gyvenimo ritmą. Dirbame nė neišlipę iš lovos, nuvesti vaiką į mokyklą reiškia pasodinti jį prie kompiuterio, o didžiausia savaitgalio pramoga tapo filmų ir serialų peržiūra iki ryto. Ar susimąstėte, koks tai didžiulis iššūkis akims? Vis dėlto regai kenkia ne kompiuteris ar ekranai, o blogi mūsų įpročiai.

Klaidingas įsitikinimas, jog sėdėjimas prie kompiuterio gali sukelti akių ligas. Šiandieniniai kompiuterių ekranai yra saugūs ir nekenkia mūsų regai, tačiau žala atsiranda tuomet, kai dirbame be saiko ir be jokių taisyklių.

– Į ką labiausiai turėtume atkreipti dėmesį, prieš sėsdami prie kompiuterio?
– Kompiuteriu galima dirbti saugiai, tačiau reikėtų pasirinkti tinkamą stalą ir kėdę.  Darbo stalas turi būti pakankamai didelis, kad būtų galima patogiai išdėstyti monitorių, klaviatūrą, dokumentus.

Stalo aukštis turi atitikti kėdės aukštį: atstumas nuo kėdės iki stalo viršaus turi būti toks, kad dirbant nereikėtų pasilenkti arba kelti rankų. Jei prie kompiuterio stalo dirba skirtingo ūgio žmonės, pageidautina, kad stalo aukštis būtų reguliuojamas. Tai padės išlaikyti tinkamą laikyseną.

Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią kūno padėtį.

Kėdė turi turėti bent penkias reguliavimo sritis: aukštį, nugaros atramą, nugaros atramos pasvirimą, rankų atramas.

Gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota darbo kėdė pati savaime skatina taisyklingą sėdėjimą. Naudojantis netinkama kėde, nugaros ir kojų raumenis veikia nepageidautinas statinis krūvis. Sėdint stabilią kūno padėtį palaiko liemens, pečių ir kaklo raumenys. Nesiliaujant statinei įtampai, šie raumenys blogiau aprūpinami krauju, jie nuvargsta ir skauda. Moderni ir ergonomiška kėdė yra būtinybė, paremta žmogaus fiziologiniais poreikiais.

– Kiek laiko galima dirbti kompiuteriu? Ar dažnai daryti pertraukėles?
– Nepertraukiamai dirbti prie kompiuterio rekomenduojama ne ilgiau kaip valandą. Kas valandą padarykite 5–10 minučių pertraukėlę ir pasivaikščiokite, atlikite tempimo pratimus ar kitą mankštą. Per pertrauką pažiūrėkite į skirtingus nuotolius. Rekomenduojame turėti akinius, kurių lęšiai yra su antirefleksine danga. Jie sumažina aplinkinių šviesos šaltinių atspindžius ir yra pralaidesni šviesai, todėl akys mažiau pavargsta. Pertraukų metu rekomenduojama pasišalinti nuo kompiuterio ir nors trumpam užsiimti visiškai kita veikla, kuri nevargina akių.

Nuovargiui ir įtampai mažinti per pertraukas ir pasibaigus darbui rekomenduojama atlikti specialius pratimus akims, rankoms, kojoms, kaklui, nugarai. Jie ne tik padeda atpalaiduoti raumenis, bet ir pagerina „dirbančių“ raumenų, sausgyslių ir sąnarių kraujo apytaką.

– Kokie reikalavimai aplinkai, apšvietimui?
– Svarbu grynas oras. Prieš darbą gerai išvėdinkite patalpą. Jei jūsų vaikai mokosi namuose, vėdinti jų kambarį būtina bent du kartus per dieną. Darbą kompiuteriu reikėtų baigti likus valandai iki miego ir vėl gerai išvėdinti patalpą, kad miegas būtų ramus.

Labai svarbus patalpos apšvietimas. Ekrane neturėtų atsispindėti langai ir iš jų sklindanti šviesa – tai dirgina akis. Reikėtų užtraukti užuolaidas ar žaliuzes arba naudoti šoninį apšvietimą.

Nepamirškite, kad ant kompiuterio ekrano bei stalo paviršiaus nuolat kaupiasi dulkės, todėl jas nuolat reikia valyti drėgna šluoste.

