facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2019 metais Lietuvoje ŽIV infekcija nustatyta 151 asmeniui, iš kurių 110 vyrų ir 41 moteris. Tai devyniais atvejais mažiau nei 2018 m. (160) ir 112 atvejų mažiau nei 2017 m.

Pagal ŽIV plitimo būdą pernai kas antras (78) ŽIV infekcija užsikrėtė per lytinius santykius, iš kurių – 58 asmenys per heteroseksualius bei 20 per homoseksualius santykius, dar 47 žmonės užsikrėtė ŽIV vartodami švirkščiamuosius narkotikus bei 26 asmenų – užsikrėtimo būdas nežinomas.

Nauji ŽIV infekcijos atvejai pernai užregistruoti visose apskrityse:  Vilniaus – 72, Kauno – 22, Klaipėdos – 18,  Šiaulių – 12, Panevėžio – 5, Alytaus – 3, Marijampolės – 4, Tauragės – 2, Telšių – 6, Utenos – vienas. Visose apskrityse dominuojantis ŽIV plitimo būdas – lytiniai santykiai, išskyrus Vilniaus. Pernai ŽIV infekcija išaiškinta 6 užsieniečiams.

Vertinant situaciją pagal amžiaus grupes, dauguma užsikrėtusiųjų (62,9 proc.) ŽIV pernai nustatyta 30–49 metų amžiaus asmenų grupėje.

Daugiau užsikrečia per lytinius santykius
„Antri metai iš eilės dominuojantis ŽIV plitimo būdas – lytiniai santykiai, kas rodo, jog Lietuvoje keičiasi ŽIV epidemijos profilis, o tai aktualu planuojant prevencijos priemones, ypač tarp jaunimo. Visuomenės informavimas, atsakingo lytinio elgesio ugdymas, jaunimo švietimas, lytiškumo ugdymas – tai tos priemonės, kurios gali sumažinti ŽIV plitimą lytinių santykių metu“, – situaciją aiškino ULAC gydytoja, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ŽIV ir hepatitų stebėsenos ekspertė Irma Čaplinskienė.

 Pasak gydytojos, pernai dauguma naujų ŽIV užsikrėtusiųjų nustatyti kai jie dėl patikros kreipėsi patys, kas rodo didėjantį gyventojų informuotumą apie ŽIV bei budrumą dėl savo sveikatos. Taip pat pažymėtina, jog pernai 6 asmenims diagnozuota ŽIV kraujo donorystės įstaigose (kai šie asmenys ketino tapti kraujo donorais), vienas naujas ŽIV atvejis diagnozuotas nėščiųjų patikros metu ir tai mažiau nei užpernai (4).

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pažymi, kad pagal ŽIV plitimo kelius ES/EEE šalyse daugiausia (arti 40 proc.) naujų ŽIV atvejų pastaraisiais metais registruojama tarp vyrų, turinčių lytinius santykius su vyrais, tačiau Lietuvoje pastarosios tendencijos nestebimos. Pavyzdžiui, pernai šioje tikslinėje grupėje ŽIV užsikrėtusieji tesudarė 13 proc., iš kurių dauguma gyvenantys Vilniuje.

 Plėsti priklausomybių gydymą
„Nors pernai užsikrėtusiųjų ŽIV per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą, lyginant su užpernai, sumažėjo, tačiau šis plitimo būdas išlieka aktualus. Siekiant situacijos pagerėjimo, tikslinga nedelsiant plėsti priklausomybių gydymo paslaugas bei narkomanijos prevenciją tarp jaunimo“, – pažymėjo gydytoja I.Čaplinskienė.

Pasak jos, nors ŽIV tyrimus atliekančių įstaigų kasmet daugėja, tačiau viena iš pagrindinių problemų Lietuvoje išlieka nepakankamas ŽIV ligos gydymo geografinis prieinamumas, nes tik penkiuose didžiuosiuose miestuose teikiamos ŽIV ligos gydymo paslaugos, nors ŽIV užsikrėtusieji registruoti visose savivaldybėse. Tai neabejotinai viena iš priežasčių, dėl kurių ŽIV ligos gydymo aprėptis Lietuvoje yra nepakankama ir viena iš mažiausių, lyginant su kitomis ES šalimis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, iš viso, iki šių metų sausio 1 d., Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 3322 asmenims, iš kurių beveik kas septintas yra miręs nuo įvairių priežasčių, įskaitant AIDS.

ULAC primena, kad ŽIV infekcija plinta trimis būdais: 1) visų rūšių lytinių santykių metu, 2) kraujo keliu (per injekcinių narkotikų vartojimą, susižeidimus, perpylimus ir pan.), 3) užsikrėtusi ŽIV moteris virusą gali perduoti nėštumo, gimdymo ir kūdikio žindymo metu.

Įveikti AIDS epidemiją iki 2030 metų – tai Jungtinių Tautų suformuluotas globalus tikslas, siekiant tvaraus vystymosi tikslų, sveikatos ir gerovės.

Parengta pagal ULAC

Į viršų