Autizmas – tai sutrikimų grupė. Neurologinis raidos sutrikimas, apimantis kalbos, bendravimo, elgsenos, socialinių įgūdžių vystymąsi. Autizmas niekada nepasireiškia vienodai, vieniems šie požymiai būna labiau, kitiems silpniau išreikšti. Autizmo sutrikimas labai sudėtingas, tai nėra liga, jis nėra užkrečiamas, išoriškai jo nepastebėsime, vaistų jam gydyti nėra, ši būklė tęsiasi visą gyvenimą ir labai stipriai paveikia jo kokybę. Autizmas – vienas sudėtingiausių raidos sutrikimų, kurio patogenezė dar nevisiškai žinoma. Autizmo simptomai lemia raidos nukrypimus, kurie apima daugelį psichikos veikimo sričių ir yra visą gyvenimą trunkantys socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimai. Autizmas plinta globaliai nesirenkant pagal rasę, lytį, socialinį sluoksnį ar kitas žmogiškas identifikacijas.
Dažniausi autizmo bruožai
Keistas kalbėjimo tonas, ritmas, intonacijos; klausimų ar atskirų frazių kartojimas; gali būti sunku pasakyti savo poreikius ir norus; sunkumai išreiškiant save žodžiais, suprantant sudėtingesnius sakinius/nurodymus; pažodinis kalbos supratimas (gali būti sunku suprasti humorą, sarkazmą, ironiją, „skaityti tarp eilučių”);
kai kuriems autizmo spektrą turintiems žmonėms sunku suprasti, jei kalbama greitai, ilgais sakiniais arba jei aplinkoje daug pašalinių sensorinių dirgiklių;
sunku suprasti ir perskaityti kito emocijas veide, kūno kalbą;
vaizdinę informaciją suvokia geriau nei žodinę;
maždaug trečdalis iš viso nekalba, o bendrauja tik alternatyvios komunikacijos priemonėmis (gestais, paveikslėliais, spec. programėlėmis).
Pabandykite įsivaizduoti, su kokiais sunkumais dažniausiai yra susiduriama...
Bendraujant su žmonėmis, kurie turi autizmo spektro požymius, svarbu suprasti, kad jiems sunku priimti ir suprasti mums taip lengvai suprantamas socialines normas. Labai svarbu nepriimti visko asmeniškai. Šiems asmenims yra sunku užmegzti pokalbį, sunku suprasti kokiomis temomis reikia kalbėti tam tikroje aplinkoje, kartais gali atrodyti, kad jiems neįdomu, ką jūs kalbate, bet jie tik nori atsiriboti nuo aplinkos dirgiklių.
Jiems sunku būti grupėse ir užsiimti komandine veikla, ypač vaikams sunku žaisti komandinius žaidimus. Dažnai vaikai būna „savame pasaulyje“.
Dėmesio sutelkimas – sunki užduotis. Visi garsai šiems asmenims girdisi vienu metu. Taip pat, jie gali būti nejautrūs arba atvirkščiai labai jautrūs prisilietimams bei skausmui.
Savistimuliacija jiems padeda nurimti, mažina baimę bei nerimą, pavyzdžiui spragsėjimas, šokinėjimas, lingavimas ir pan.
Taip pat autistams kasdienybėje padeda rutina, tam tikros taisyklės ir dienotvarkė. Jiems patinka seka ir tam tikra tvarka, prie kurios jie yra pripratę.
Dažnai jie turi tam tikrų specifinių interesų, kuriais labai domisi ir dažnai apie juos viską labai gerai išmano. Pokalbis su jais apie jiems gerai pažįstamą ir mėgstamą temą gali būti puikus būdas užmegzti ryšį.
Būkime geranoriški bendraudami
Tačiau būkite kantrūs, net jei jums ši tema nebus labai įdomi, jūsų pašnekovas gali nesuprasti iš jūsų emocijų. Be to, jie supranta, kad yra kitokie, dėl to labai išgyvena, jaučia įtampą ir stresą, visa tai dar labiau apsunkina situaciją... Stresas, nerimas ir baimė pagrindiniai jausmai autizmo spektro požymius turintiems asmenims. Būtent dėl šitos priežasties, šie žmonės dažnai renkasi būti vieni.
Tačiau nuo visuomenės požiūrio priklauso, kaip jie jausis bendraudami su kitais. „Privalome suprasti, nepriimti visko asmeniškai, – pranešime spaudai rašo Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistė, vykdanti sveikatos stiprinimą Monika Juknytė. – Nepaisant visko, autizmas gali suteikti išskirtinių savybių, kiekvienam atskirai. Autizmo bruožus turintys gali būti labai pastabūs, gali turėti ypatingai gerą atmintį, gali gebėti labai įdėmiai susikoncentruoti į tam tikras veiklas, gali būti ypač tvarkingi ir disciplinuoti, dažniausiai jie yra labai nuoširdūs ir niekada jums nemeluos.
Svarbiausia, kad visuomenė mokėtų ir norėtų priimti žmones tokius, kokie jie yra. Būkime solidarūs vieni kitiems!“
Parengta pagal Šiaulių VSB