– Kaip paruošti kompiuterinę įrangą?
– Atstumas nuo akių iki monitoriaus ekrano turėtų būti ne mažesnis nei 40 cm, paprastai 45–75 cm. Tai priklauso nuo monitoriaus įstrižainės. Ženklai monitoriuje turi būti ryškaus kontūro, lengvai skaitomi.

Vaizdas ekrane turi būti stabilus ir nemirgantis, be akinančių blyksnių ir atspindžių, kad nesukeltų nemalonių pojūčių bei akių nuovargio. Siekiant išvengti blyksnių ir šviesos atspindžių, monitorių reikia pastatyti statmenai į langą arba truputį palenkti ekraną žemyn.

Klaviatūros vietos aukštis turi būti toks, kad leistų išlaikyti taisyklingą kūno laikyseną, išvengti plaštakų, riešų ir pečių juostos nuovargio. Klaviatūra turi būti atskirta nuo displėjaus ir pakreipta taip, kad būtų patogu dirbti, išvengiama plaštakų ir rankų nuovargio. Jos paviršius turi būti matinis, be akinančių atspindžių, simboliai lengvai įskaitomi. Dirbant klaviatūra, plaštaką, riešus ir alkūnes reikia laikyti tiesiai. Klaviatūra ir pelė turi būti viename aukštyje – taip dirbti bus patogiau, be to, sumažinsite neigiamą kompiuterio poveikį sveikatai.

Pelę reikia laikyti švelniai ir be įtampos, per daug nespaudžiant. Ranka turi būti atsipalaidavusi, pirštai laisvi. Svarbu parinkti tinkamą pelės dydį: ji turi tilpti į delną taip, kad pirštais būtų nesunku ir patogu pasiekti klavišus. Kad darbas su pele būtų efektyvesnis ir kuo mažiau judėtų plaštaka bei riešas, naudokite kokybišką pelės kilimėlį.

– O ką patartumėte nešiojantiems akinius arba kontaktinius lęšius?
– Tiems, kurie nešioja kontaktinius lęšius, patartume karantino metu padaryti pertrauką, jei yra galimybė, lęšių geriau atsisakyti.  Dažniausiai žmonės kontaktinius lęšius renkasi dėl kosmetinių priežasčių, tad namuose nėra reikalo juos nešioti. Kontaktiniai lęšiai ir taip vargina akį, o dirbant kompiuteriu akys papildomai džiūsta ir yra dar labiau dirginamos.

Be to, specialistai atkreipia dėmesį, kad vienas iš koronaviruso patekimo į organizmą kelių yra per akies junginę. Naudojant kontaktinius lęšius akys tiesiogiai liečiamos pirštais, taigi viruso užkrato rizika didėja.

Šiuo atveju akiniai yra geresnis pasirinkimas, nes jie sudaro dalinį apsauginį barjerą koronaviruso patekimui. Dabar puiki proga pailsinti akis ir namuose rinktis akinius. Rekomenduojame turėti akinius, kurių lęšiai yra su antirefleksine danga. Jie sumažina aplinkinių šviesos šaltinių atspindžius ir yra pralaidesni šviesai, todėl akys mažiau pavargsta.

– Užsiminėte, apie mankštą. Kokie pratimai mūsų nuvargusioms akims padėtų pailsėti?
– Paprasčiausias pratimas – mirksėjimas. Vos pajutę akių nuovargį greitai mirksėkite 1-2 minutes.

Akių mankštos pratimus atlikite nesukdami galvos: akimis pažiūrėkite į viršų ir į apačią, į kairę ir į dešinę; sukite 5-6 ratus į vieną, po to – į kitą pusę; 5–6 kartus „pieškite“ akimis aštuoniukę. Ištieskite ranką į priekį ir, žiūrėdami į smilių, artinkite jį nosies link, kol pradės dvejintis akyse. Kartokite 6–8 kartus.

Užsimerkite ir sukamaisiais judesiais lengvai masažuokite vokus pirštų galiukais 1 minutę.

Tokią akių mankštą galima paįvairinti žaidybiniais elementais ir įpratinti vaikus ją atlikti net kelis kartus per dieną.

Tačiau pratimais mes tik pastipriname akies raumenis, galime atitolinti regos sutrikimus, jei iškyla regėjimo problemų, būtina kreiptis į gydytoją okulistą.

Į viršų