facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Dilgėlė (Urtica) – dilgėlinių šeimos augalų genties atstovė, jų yra apie  40  rūšių.

Dilgėlė daugiametis žolinis augalas, augantis  patvoriuose, miškuose, pakrūmėse. Daugelio tautų liaudies medicinoje dilgėlė vartojama kaip vaistas nuo įvairių susirgimų.

Lietuvoje savaime auga didžioji ir gailioji dilgėlė. Dilgėlės sinonimai: perkūnžolė, kanapžolė, plaukogelis.
Lietuvoje dilgėlė labai dažnas ir visiems labai gerai pažįstamas augalas. Stiebai ir lapai apaugę paprastais, tuščiaviduriais,  trapiais dilginamaisiais plaukeliais. Prisilietus plaukelis įsminga į odą, nulūžta ir deginantis jo turinys išsilieja į žaizdelę. Žydi liepos-spalio mėnesiais.

Paplitusi Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Labiausiai paplitusi  didžioji dilgėlė 60-125 cm aukščio vaistinis augalas, vaisius riešutėlis.

Kuo naudingos dilgėlės?
Retas įsivaizduoja, kad šis odą dilginantis augalas toks turtingas gydomųjų medžiagų, gerinančių medžiagų apykaitą. Dilgėlė vartojama nuo įvairiausių ligų pavasarį ir rudenį.

Dilgėlės lapuose yra glikoidų, rauginių medžiagų, karotinoidų, chlorofilo, vitaminų B, C, K, organinių rūgščių, geležies, silicio, vario, mangano, boro, nikelio. Šakniastiebiuose gausu vitamino C, mineralinių medžiagų, raugų, polisacharidų.

Dilgėlių lapai – vaistinė žaliava
Pirmąkart dilgėlė vaistinei žaliavai renkama apie birželio vidurį, kol augalas dar nepradėjęs žydėti ir jau išauginęs lapus. Paskui galima iki šalnų skinti atžėlusias dilgėles. Peržydėjusių stiebų lapai vaistinei žaliavai netinka, nes juose mažai veikliųjų medžiagų. Nuskintos dilgėlės džiovinamos paskleistos pastogėje, gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 45-50 laipsnių temperatūroje. Apdžiuvę lapai nubraukiami nuo stiebų.

Tinkamai išdžiovintos dilgėlės turi būti trapios, tamsiai žalios spalvos, specifinio kvapo, karstelėjusio skonio. Vaistinei žaliavai renkamos ir dilgėlių šaknys. Jos kasamos vėlai rudenį arba anksti pavasarį, nuplaunamos ir džiovinamos džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 60 laipsnių  temperatūroje.

Dilgėlės – vaistas
Žaliavai renkami visiškai susiformavę ir sveiki lapai augalui žydint, taip pat sėklos ir šaknys.

Medikai dilgėlių preparatus vartoja plaučių, žarnyno, nosies, gimdos, hemorojaus, inkstų kraujavimams stabdyti, nes šiame augale yra mikroelementų ir makroelementų, vitaminų, raugų ir kitokių medžiagų, kurios didina kraujo krešumą. Užpilui paruošti imame 2 valgomuosius šaukštus žaliavos, suberiame į termosą, užpilame stikline verdančio vandens, uždengiame ir paliekame 1 valandai. Gautą užpilą reikia gerti po pusę stiklinės prieš valgį 2-3 kartus per dieną. Šitaip gydantis didėja kraujo krešumas.

Dilgėlėmis gydoma mažakraujystė ir oterosklerozė. Reikėtų gerti dilgėlių arbatą pavasarį, kai visiems, ypač ligoniams, trūksta vitaminų. Veikiosios dilgėlės medžiagos padeda gaminti hemoglobiną ir eritrocitus. 1 valgomąjį šaukštą susmulkintų dilgėlių lapų ir 1 šaukštą beržų lapų reikia suberti į termosą ir užpilti 1,5 stiklinės verdančio vandens, palaikyti 1 valandą. Paskui perkošti ir įpilti 0,5 stiklinės burokėlių sulčių. Gerti rekomenduojama 3 kartus per parą 20 minučių po valgio. Gydymo kursas 8 savaitės.

