facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Lietuvoje dėl koronaviruso situacija valdoma. Pirmadienio duomenimis, naujų ligos atvejų nėra (1 atvejis patvirtintas Šiauliuose vasario 28 d.).  

Reikia žinoti apie darbo santykius
Lietuvoje jau savaitę dėl koronaviruso (COVID-19) grėsmės paskelbta ekstremali situacija, identifikuotas vienas virusu užsikrėtęs asmuo. Tai lemia, kad gyventojams kyla vis daugiau klausimų, susijusių ne tik su kelionėmis į užsienį, bet ir kasdienybe, kurią keičia viruso grėsmė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikia dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su koronavirusu ir darbo santykiais, ligos išmokomis, šeima.

Esu darbuotojas, komandiruojamas į Šiaurės Italiją, ar galiu komandiruotės atsisakyti?
Darbuotojo atsisakymas vykti į kelionę būtų pagrįstas tik tuo atveju, kai darbdavys reikalauja vykti į tuos regionus, kuriuose paskelbta ekstremali situacija ir karantinas. Tai netaikytina visos šalies mastu.Tačiau kiekvienu atveju darbdavys turi įvertinti galimą riziką ir parinkti saugų kelionės maršrutą, taip pat aprūpinti asmeninėmis saugos priemonėmis, pavyzdžiui, kaukėmis, dezinfekcinėmis higienos priemonėmis ir panašiai.

Grįžau iš kelionės netoli karantinuotos teritorijos. Ar galiu prašyti darbdavio suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu?
Prašyti dirbti nuotoliniu būdu galima visais, net ir su koronavirusu nesusijusiais, atvejais. Remiantis Darbo kodeksu, dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Įvertinamos darbuotojo atliekamos darbo funkcijos, jų specifika, tai, ar nuotolinis darbas nesukeltų per didelių sąnaudų darbdaviui.

Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, ar vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Grįžau iš Šiaurės Italijos, todėl izoliuojuosi 14 dienų. Nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu, todėl reikia nedarbingumo. Kur dėl jo kreiptis?
Užtenka telefonu kreiptis į šeimos gydytoją – jis išduos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Svarbu, kad prieš kreipdamasis į šeimos gydytoją žmogus privalo užpildyti formą, patalpintą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje, adresu http://nvsc.lrv.lt/covid-19. Tai reiškia, kad nereikės laukti, kol gydytojas gaus siuntimą iš NVSC.

Vaikas Italijoje lankėsi be tėvų, su kitais asmenimis. Dabar jam reikia izoliuotis 14 dienų. Ar gali nedarbingumą gauti vaiką prižiūrintys tėvai ar seneliai?
14 dienų nedarbingumą gali gauti ir vienas tėvų, įtėvių, senelių bei globėjų, kurių vaikai iki 14 metų amžiaus lankėsi koronaviruso paveiktose teritorijose. Reikia užpildyti formą, patalpintą interneto puslapyje http://nvsc.lrv.lt/covid-19 ir kreiptis į šeimos gydytoją.

Jeigu mokykloje būtų paskelbtas karantinas, ar galėčiau likti namuose su vaiku ir gauti ligos išmoką?
Jeigu švietimo įstaigoje paskelbiamas karantinas, priešmokyklinukų, ikimokyklinukų ar pradinukų tėvai, įtėviai, seneliai bei globėjai gali gauti nedarbingumą. Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas šeimos gydytojo išduodamas nuo karantino švietimo įstaigose nustatymo dienos.

Ar gavus nedarbingumą dėl saviizoliacijos gausiu ligos išmoką? Kokio dydžio?
Jei asmuo dirbantis ir jam išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, ligos išmoka bus mokama tokio pat dydžio kaip ir dėl bet kurios kitos ligos – 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. 65,94 proc. išmoką nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ gaus tėvai, prižiūrintys vaikus jų ligos ar izoliacijos atveju ir priešmokyklinukų, ikimokyklinukų ar pradinukų tėvai, prižiūrintys vaikus karantino ugdymo įstaigoje metu.

Kas pasirūpins mano vaiku, jei mane karantinuos?
Jeigu nereikia izoliuoti paties vaiko, vaiku turėtų pasirūpinti kitas iš tėvų. Jei tokios galimybės nėra – kiti tėvų parinkti asmenys. Tėvai taip pat turi galimybę kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją dėl vaiko laikinosios priežiūros tėvų prašymu nustatymo. Kai asmenų, kurie galėtų pasirūpinti vaiku, nėra, reikia pranešti apie tai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kuri spręs dėl būtinybės užtikrinti vaikui saugią aplinką.

Ar turiu pranešti darbdaviui apie suteiktą nedarbingumą grįžus iš Šiaurės Italijos, Kinijos, Honkongo, Singapūro, Pietų Korėjos, Japonijos ir Irano?
Darbo kodekse numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Tiek apsirgę darbuotojai, tiek grįžę iš užkrėstų vietovių ir gavę nedarbingumo pažymėjimus asmenys turėtų informuoti savo darbdavį apie tai, kad į darbą neatvyks dėl ligos arba karantino.

Ar teisus darbdavys, išplatinęs el. laišką, kuriame draudžia vykti atostogų į užsienį?
Drausti naudotis kasmetinėmis atostogomis (vykstant ar nevykstant į užsienį) darbdavys dėl viruso grėsmės negali. Darbdavys galėtų nesuteikti atostogų dėl kitų objektyvių priežasčių. Tačiau darbdaviui nedraudžiama teikti darbuotojams rekomendacijų dėl viruso grėsmės ir dėl nesilankymo tam tikrose šalyse.

