Lietuvos farmacijos sąjungos Garbės narė, Žemaitijos krašto ekologinio vaistažolių ūkio įkūrėja ir vadovė, provizorė-farmakognostė žolininkė Jadvyga Balvočiūtė šiemet šventė garbingą 75-ąjį gimtadienį.

Darbinė ir mokslinė veikla
J. Balvočiūtė gimė 1944 m. balandžio 8 d. Mažeikių rajone, Viekšnių valsčiuje, Gyvolių kaime. Jos vaikystė prabėgo nelengvu  pokario laikotarpiu, tačiau gražios gamtos apsuptyje – Žemaitijoje, Gyvolių kaime, kuris įsikūręs ties Virvytės ir Ventos santaka. Tėvų šeimoje augo keturi vaikai.

Ji nuo vaikystės žavėjosi augalais, o iš savo senelės gavo pirmųjų liaudies medicinos žinių. Profesijos pasirinkimui nemaža įtakos turėjo senasis Viekšnių vaistinės vedėjas provizorius Juozas Aleksandravičius (1896–1977), labai mylimas Viekšnių apylinkių gyventojų, kuris 1960 metais įkūrė ekspoziciją, skirtą šios vaistinės įsteigimo 100-mečiui paminėti.

J. Balvočiūtė 1968 metais baigė Kauno medicinos instituto (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto) Farmacijos fakultetą ir  įgijo provizorės (vaistininkės) specialybę. Kiek padirbusi vaistinėje, ji, kai tik atsirado galimybė, nedvejodama perėjo dirbti į Kauno botanikos sodą. Jo vaistinių augalų laboratorijoje J. Balvočiūtė dirbo iki 1990 metų rudens.

Daug metų ji vadovavo Botanikos sodo sėklų mainams, dvejus metus rūpinosi floros skyriaus ekspozicijomis. J. Balvočiūtė dvejus metus, be pareigų Botanikos sode, dėstė botaniką būsimiems farmacininkams Kauno medicinos mokykloje.

Darbo Botanikos sode laikotarpiu J. Balvočiūtė įsigilino į vaistinių augalų sritis ir dalyvavo Lietuvos botanikų draugijos veikloje. Taip pat ji domėjosi aplinkosauga. Laisvalaikiu ji užsiėmė retų ir saugomų augalų išsaugojimo galimybių tyrimais.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę J. Balvočiūtė persikėlė gyventi į tėviškę. Ji 1990-2002 metais dirbo Kamanų valstybinio rezervato biologe (botanike). Tuo laikotarpiu J. Balvočiūtė dalyvavo Vilniaus universiteto Ekologijos instituto projekte, kuris skirtas Lietuvos vietinės įvairovės išsaugojimui stengiant valstybinius ir vietinės reikšmės draustinius (projekto autorius J. Balčiauskas). J. Balvočiūtė nuolat skelbė duomenis apie naujas, retų ir saugomų augalų radimvietes Aplinkos ministerijos periodiniame leidinyje „Raudoni lapai“.

Kartu J. Balvočiūtė kėlė kvalifikaciją Kauno medicinos universiteto kursuose. 2000 metais Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos specialistų atestavimo komisija patvirtino jai provizoriaus-farmakognosto aukščiausiąją kvalifikacinę kategoriją, išduotas leidimas verstis farmacijos praktika.

Vėliau J. Balvočiūtė Viekšniuose įsteigė individualią įmonę-vaistinę „Jadvygos žolės“. Ji nuomojo patalpas Viekšnių pirmosios vaistinės muziejuje. J. Balvočiūtė taip pat sudaro individualius vaistažolių mišinius pagal gydytojo receptą arba gydytojo nurodytą diagnozę.

Daugiau nei prieš dešimt metų provizorė J. Balvočiūtė Gyvolių kaime, Mažeikių rajone, įkūrė ekologinį vaistažolių ūkį, kuriame sėkmingai augino vaistažoles. Grąžinus žemę tikriesiems jos šeimininkams nė vienas iš keturių jos brolių ir seserų nepanoro grįžti į gimtinę. Keltis į tėvų žemę nusprendė tik Jadvyga. Sutvarkiusi seną sodybą čia įkūrė ekologinį vaistažolių ūkį. Žiemą ir vasarą čia visada kvepia vaistažolėmis. Visą dieną J. Balvočiūtės namuose neužsidaro durys. Ne tik kaimyninių rajonų, bet ir tolimiausių Lietuvos kampelių žmonės žino žolininkę Gyvolių kaime.

J. Balvočiūtės ekologiniame ūkyje, laukuose ir ekspozicijoje auginami ir natūraliose augimvietėse renkami ir šiame ūkyje perdirbami vaistiniai, maistiniai ir aromatiniai augalai.

Žaliava arbatų mišiniams ruošiama iš daugiau nei 100 augalų rūšių. Žolelės išaugintos tik šiame ekologiniame ūkyje, surinktos tik iš ekologiškų, sertifikuotų natūralių plotų, sudžiovintos ir paruoštos patyrusių ūkio darbuotojų.

„Jadvygos žolės“ – tai įvairios žolelių arbatos. Organizmą stiprinantys žolelių mišiniai: „Ąžuolo gilių gėrimas“, „Lazdynas“, „Žemaičių žolės“, „Laukinių vaisių arbata“, „Atminčiai stiprinti“, „Apetitui gerinti“, „Nuo peršalimo, gripo, kosulio“, „Nuo širdies neurozių“, „Virškinimui gerinti“, „Nuo padidėjusio kraujo spaudimo“ ir daugelio kitų.

