Medus, kaip vaistas, minimas Mesopotamijos molinių lentelių tekstuose dar 2700 metais prieš Kristų. Senovės Egipto mokslininkų veikaluose taip pat aprašytos medaus gydomosios savybės. Senojoje Indijoje medaus ir vaško pridėdavo į vaistų mišinius.

Pirmosios mokslinės žinios apie bites ir jų produktus aptinkamos zoologijos tėvo Atėnų filosofo ir gamtos tyrinėtojo Aristotelio (384-322 m. prieš Kristų) veikaluose. Garsiojoje „Gyvūnų istorijoje“ Aristotelis pasakojo apie bičių gyvenimą, medų, vašką ir pikį, teigė, kad visi bičių produktai pasižymi gydomosiomis savybėmis ir patarė jais gydyti žaizdas, akių ligas.

Graikų gydytojas Hipokratas (460-377 m. prieš Kristų) irgi labai vertino medų. Ypatingą dėmesį bitėms ir jų produktams skyrė romėnų gamtininkas Plinijus Vyresnysis. „Gamtos istorijos“ penktojoje knygoje jis rašė, kad medus labai efektyvus vaistas akių ligoms, žaizdoms gydyti, be to, malšina krūtinės skausmus ir prailgina amžių. Plinijus tyrinėjo bites ir jų produktus kaip gamtininkas, o jo amžininkas Dioskoridas – kaip medikas. Pastarasis tvirtino, kad medus valo žaizdas, gerina regėjimą, gydo gerklę, palengvina kosulį.

Žinių apie medų randama senovės mąstytojų ir vėlesnių tyrinėtojų moksliniuose veikaluose, Atgimimo epochos medikų knygose. Graikų filosofas ir matematikas Pitagoras (apie 570–480 m. prieš Kristų) buvo įsitikinęs, kad jis išgyveno iki gilios senatvės tik dėl to, kad valgė medų.

Graikų filosofas Demokritas (460–371 m. prieš Kristų) rašė, kad, norint būti sveikam, reikia valgyti medų, o odą tepti aliejais.

Įžymus graikų gydytojas, antikinės medicinos klasikas Klaudijus Galenas (129–199) patarė medumi gydyti įvairias ligas.

Vidurinės Azijos, persų gydytojas ir filosofas Ibn Sina-Avicena (980–1037 m.) teigė, kad: „Jeigu nori išsaugoti jaunystę, būtinai valgyk medų“. Ypač siūlė valgyti medų pagyvenusiems žmonėms.

Pirmosios žinios apie bitininkystę Lietuvoje aptinkamos XIII amžiuje.

Lietuvoje visiems gerai žinoma šviesios atminties Lietuvos liaudies žinovė ir žiniuonė, gamtos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė (1920–1996) visuomet siūlė, kad medus geriausiai organizme įsisavinamas jį čiulpiant koriuose.

Liaudies medicinos receptai su medumi
Paskutiniaisiais metais išleidžiama nemažai leidinių, taip pat spausdinama daug straipsnių periodinėje spaudoje apie medų ir jo produktus, vartojamus liaudies medicinoje. Taip pat neseniai Lietuvos televizijos  laidoje „Klauskite daktaro“ vyko įdomi ir turininga diskusija apie medaus ir jo produktų naudą žmonių organizmui.

Įvairiuose leidiniuose ir televizijos laidose galima rasti daugybę šaltuoju metų laiku galinčių prireikti sveikatos patarimų ir receptų su medumi, propoliu, bičių duonele, žiedadulkėmis, bičių pieneliu, nuodais, vašku ir kitais bičių gaminamais produktais. Žiemą šią natūralūs gamtos produktai ypač naudingi nuo dažniausiai mums gresiančių ligų – peršalimo, slogos, gripo, gerklės ligų. Be to, jie stiprina imunitetą, padeda išvengti įvairių negalavimų.

Vaistinių priemonių ne visada būtina ieškoti vaistinėse: jų galima pasiruošti ir namuose iš vaistinių augalų, bitininkystės produktų. Jų poveikis paprastai švelnesnis, bet jos neturi šalutinio poveikio. Gydo ne tik medus, vaškas ar propolis, bet ir avilio oras. Bitės suteikia žmogui galimybę pasinaudoti pačios gamtos sukurtais vaistais, stiprinančiais sveikatą ir ilginančiais gyvenimą.

Literatūroje dažnai skaitome, kad žmonės užsiimantys bitininkyste ir gražiai bendraujantys su protingomis bitėmis, yra sveikesni ir ilgiau gyvena.

Pateikiame keletą liaudies medicinos receptų su medumi, taip pat ir patarimų, kurie naudojami liaudies  medicinoje.
Medus jau nuo seno vartojamas kaip svarbiausias vaistas peršalus. Jis geriamas su šiltu pienu – 1  šaukštas medaus stiklinei pieno, su citrinos sultimis (100 g medaus 1 citrina). Tinka ir krienų sultys bei medaus mišinys – 1:1.

Gydymasis nuo peršalimo medumi, ypač liepų, žmogus smarkiai prakaituoja, todėl rekomenduotina 2-3 dienas pagulėti lovoje.

Medus gydo ir stiprina organizmą
Sergant bronchitu, tuberkulioze ar esant nusilpusiam ar išsekusiam organizmui, medus gana veiksmingai gali būti vartojamas mišiniuose su pienu, riebalais ir alaviju. Liaudies medicinoje tokie mišiniai yra ganėtinai populiarūs. Yra daug pavyzdžių, kai šalavijų sultys padėjo kaip patikima ir veiksminga gydomoji priemonė. Pavyzdžiui, nuo lėtinio bronchito labai vertingas liaudies receptas su alaviju.

