facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Salieras (Apium) – salierinių šeimos augalų genties atstovas. Jų yra 20 jų rūšių. Salieras, kilęs nuo Viduržemio jūros pakrančių, Pietų Europos ir Azijos pajūrio zonos, yra paplitęs Šiaurės ir Pietų pusrutulių šilto klimato srityse.

Tai – vienmetė arba dvimetė žolė. Didžiausią ekonominę reikšmę turi valgomasis salieras, auginamas kaip daržovinis ir prieskoninis augalas. Skiriama keturios valgomųjų salierų atmainos: tipiniai, gumbiniai, lapiniai ir lapkotiniai.

Istorinės žinios
Senovės Graikijoje sporto varžybų nugalėtojai buvo vainikuojami salierų lapų vainikais, o liaudies švenčių dienomis jais puošiamos šventovės ir namai. Didysis Homeras salierus apdainavo savo „Iliadoje“ ir „Odisėjoje“. Tais tolimais laikais graikai vertino salierus dėl daugybės gydomųjų savybių.

Senovės romėnai salierą laikė šventu augalu, šio augalo vainikais iškilmių proga vainikuodavo karžygius ir valdovus. Egiptiečiai jį vadino liūdesio, džiaugsmo ir mirties simboliu. Viduramžių Europoje buvo žinomas kaip daržovė. Net ir šiandien sunku pasakyti, ar tai – daržovė, ar prieskonis.

Daugiau kaip prieš 2000 metų jis buvo auginamas egiptiečių, graikų ir romėnų. Europoje valgomasis salieras, kaip prieskonis ir daržovinis augalas, plačiai pradėtas auginti tik XVIII amžiuje.

Dabartiniu metu auginamas visuose vidutinio klimato kraštuose. Lietuvoje salieras auginamas retai. Laukinių salierų yra Švedijoje, Egipte, Alžyre, Šiaurės Kaukaze. Daug amžių salierai buvo auginami kaip dekoratyviniai augalai, kurie simbolizavo liūdesį.

Salierų vertė nulemia jų sudėtis. Salieruose yra apie 40 ne tik skonio, bet ir aromatinių junginių, kurie žadina apetitą ir padeda virškinti maistą. Visos saliero dalys dėl jose esamo eterinio aliejaus ir mineralinių bei organinių junginių turi būdingą kvapą ir malonų skonį.

Veikliosios medžiagos
Maistui ir vaistams vartojami lapai ir šaknys.

Saliero šaknyse yra eterinio aliejaus, flovonoidų, sacharidų, kumarinų, vitaminų B1, B2, C, PP, U, provitamino A, mineralinių medžiagų, kalcio kalio,  magnio, fosforo, geležies, natrio, jodo. Šviežiose šaknyse yra riebalų, cukraus, neazotinių ir azotinių medžiagų. Lapuose yra eterinio aliejaus, glikozidų, vitaminų A, B, B2, C, folio rūgšties,  kartumynų, krakmolo.

Pirmaisiais metais išauga šaknys ir lapai, antraisiais – stiebas, žiedai ir vaisiai. Šaknys kasamos pirmaisiais metais, nes vėliau jos sumedėja ir nebetinkamos vartoti. Žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais.

Lietuvoje savaiminių salierų nėra. Daržuose gana dažnai auginamas valgomasis salieras.

Iš salierų sėklų gaminamas eterinis aliejus, naudojamas maiste ir farmacijos pramonėje. Lapai ir sėklos naudojamos liaudies medicinoje.

Gydomosios savybės
Praėjusiame šimtmetyje apie salierus buvo rašoma: „Valgydamas šaknis sušyli, jos padeda virškinti, išprakaituoti, žadina apetitą, taip pat gydo skrandį, žarnas ir neleidžia jose pūti maistui. Sėklų trauktinė, kaip arbata, varo šlapimą.“

Ypač populiarus salieras liaudies medicinoje. Jie vartojami įvairiapusiškai. Pirmiausia kaip šlapimą varančioji priemonė. Labiausiai šlapimą varo švieži salierai ir jų natūralios sultys. Be to, salierų sultys skatina apetitą, gerina virškinimą, šlapimo takų darbą, kraujagyslių sistemą, gydo uždegimus. Salierų sultys labai padeda sergant inkstų ligomis, cukriniu diabetu, nutukimu, reumatu, dermatitu, akmenlige, odos ligomis. Ypač efektingos tik ką išspaustos sultys, 2-3 valgomieji šaukštai salierų sulčių, geriamos kasdien, yra puiki šlapimą varanti priemonė.

Saliero antpilas rekomenduojamas nuo nervų,  chroniškų plaučių ligų, reumatizmo ir podagros. Tiks ir nuo meteorizmo, žarnyno atonijos.

Saliero užpilui gaminti imame 2 šaukštelius džiovintos žolės, užpilame ją 250 ml šalto vandens, greitai užviriname ir nukošiame. Geriame du puodelius per dieną. Prieš vartojant salierų rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Panaudojimas prieskoniams
Salieras yra stipraus aromato, saldokai kartaus, kvapaus  skonio. Prieskoniams vartojamos šaknys, lapai ir sėklos. Be saliero šeimininkės neįsivaizduoja jokios virtuvės, supjaustytos plonais gabaliukais saliero šaknys dedamos į daržovių sriubas ir salotas. Vartojamas salieras ir padažams, įvairių rūšių mėsai. Juo skaninami garnyrai, majonezas, kiaušinio patiekalai, mėsa, kepama grilyje. Salieras gerai dera su daržovėmis, mėsa, žuvimi, paukštiena, grybais. Ypač tinka riebios žąsienos, antienos bei kartokoms laukinės paukštienos sriuboms. Pikantišką aromatą salieras suteikia pupelių, baklažanų, kopūstų, morkų, bulvių patiekalams.

Patariama salierus vartoti saikingai.

Į viršų