facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta beveik 3,6 karto daugiau moterų nei nuo vėžio. Tai – pagrindinė moterų mirčių priežastis. Specialistai teigia, kad šių mirčių gali padėti išvengti paprastos priemonės – sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba ir pakankamas organizmo aprūpinimas vitaminais bei mikroelementais.

Žinios – svarbiausia
„Metai nėra pati geriausia sveikatos ir grožio terapija, bet metai atneša patirties ir išminties, o be jų bet koks grožis nublanksta...“ – sako Vilniaus kolegijos docentė, Scenos meno katedros vedėja, muzikė, dainininkė Eglė Juozapaitienė ir priduria, kad ne pro šalį ir elementari mankšta, įvairiausios veido kaukės, masažai. Šios priemonės yra privalomos ar bent pageidaujamos visų amžiaus grupių moterims ir merginoms, svarbu nepamiršti, kad vadinamasis „jaunystės“ receptas yra išrašomas jaunystėje, kuri, jei teisingai elgsitės, išliks iki brandaus amžiaus. Svarbiausia – nepasenti širdimi, siela ir jausmais.

E. Juozapaitienė tvirtina, kad jos grožio ir jaunystės receptas yra dvasios ramybė ir harmonija bei vyras Vytautas Juozapaitis, kuris užglaisto visus trūkumėlius ir daro geresnę, neleidžia žiūrėti į pasą.

„Be jokios abejonės, brandaus gyvenimo tarpsnis nėra pats linksmiausias ir džiaugsmingiausias, bet svarbiausia moteriai tuo domėtis ir pasiruošti gerokai iš anksto. Todėl nereikia gėdytis apie tai kalbėti ne tik šeimose su artimaisiais, kurių palaikymas ir supratimas tuo laikotarpiu yra itin svarbus, bet, esu tikra, kad šia tema derėtų žmones šviesti ir per visuomenės informavimo priemones. Juolab kad panašų tarpsnį išgyvena ir vyrai. Taigi, žinojimas yra viena svarbiausių priemonių, palengvinančių to labai svarbaus ir, deja, nuo mūsų norų nepriklausančio slenksčio perėjimo simptomus“, – sako dainininkė.

Padės natūralios priemonės
Didžiausia tokios moterų situacijos kaltininkė, pasak NORTHWAY medicinos centro gydytojos akušerės-ginekologės dr. Linos Čiaplinskienės, – menopauzė.

„Moteriai įkopus į penktąją dešimtį, kiaušidės palengva nustoja gaminti moteriškuosius hormonus estrogenus, kurie iki tol dominavo jų organizme. Dėl to išnyksta mėnesinės ir atsiranda nemalonūs pojūčiai“, – aiškina specialistė.

Vieni dažniausių nemalonių pojūčių – prakaitavimo bangos, trinka atmintis, dėmesys, kankina nuotaikų kaita, sausėja gleivinės. Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad vienas pavojingiausių yra širdies ritmo sutrikimai – moterys skundžiasi, kad keistai plaka širdis – permuša, dreba.

Dr. L. Čiaplinskienė teigia, jog prastai besijaučiančioms moterimis gydytojai visuomet pirmiausia stengiasi padėti natūraliomis priemonėmis. Estrogenų kiekį organizme papildyti fitoestrogenais – gamtiniais hormonais. Jų gausu nakvišose, agurklėse, raudonuosiuose dobiluose, sojose, linų sėmenyse, avižose. Reikia turėti omeny, kad estrogenų reikia ir kauliniam audiniui, kai jų trūksta, senatvėje gali lūžti kaulai. Todėl labai svarbu vartoti kalcio preparatus ir vitaminą D.

Gydytoja pabrėžia, kad, norint išvengti nemalonių širdies simptomų, būtini mikroelementai – magnio, kalio preparatai, nes ne visuomet įmanoma suvalgyti pakankamą kiekį daržovių, kad organizmas būtų aprūpintas mikroelementais, pavyzdžiui, norint gauti pakankamai kalio, reiktų suvalgyti kilogramą bulvių. Todėl vertėtų rinktis koncentruotus maisto papildus.

Paneikime mitus
„Daug žmonių mano, kad širdies kraujagyslių ligomis, ypač infarktu, serga vyrai. Tai netiesa“, – tvirtina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro I Kardiologijos skyriaus vedėja prof. Žaneta Petrulionienė.

Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų moterų miršta beveik 3,6 karto daugiau nei nuo vėžio. Vien tik kraujotakos ligos per metus nusineša apie 13 tūkstančių moterų gyvybių. „Tai – pagrindinė moterų mirčių priežastis“, – teigia profesorė.

Mitas, kad moterims kraujotakos sistemos ligos nepavojingos, įsitvirtino todėl, kad vyrai šiomis ligomis dažnai suserga būdami vos 40-ties. O moterys ima sirgti dešimčia metų vėliau – sulaukusios 50-ties, mat tokio amžiaus moterys patiria menopauzę, ir jas nuo minėtų ligų saugojusių hormonų veikla slopsta. Vyresnių nei 65-erių metų moterų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų smarkiai viršija vyrų mirtingumą. „Todėl pasaulio specialistai teigia, kad šios ligos yra moterų žudikas Nr.1“, – pabrėžia prof. Ž.Petrulionienė.

Nuo 2005 m. Lietuvoje veikia širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, pagal kurią kasmet turi pasitikrinti visos kraujotakos sistemos ligomis nesergančios 50–65 metų moterys. Programos tikslas – įvertinti rizikos veiksnius susirgti šiomis ligomis ir juos koreguoti, kad būtų galima išvengti infarkto bei insulto. Per metus patikrinama daugiau kaip 260 tūkst. asmenų, ir didesnė dalis jų moterys.