J. Balvočiūtės žolelių arbatų galima rasti „Sveiko maisto“ parduotuvėse Lietuvos didžiuosiuose miestuose bei kai kuriuose rajonuose.

Nemažai apie žolininkę J. Balvočiūtę straipsnių spausdinama respublikinėje spaudoje, taip pat provizorė rengia straipsnius apie vaistažoles ir arbatas.

J. Balvočiiūtė nuo savo mokslinės veiklos pradžios yra paskelbusi daugiau nei 30 mokslinių ir daugiau nei 70 mokslo populiarinimo straipsnių. Kartu su kitais bendraautoriais ji parašė šias knygas plačiajai visuomenei.

J. Balvočiūtė, G. Gudavičius „Jaunajam vaistažolių rinkėjui“, Kaunas, 1983 m.

J. Balvočiūtė, S. Dagytė, G. Junkevičienė „Medingieji augalai“, Vilnius, 1987 m.

J. Balvočiūtė, G. Gudavičius: „Jaunajam gėlininkui“, Kaunas, 1988 m.

J. Balvočiūtė „Auginkime vaistažoles“, Kaunas, 1991 m.

J. Balvočiūtė „Jiesios landšaftiniame draustinyje“, Kaunas, 1992 m.

Ž. Gudžinskas, J. Balvočiūtė „Lietuvos vaistiniai augalai“, Kaunas, 2007 m.

Visuomenės švietimui ir dabar ji skiria nemažai laiko. J. Balvočiūtė per metus perskaito apie 30 paskaitų visuomenei įvairiais žolininkystės populiarinimo klausimais, taip pat skaito paskaitas apie ekologinę vaistininkystę tobulinimosi kursuose prie Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Farmacijos fakulteto.

J. Balvočiūtė aktyviai dalyvavo Lietuvos botanikų ir Biologinės įvairovės tyrimų draugijų darbe, yra Ekologinės žemdirbystės bendrijos „Gaja“ narė.

Aktyvi politinė ir visuomeninė veikėja. 1993 metais Tėvynės Sąjungos Akmenės rajono skyriaus narė, 1995-1997 ir 1997-2000 metais Akmenės rajono savivaldybės tarybos narė.

J. Balvočiūtė yra Lietuvos farmacijos sąjungos Garbės narė, suteikta provizorės-farmakognostės aukščiausioji kvalifikacinė  kategorija.

Apie žolelių naudą
Žmonės nuo neatmenamų laikų gyveno gamtos apsuptyje, veikiami augalų. Senovėje reikalingus augalus padėjo rasti instinktai. Yra žinoma, kad ir sergantys gyvūnai instinktyviai ieško augalų, kurie gali jiems padėti, susirgę kartais ima ėsti tuos augalus, kuriuos būdami sveiki apeina. Žmonės kaupė patyrimą ir žinias apie augalus. Augalai buvo maisto šaltinis, medžiaga techninėms reikmėms, augalais žmonės gydėsi ir naudojo juos įvairioms apeigoms. Dalį augalų žmogus ėmė kultivuoti. Kai kurie augalai ir žinios pateikdavo iš kitų, tolimesnių kraštų. Atsirado įvairi arbatų vartojimo kultūra. Ilgainiui iš sukauptų žinių ir jų sandūros su kitais mokslais susiformavo įvairios mokslo šakos ir disciplinos, susijusios su augalų vartojimu ir sveikata.

Vaikščiodami pievomis, miškais ir paupio takeliais kartais nė nesusimąstome apie augalus, kuriuos nerūpestingai paminame sau po kojomis. Žolininkė J. Balvočiūtė sako, kad daugelis šių yra tikrų tikriausios gamtos dovanos, o žmonės vis labiau domisi jų gydomosiomis savybėmis.

Beje, vaistažolių nereikėtų užmiršti net ir gydantis cheminiais preparatais. „Šalia jų labai gerai vartoti vaistinius augalus – nesvarbu, ar tai būtų organizmą stiprinanti, ar gydanti arbata. Esame taip sukurti, kad jeigu susergame, organizmas pats stengiasi pagyti. Turime sudaryti tam tinkamas sąlygas, o augalai šiuo atveju yra labai  palankūs“, – teigė žolininkė.

J. Balvočiūtė sako, kad kiekvieno lietuvio vaistinėlėje turėtų būti ramunių žiedų, įvairių mėtų rūšių lapų ir raudonėlio žolės. Skaitant J. Balvočiūtės arba apie ją straipsnius galima sužinoti daug vertingų žinių bei patarimų apie vaistažolių rinkimą, jų tinkamą paruošimą naudojimui.

Provizorė ir žolininkė J. Balvočiūtė dalyvauja televizijos laidose, pateikdama įvairius vertingus patarimus kaip išsaugoti savo sveikatą.

Rengiant straipsnį panaudota mūsų farmacijos istorijos archyve sukaupta medžiaga apie žymius žmones.

Žolininkė J. Balvočiūtė dažniausiai rekomenduoja vartoti gyvybės eliksyrą – šalaviją.
R. JURGAIČIO nuotr.