facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, remdamasis Europos skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos (EWRS) duomenimis, informuoja, kad Latvijoje nustatytas mirties atvejis nuo pasiutligės.

Lapkričio 28 d. nuo pasiutligės mirė 55 metų amžiaus moteris, gyvenanti Daugpilio mieste, esančiame 35 km nuo Baltarusijos ir Lietuvos sienų. Simptomai moteriai pasireiškė lapkričio 22 d.

Epidemiologiniais duomenimis, moteris dirbo savanore gyvūnų prieglaudoje Daugpilyje.

Galimai įkando šuo
Šių metų balandį jai buvo įkandęs šuo, tačiau šiuo metu šis gyvūnas yra sveikas. Moteris mėgo maitinti benamius katinus ir šunis namo kieme, taip pat sodyboje už miesto, šalia miško. Tačiau informacija apie įkandimus ar kitą galimą poveikį nėra žinoma. 2018 m. gegužės mėnesį moteris keliavo Indijoje ir šios kelionės metu jai buvo įkandęs į abi kojas mažas šuniukas.

Pasiutligės atvejai reti
Paskutiniai žmonių pasiutligės atvejai Latvijoje užregistruoti (po vieną atvejį per metus) 1993, 1996 ir 2003 m. Paskutinis pasiutligės atvejis laukiniams gyvūnams registruotas 2012 m. 2014 m. Latvija gavo šalies, kurioje nėra pasiutligės, statusą.

ULAC duomenimis, pernai Lietuvoje medicinos pagalbos į medikus kreipėsi daugiau nei 5 tūkst. asmenų, nukentėjusių nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų. Daugiau nei pusė jų – skiepyti nuo pasiutligės. Praėjusiais metais nuo laukinių, pasiutlige sergančių gyvūnų, nenukentėjo nė vienas asmuo.

Pernai daugiausiai nukentėjusiųjų nuo gyvūnų buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse. Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų. 2018 m. 75,14 proc. (3 830 asm.) nukentėjo nuo šunų, kačių – 22,0 proc. (1 122 asm.), žiurkių – 0,4 proc. (20 asm.), kt. naminių gyvūnų – 0,9 proc. (45 asm.), kt. laukinių gyvūnų – 1,6 proc. (80 asm.). Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo, todėl įkandus, įdrėskus ar apseilėjus bet kokiam gyvūnui, rekomenduojama skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Vienintelė galimybė apsisaugoti nuo pasiutligės ir išvengti mirties – skiepai.

Lietuvoje nuo 2010 m. kiekvienais metais užregistruojama apie 6 tūkst. nuo gyvūnų nukentėjusių asmenų, kurie kreipiasi į pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigas. Tačiau lyginant 2010 m. ir 2018 m., besikreipiančių asmenų sumažėjo beveik 2 tūkst.

Per pastaruosius beveik šešis dešimtmečius (1962 m. iki 2019 m.) Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 11 žmonių. Paskutinis mirties atvejis nuo šios ligos Lietuvoje registruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.

Išeitis – gyvūnų vakcinacija
Kasmet nuo pasiutligės visame pasaulyje miršta apie 59 tūkst. žmonių. Europos regione žmonių pasiutligės atvejų neberegistruojama. Didžiausi sergamumo rodikliai suaugusiųjų ir vaikų grupėje registruojami Azijos žemyne – ypač Indijoje.

Siekiant pasiutligės eliminavimo tikslų Lietuvoje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) du kartus per metus, valstybės lėšomis, vykdo laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. O naminių gyvūnų savininkai savo lėšomis juos skiepija veterinarijos įstaigose. Vykdant laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės, 2007 m. buvo patvirtinti 432 pasiutligės virusu užsikrėtusių laukinių ir naminių gyvūnų atvejai, 2016-2017 m. nebuvo nustatytas nė vienas  gyvūnų pasiutligės atvejis  o 2018 m. buvo patvirtintas 1 pasiutlige užsikrėtęs laukinis gyvūnas Šalčininkų rajone.

Parengta pagal ULAC

Į viršų