Jei dėl viruso grėsmės žmonės negali dirbti, kokiu teisiniu pagrindu mokamas atlyginimas?
Jei darbdavys, įvertindamas situaciją kaip ekstremalią, pats nuspręstų stabdyti įmonės veiklą ir darbuotojams nebūtų galimybės dirbti nuotoliniu būdu iš namų, tuomet galiotų Darbo kodekso nuostatos dėl prastovos.

Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgiau negu 3 darbo dienoms, darbuotojui nuo 3 dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Mokėjimai pirmą–trečią prastovos dieną siekia nuo vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio iki dviejų trečdalių jo. Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma).

Ką privalo darbdavys padaryti dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, kai paskelbta ekstremali situacija dėl koronaviruso?  
 Siūloma vadovautis Valstybinės darbo inspekcijos parengtomis rekomendacijomis.

Užtikrinti reguliarų patalpų vėdinimą ne rečiau kaip 5 kartus per dieną. Aprūpinti įmonę asmens higienos priemonėmis (muilu, popieriniais vienkartiniais rankšluosčiais, rankų dezinfekavimo priemonėmis) ir užtikrinti jų nuolatinį papildymą. Užtikrinti asmens higienos priemonių (dezinfekavimo priemonių) prieinamumą visoje darbovietėje (prie centrinio įėjimo, prie įėjimų į tualeto patalpas ir kitose patalpose, kuriose įrengti praustuvai). Užtikrinti biure esančių paviršių (stalų, kėdžių, palangių) valymą drėgnuoju būdu ne rečiau kaip vieną kartą per dieną.

Užtikrinti, kad įmonėje esantys tualetai ir jų durų rankenos būtų dezinfekuojami ne rečiau kaip 5 kartus per dieną. Informuoti darbuotojus apie asmens higienos priemonių taikymą dažnai lankomose ir matomose vietose. Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu.

Ką daryti, jeigu darbdavys ir darbuotojas nesusitaria dėl apsaugos priemonių ekstremalios situacijos dėl koronaviruso metu?
Kai darbo aplinka yra kenksminga ir kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei, darbdavys turi imtis papildomų apsaugos priemonių arba sustabdyti vykdomus darbus, o darbuotojai turi teisę atsisakyti dirbti. Jeigu darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas ar darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai pareikalauja padalinio vadovo ar kito darbdavio atstovo sustabdyti darbus, o šis nesutinka, darbuotojų atstovas apie tai turėtų pranešti Valstybinei darbo inspekcijai. Darbo inspektorius, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, gali priimti sprendimą sustabdyti darbus ir surašyti reikalavimą darbdaviui atstovaujančiam asmeniui.

Ką daryti darbdaviui, jei darbuotojas atvyksta į darbą, nors, darbdavio žiniomis, jis grįžęs iš šalių arba jų regionų, kurios yra paskelbtos koronaviruso židiniais?
Rekomenduojama tokiems darbuotojams, kurie neseniai keliavo į koronaviruso paveiktas teritorijas, 14 dienų po grįžimo, jei tai įmanoma, suteikti galimybes dirbti namuose nuotoliniu būdu. Jei to nepavyksta padaryti, tuomet galima darbuotoją nukreipti į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris organizuos nedarbingumo išdavimą.

Sveikatos apsaugos ministerija yra paskelbusi, kad supaprastinta tvarka kreiptis dėl nedarbingumo galima grįžus iš teritorijų, kur koronavirusas plinta visuomenėje: Kinijos (visų provincijų), Šiaurės Italijos regionų (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionų), Honkongo, Irano, Japonijos, Pietų Korėjos, Singapūro.

Gripo epidemija skelbiama daugumoje savivaldybių
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas  informuoja, kad sergamumas gripu ir peršalimo ligomis Šiaulių apskrityje sumažėjo.

Dominuoja peršalimo ligos, gripas  sudaro 4,4 proc. Peršalimo ligomis daugiau serga vaikai (52,8 proc.), gripu – suaugę asmenys (87 proc.). Lyginant su praėjusia savaite, gripo  Šiaulių regione sumažėjo nuo 118 iki 69 atvejų. Daugiausiai gripo atvejų užregistruota Šiaulių mieste (32 atvejai). Gripo epidemija skelbiama, kai sergamumas gripu ir peršalimo ligomis per savaitę pasiekia 100 atvejų 10 tūkst.  gyventojų, gripas sudaro apie 30 proc. visų atvejų.

Nors sergamumas gripu ir peršalimo ligomis  nesiekia epideminio lygio, Sveikatos apsaugos ministerija naujojo koronaviruso prevencijai savivaldybėms nurodė paskelbti gripo epidemiją.  

Ši priemonė padės paprasčiau sutvarkyti nedarbingumo dokumentus nuotoliniu būdu, savivaldybės turės daugiau teisių spręsti dėl ugdymo įstaigų darbo ribojimo, jei prireiktų.

Gripo epidemijos paskelbimą, siekiant pasitelkti papildomas priemones naujojo koronaviruso (COVID-19) prevencijai, rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Profilaktinės priemonės
NVSC Šiaulių departamento specialistai primena, kad profilaktinės priemonės apsisaugoti nuo gripo ir koronaviruso iš esmės yra panašios.

Saugotis peršalimo bei vengti kontakto su sergančiaisiais asmenimis (nuo sergančiojo laikytis 1 m atstumu). Dažniau vėdinti ir valyti drėgnu būdu patalpas. Tinkamai ir dažnai plauti rankas – po tekančiu vandeniu, su muilu, ne trumpiau kaip 20-30 sekundžių. Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų. Susirgus pasilikti namuose – nevykti į darbą, neleisti sergančių vaikų į ugdymo įstaigas ir dėl gydymo kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Į viršų