Gaminama dilgėlių ir šermukšnių vaisių vitamininė arbata, kuri susideda iš 3 dalių dilgėlių lapų ir 7 dalių šermukšnio vaisių. Užpilui ruošti reikia 1 valgomojo šaukšto mišinio. Jis suberiamas į termosą, užpilamas 2 stiklinėmis verdančio vandens, gerai uždengiamas ir laikomas 4 valandas. Visą užpilą reikia išgerti per 3 kartus.

Dilgėlių sultimis labai sėkmingai gydomas hemorojus. Pavasarį sultys spaudžiamos iš jaunų dilgėlių, 60 gramų šviežiai išspaustų sulčių sumaišomos su 1 litru  virinto vandens. Dilgėlių sulčių geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną. Dilgėlių sulčių liaudies medicinos žinovai rekomenduoja vartoti nuo vidurių  kraujavimo, po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną.

Liaudies medicinoje dilgėlėmis gydoma plaučių tuberkuliozė, viduriavimas, pūliuojančios žaizdos ir kt.

Dilgėlių lapų užpilas stiprina plaukų šakneles. Bulgarai nuo plaukų slinkimo naudojo nuovirą.

Dilgėlių arbata varo šlapimą, vandenį ir gerina medžiagų apykaitą, todėl vartojama sergant reumatu, podagra bei kepenų ir tulžies pūslės ligomis. Dilgėlių arbata  padeda gydyti ir prostatos negalavimus. Hildegarda von Bingen apibūdino šį augalą, kuris vysdamas nebedirgina, kaip žinomą salotą, daržovių sriubų pagardą, nes jis valo skrandį ir šalina iš jo gleives. Ji priskyrė dilgėlėms atmintį gerinantį poveikį, jeigu ji maišoma su aliejumi.

Jauni dilgėlių lapai valgomi, iš jų verdama sriuba. Užkaukazėje iš jaunų lapų gaminami nacionaliniai patiekalai. Maistingumu jauni lapai prilygsta ankštiniams augalams. Jauni dilgėlių lapai turi daugiau vitaminų, be to, jie dar nedilgina. Vėliau apauga plaukeliais, turinčiais skruzdžių rūgšties, jie nebebūna tokie „draugiški“. Skinant dilgėles reikia mūvėti pirštines, na, o jeigu įsidilginote, žinokite, kad pasak kaimo žiniuonių – tai vaistas nuo reumato. Be to, perštėjimas tuoj praeina.

Prisiskynus dilgėlių, jas reikia labai gerai nuplauti ir nuplikyti verdančiu vandeniu. Taip paruoštos dilgėlės tinka sriuboms, troškiniams, salotoms. Jeigu norime turėti jų ilgesnį laiką, gerai jas nuplovus galima susišaldyti šaldiklyje, turėsime puikių vitaminų.

Dilgėlių galima ir susidžiovinti, jos tinka mėsos, žuvies patiekalams pagardinti.

Dilgėlių sriuba
Reikės: 500 g  mėsos sultinio, prieskonių, druskos (pagal skonį), 500 g dilgėlių, 2 kiaušinių, 200 g rūgštynių, grietinės.

Dilgėlių lapus reikia perrinkti, nuplauti, supjaustyti, sudėti į verdantį mėsos sultinį ir virti uždengtame puode, kol suminkštės (apie 10 min.). Sriubą pagardinti grietine ir supjaustytais kietai virtais kiaušiniais. Kad sriuba būtų rūgštesnė, į ją galima įdėti truputį rūgštynių. Skanu su karštomis bulvėmis.

2019 09 16 25

Į viršų