Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pirmą kartą atlikta vėlyvosios trombektomijos procedūra, kai kompiuterinės tomografijos perfuzijos tyrimu buvo nustatytas smegenų pažeidimo laipsnis, ir nuspręsta, kad gali būti išgelbėta pacientės gyvybė.

Atliko unikalią procedūrą
Sausio 3-iąją ligoninėje pirmą kartą atlikta unikali procedūra – vėlyvoji trombektomija. Ji ypatinga tuo, kad  atlikta 77 metų pacientei,  kuriai insulto simptomai truko ilgiau nei 12 valandų. Į ligoninę atvykusiai pacientei buvo įvykęs visiškas galūnių paralyžius, sutrikusi kalba, ji nieko negalėjo papasakoti apie ją ištikusį sveikatos sutrikimą.

„Ryte pabudusi supratau, kad man kažkas negerai. Užsidegiau stalinę lempą, panorau išlipti iš lovos ir suklupau. Šiaip taip atsistojau, apsivilkau chalatą, atrakinau lauko duris ir eidama atgal vėl suklupau, tada paskambinau artimiesiems, o jie iškvietė greitąją“, – kaip atsidūrė ligoninėje „Šiaulių naujienoms“ papasakojo pacientė Zita.

Džiugu, kad visa istorija baigėsi sėkmingai. Medikams laiku suteikus pagalbą, moteriai sugrąžinta sveikata. Atlikus sudėtingą intervencinę trombektomiją, pacientei atsistatė galūnių judesiai, sugrįžo kalbos dovana.

„Ačiū, dabar jaučiuosi gerai“, – patikino Zita.

Trombą ištraukė mechaniškai
Erika Galvanauskaitė, Neurologijos skyriaus gydytoja neurologė, laikraščiui komentavo, kad neurologai apie atvyksiančią pacientę buvo informuoti sausio 3-iosios rytą. Ėmus aiškintis, kada pasireiškė pirmieji simptomai, paaiškėjo, kad iš vakaro pacientė jautėsi gerai, o blogai pasijuto tik prabudusi kitos dienos rytą. Įvertinę šią informaciją, medikai nusprendė atlikti kompiuterinės tomografijos perfuzijos tyrimą.

Gydytoja paaiškino, kad kai užteršiama kraujagyslė ir įvyksta insultas, kraujagyslę galima atkimšti dviem būdais: trombą tirpdant vaistais arba jį ištraukiant mechaniškai. Pirmasis metodas taikomas, kai pacientas į Priėmimo skyrių atvyksta praėjus ne daugiau kaip keturioms valandoms nuo simptomų atsiradimo pradžios, antrasis – praėjus mažiau nei šešioms valandoms nuo simptomų atsiradimo pradžios. Atsiradus naujam kompiuterinės tomografijos perfuzijos tyrimui, nuo šiol tas „auksines minutes“ galima pratęsti iki dvidešimt keturių valandų. Taigi jeigu anksčiau praėjus daugiau nei šešioms valandoms po simptomų atsiradimo pradžios, pacientas galėdavo likti visiškai paralyžiuotas arba net mirti, tai dabar, atlikus vėlyvąją trombektomijos procedūrą ir kompiuterinės tomografijos perfuzijos tyrimą, ši rizika sumažėja.

Vėl gali vaikščioti ir kalbėti
Atliekant kompiuterinės tomografijos perfuzijos tyrimą nustatoma, kokia galvos smegenų audinio dalis yra žuvusi ir kokią dalį tos smegenų struktūros dar galima išgelbėti. Jeigu nustatoma, kad galvos smegenys yra žuvusios, tuomet taikyti intervencinį gydymą nebebūna jokios prasmės. Tiesa, Marius Ellikas, Skubiosios pagalbos-priėmimo skyriaus skubiosios medicinos koordinatorius, skubiosios medicinos gydytojas, informavo, kad patį tyrimą atlikti nėra lengva. Labai svarbu, kad pacientas nejudėtų, todėl jam sukuriamas dirbtinis miegas.

„Tai pareikalauja kompetentingo slaugytojų darbo ir kelių specialistų vienu metu. Galima pasidžiaugti, kad ligoninė šiuo metu būtent tai ir gali suteikti“, – kalbėjo M. Ellikas.

Vytenis Tamakauskas, Intervencinės angiologijos skyriaus intervencinis kardiologas, sakė, kad atlikus kompiuterinės tomografijos perfuzijos tyrimą, paaiškėjo, jog minėtos pacientės smegenys yra gyvybingos, todėl intervencinis gydymas buvo atliktas sėkmingai.

„Pacientė pas mane į operacinę atvyko su visišku galūnių paralyžiumi. Ištraukus trombą iš galvos smegenų arterijų, dar nebaigus procedūros, ant operacinio stalo, ji pradėjo judinti dešinę koją ir ranką. Vėliau reanimacijos laikotarpiu pastebėtas žymus teigiamas efektas. Pacientė vėl gali vaikščioti, kalbėti ir visiškai suvokti aplinką“, – pasiektu rezultatu džiaugėsi V. Tamakauskas.
Šiuo metu pacientė jau yra išrašyta iš ligoninės ir toliau stiprina sveikatą sanatorijoje.

2020 01 13 4

E. Galvanauskaitė sakė, kad pacientė jau išrašyta iš ligoninės.
Zitos KATKIENĖS nuotr.

Į viršų