Buvo išanalizuoti patikros duomenys, ir tai, ką pamatė gydytojai, sukėlė didžiulį rūpestį. Padidėjęs kraujospūdis nustatytas daugiau kaip 63 proc. moterų, dislipidemija – net 90 proc., cukrinis diabetas – apie 10 proc., pilvinis nutukimas – 58 proc., nutukimas, kai kūno masės indeksas yra daugiau kaip 30 kg/m2, – apie 42 proc., metabolinis sindromas – 35 proc., nemažai moterų rūko, ir rūkalių skaičius nemažėja.

Vis dėlto visi supranta, kad lengviau neužgyventi rizikos veiksnių nei vėliau bandyti jų atsikratyti, todėl pasaulio kardiologų organizacijos skatina mokyti moteris, nes jos, pasak profesorės, yra šeimos židinio puoselėtojos, tad, gavusios žinių, jas gali paskleisti ir pritaikyti savo šeimose – pakeisti savo vyrų įpročius, įdiegti sveiką gyvenseną vaikams. Taip pat kardiologai ragina pradėti mokyti sveikos gyvensenos nuo vaikystės.

Jau daugiau kaip 15 metų pasaulyje vyksta tarptautinis judėjimas „Go red for woman“, kurį inicijavo Pasaulio širdies federacija ir Amerikos širdies asociacija.

Europos kardiologų draugija prie šios iniciatyvos prisijungė su šūkiu „Red allert for woman“ (raudonasis pavojaus signalas moterims). Prof. Ž. Petrulionienės iniciatyva Lietuva prie judėjimo prisijungė 2011-aisiais.

Užgintas vaisius
E. Juozapaitienė teigia, jog maitindamasi stengiasi vengti to, ko labiausiai norisi...

„Bet uždraustas vaisius yra pats saldžiausias, – juokauja pašnekovė. – Iš tiesų, dažniausiai pats organizmas padiktuoja poreikį ir labai skaudžiai baudžia, jeigu peržengiu saiko ribą. Na, bet ir vėl, dažniausiai maitinimosi režimas, deja, priklauso nuo darbo režimo, kuris nėra gailestingas. Tačiau stengiuosi kiekvieną rytą pradėti nuo dviejų stiklinių šilto vandens nevalgiusi. Kiek vėliau lengvi pusryčiai, priklausomai nuo to, ką paruošia Vytautas... O aš savo ruožtu save ir vyrą pavaišinu saujele maisto papildų, kurie, mano manymu ir nuojauta, tikrai neblogina situacijos, nes minėtas negailestingas darbo režimas ne visada leidžia tinkamai maitintis dienos metu, dėl ko nuoširdžiai išgyvenu... Bet gal tai ir yra viena iš vadinamosios „jaunystės“ priežasčių? Juk gyvenimas yra įvairiaspalvis, todėl norisi paragauti ir išgyventi kuo daugiau jo siūlomų patirčių, o žingeidumas ir pažinimas, kaip ir mokymasis visą gyvenimą, yra neatsiejami nuo jaunystės, nepriklausomai nuo biologinio amžiaus, kurio pakeisti negalime. Visa kita – mūsų rankose!“

Dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė Žana Antonova teigia, kad, tinkamai maitindamiesi, besilaikydami sveikatai palankių mitybos rekomendacijų, galime sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Tačiau faktinės mitybos tyrimai rodo, kad tik trečdalis Lietuvos gyventojų kasdien valgo daržovių ir vaisių. Iš viso žmonės kasdien jų suvalgo vos 260 gramų, nors turėtų suvalgyti apie pusę kilogramo. Grūdinių produktų pakankamai vartoja maždaug kas antras gyventojas, o pieno produktų – kas trečias. Žmonės neretai nelabai žino, kokius produktus ir kokiais kiekiais vartoti, kad jų mityba būtų subalansuota.

Prasta mityba – viena iš priežasčių, kodėl mūsų šalies moterys prastai jaučiasi ir netgi dažnai serga širdies bei kraujagyslių ligomis. Pavyzdžiui, kalis yra labai svarbus baltymų ir angliavandenių apytakai, nervų ir raumenų jaudrumui, nervinio impulso perdavimui, kraujo spaudimo pokyčiams – jei jo per mažai, didėja kraujospūdis, didėja insulto rizika. Esant nedideliam kalio trūkumui, moterį vargina silpnumas ir nuovargis, raumenų silpnumas, trūkčiojimas, mėšlungis, skausmas, padažnėja širdies plakimas. Kai trūksta magnio, kankina galvos skausmas, svaigimas, sumišimas, negalėjimas susikaupti, padidėjęs nervingumas, migrenos priepuoliai‚ širdies ritmo sutrikimai, pykinimas, vėmimas, mėšlungis. Jo reikia ne tik širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai – magniu papildytas maistas ar vartojami magnio papildai gali sumažinti gliukozės kiekį kraujyje.

Ar galima magnio pakankamai gauti vartojant atitinkamą kiekį maisto produktų? Taip, bet reikėtų nepamiršti, kad organizmas pasisavina tik pusę su maistu gauto magnio.

„Jei mityba nevisavertė, pravartu vartoti multivitaminų. Tačiau turėtumėte pasitarti su gydytoju, jis iš simptomų arba atlikęs tyrimus patartų, ką jums vartoti“, – teigia Ž. Antonova ir priduria, kad metams bėgant gali atsirasti ligų, kurios trukdo organizmui pasisavinti vitaminus ir mikroelementus iš maisto, nepadeda tam ir sumažėjęs skrandžio rūgštingumas. Todėl, jei neįmanoma užtikrinti subalansuotos mitybos, reikėtų vartoti maisto papildų.

Į viršų