Priemonė nuo bronchito
Reikės: 1 šaukšto šviežiai išspaustų šalavijo sulčių, 100 gramų nesūdyto sviesto, lydytų kiaulės arba žąsies taukų, 100 gramų natūralaus medaus, 50 gramų kakavos miltelių.

Viską reikia kruopščiai sumaišyti ir vartoti po 1 šaukštą su stikline karšto pieno, vaikams – po 1  šaukštelį (priklausomai nuo amžiaus) 2 kartus per dieną.

Alavijo sultys su medumi
Reikės: nupjauti apatinius alavijo lapus, juos nuplauti, susmulkinti, rankine sulčiaspaude iš jų išspausti sultis ir sumaišyti su 5 ml medaus. Sultis reikia sumaišyti su 1 g medaus. Sergant trachitu arba bronchitu, šis mišinys vartojamas šviežias – po 1 šaukštelį 3 kartus per dieną.

Alavijo sultys su medumi gerai padeda ir esant uždegiminėms burnos ertmės, ryklės ir gerklės ligoms.

Organizmą stiprinantis mišinys
Reikės: 100 g alavijo sulčių, 800 g smulkintų graikinių riešutų branduolių, 300 g medaus, 3-4 citrinų sulčių.
Šio mišinio vartojama po 1 šaukštelį 3 kartus per dieną, 30 minučių prieš valgį. Sultims reikia naudoti ne jaunesnio kaip 2 metų amžiaus alavijo lapus. Nupjautus stambius apatinius ir vidurinius lapus reikia perplauti virintu vandeniu, smulkiai supjaustyti gabalėliais ir išspausti per dvigubai sudėtą marlę. Lapus galima sumalti mėsmale ir išspausti sultis arba pasinaudoti sulčiaspaude.

Biologiškai stimuliuojančios sultys
Nuplauti alavijo lapai sudedami į lėkštę, pridengiami popieriumi ir laikomi šaldytuve 12-15 dienų. Tokiomis sąlygomis – tamsa, vėsumas – alavijo ląstelėse ima gamintis medžiagos, kurios sužadina organizmo ląstelių gyvybinį aktyvumą. Praėjus šiam laikui alavijas išimamas iš šaldytuvo. Pajuodavę lapai pašalinami, o iš likusių išspaudžiamos sultys.
Reikia atsiminti, kad alavijo preparatų negalima vartoti šiais atvejais: sergant ūminėmis inkstų, virškinamojo trakto ligomis, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, esant tuberkuliozės paūmėjimui, kai skrepliuojama krauju, sergant hemorojumi, moteriškomis ligomis. Nepatartina vartoti alavijo sulčių ir kitų jo preparatų pernelyg ilgai, nes gali susilpnėti žarnyno peristaltika, sudirgti jo gleivinė, išsivystyti uždegimas.

Juodasis šeivamedis su medumi
Reikės: 1 šaukšto juodojo šeivamedžio vaistinės žaliavos, 1 stiklinės verdančio vandens, 1 šaukšto medaus.
Juodasis šeivamedis užplikomas verdančiu vandeniu, indas su užpilu įdedamas į vandens vonelę ir virinamas joje 15 minučių. Nuoviras paliekamas atvesti kambario temperatūroje, po 30-40 minučių perkošiamas, jame išmaišomas medus. Geriamas kaip prakaitavimą skatinanti priemonė po ketvirtį stiklinės.

Česnakas su medumi
Česnakas nuvalomas, sutrinamas smulkia trintuve, jo košelė sumaišoma per pusę su medumi. Susirgus gripu, šio mišinio vartojama po 1 šaukštelį 2 kartus per dieną, užgeriant šiltu vandeniu.

Ūkinė arba lėtinė sloga – sunkiai gydymui pasiduodančios ligos. Tačiau medumi jas galima gydyti gana sėkmingai.
Reikės: atsigulti ant nugaros ir specialia stikline lazdele į nosies landas įdėti maždaug po 1 g medaus. Nuo kūno šilumos tirpdamas medus nosies gleivine pradeda tekėti ryklės link, į gerklas ir į gleivinę – į ją susigeria. Tokią procedūrą rekomenduotina atlikti prieš naktį. Jeigu ir atliekame dieną, po jos negalima į lauką eiti ne mažiau kaip 2 valandas. Taip gydytis reikia iki 2-3 savaičių. Jeigu medus stipriai dirgina nosies gleivinę, užuot ją tepus grynu medumi, į nosį reikia lašinti vandeninį medaus tirpalą.

Raudonųjų burokėlių sultys
Nedidelį burokėlį reikia nuplauti, nuvalyti, pertrinti smulkia trintuve ir išspausti sultis. Medaus šiose sultyse reikia išmaišyti tiek, kad susidarytų maždaug 30 procentų jo tirpalo. Sergant sloga į kiekvieną šnervę lašinti po 5 lašus. Toks gydymas ypač gerai padeda, jeigu vaikai serga adenoidų išvešėjimu sukelta sloga.

Liaudies medicinos atstovai teigia, kad du šaukštai medaus stiklinėje karšto pieno veikia kaip raminamieji.

Reguliariai vartojama arbata su medumi ir cinamonu naikina senatvės daromą žalą, tai teigia liaudies medicinos žinovai.