Šaltkrėtis, kosulys, aukšta temperatūra, silpnumas, raumenų ir galvos, gerklės, akių obuolių skausmas, sloga – dažniausi gripo infekcijos simptomai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais Europoje nustatoma 22 mln. sezoninio gripo atvejų. Nuo gripo sukeltų komplikacijų miršta apie 170 tūkst. europiečių.
Lietuvoje per gripo sezoną vidutiniškai suserga 40–80 tūkst. šalies gyventojų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas informuoja, kad rugsėjo 30 d. oficialiai prasidėjo gripo sezonas. Šiuo periodu padaugėja sergančių gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, kitaip – peršalimo ligomis. Įprastai Lietuvoje sergamumo gripu pikas stebimas gruodžio – sausio mėnesiais, tačiau daugiau sergančiųjų pradedama registruoti jau spalio mėnesį. Praėjusios savaitės sergamumas gripu ir peršalimo ligomis būdingas įprastam gripo sezonui.
Šiaulių mieste serga daugiausiai
Kol kas peršalimo ligos dominuoja. Praėjusią savaitę (rugsėjo 30–spalio 6 d.) Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis siekė 51,3 atvejo / 10 tūkst. gyventojų. Peršalimo ligomis susirgo 1 341 Šiaulių apskrities gyventojas, užregistruoti 5 gripo atvejai. Daugiausiai sirgo vaikai (65,7 proc .iš visų susirgusiųjų).
Didžiausias sergamumas peršalimo ligomis registruotas Šiaulių mieste, mažiausias – Šiaulių rajone. Lyginat pastarųjų dviejų savaičių duomenis, sergamumas peršalimo ligomis šiek tiek padidėjo Šiaulių mieste, Kelmės, Pakruojo ir Šiaulių rajonuose. Praėjusiais metais sergamumas buvo mažesnis, praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis siekė 39,3 atvejo / 10 tūkst. gyventojų, gripu sirgo 1 Šiaulių miesto gyventojas.
Apsauga per dvi savaites
„Imuniteto stiprinimui būtina sveika gyvensena, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas lauke bet kuriuo oru, streso, žalingų įpročių vengimas. Tačiau efektyviausia gripo profilaktikos priemonė – skiepai. Sezonine gripo vakcina pasiskiepyti rekomenduojama kasmet rudens-žiemos mėnesiais, – teigia Užkrečiamųjų ligų skyriaus vyriausioji specialistė Milda Baranauskienė. – Skiepijant siekiama žmones apsaugoti nuo gripo ir ypač jo sukeliamų komplikacijų: plaučių uždegimo, sinusito, ausų uždegimo ir kt.“
Kiekvienam gripo sezonui atrenkamos labiausiai tikėtinos gripo virusų (A ir B) atmainos ir pagaminama specialiai tam sezonui skirta vakcina. Šiais metais prognozuojamas Influenzavirus A tipo virusas. Šio tipo gripo komplikacijos dažniausiai būna dvejopos: gali sukelti arba aukštą temperatūrą, plaučių uždegimą, arba didelio uždegimo išprovokuotus lėtinių ligų paūmėjimus
Svarbiausia gripo vakcinos taisyklė – skiepytis tuomet, kai dar nesergi. Pasiskiepijus nuo gripo, imunologinė apsauga prieš infekciją susiformuoja maždaug per dvi savaites, todėl pasiskiepijus dabar jau lapkričio mėnesį žmogus būtų pasiruošęs ligos sezonui.
Nemokama vakcina jau Lietuvoje
Valstybinė ligonių kasa informuoja, kad pirmosios 50 tūkstančių keturvalentės gripo vakcinos dozių, kuriomis nemokamai bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, jau pasiekė Lietuvą. Jos artimiausiu metu bus pradėtos pristatinėti šalies gydymo įstaigoms. VLK Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Linos Reinartienės teigimu, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis 2019-2020 metų gripo sezonui iš viso ligonių kasos nupirko daugiau nei 144 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių už beveik 900 tūkst. eurų. Tai yra, beveik 13 tūkstančių vakcinos dozių daugiau nei pernai. Tokį vakcinų poreikį, skirtą rizikos grupių asmenų skiepijimui, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui nurodė pačios Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Planuojama, kad likusi gripo vakcinos dalis į Lietuvą atkeliaus netrukus – spalio pabaigoje.
Rizikos grupėms priklausantys gyventojai, norintys pasiskiepyti nemokamai, gali kreiptis į savo šeimos gydytoją. Nemokama sezoninio gripo vakcina galės pasiskiepyti asmenys, priklausantys šioms rizikos grupėms: nėščiosios (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu), 65 m. amžiaus ir vyresni, asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo jų amžiaus, gyvenantys socialinės slaugos ir globos staigose, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Asmenys, nepriklausantys rizikos grupėms, skiepijami savo arba darbdavio lėšomis apmokama sezoninio gripo vakcina.
Trumpalaikiai negalavimai, tokie kaip nedidelė temperatūra, paraudusi ar skaudanti ranka, peršalimo jausmas, pasak medikų, yra visiškai normalūs pašaliniai vakcinacijos simptomai, o ne alergija ar komplikacija. Tačiau jeigu žmogui anksčiau įskiepyta gripo vakcina yra sukėlusi alerginę reakciją, tuomet reiktų skiepytis atsargiai ir gal net su gydytojo alergologo priežiūra.
