facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Spalvingas ruduo mus apdovanoja įvairiais vaisiais ir uogomis. Vieni sveikiausių vaisių yra svarainiai. Daug dėmesio svarainių vaisiams skyrė persų mokslininkas, gydytojas ir filosofas Avicena (980–1037), kuris svarainių sultimis, sumaišytomis su medumi ir actu, gydydavo kepenų bei skrandžio susirgimus.

Svarainiai auginami jau ne vieną tūkstantį metų, o jų gydomosios savybės žinomos nuo seniausių laikų. Vidurinės Azijos gydytojai šių vaisių aromatu ne vienam niurgzliui pakeldavo nuotaiką ir netgi besilaukiančioms moterims nuslopindavo rytinį pykinimą.

Jie paplitę Rytų Azijoje. Mokslininkų manymu, svarainis galėjo būti uždraustasis vaisius, augęs soduose. Spėjama, kad Ieva galėjo susigundyti paragauti šio auksinio, svaiginančiai kvepiančio vaisiaus, iš pažiūros primenančio obuolį.

Graikijoje svarainis buvo tas garsusis aukso obuolys, kurį Paris padovanojo meilės deivei Afroditei. Graikai ilgai turėjo paprotį į pravažiuojantį nuotakos vežimą įmesti svarainių. Vietiniai Graikijos gyventojai iki šiol kepa išskobtus vaisius, įdarytus medumi, valgo juos, linkėdami vieni kitiems santarvės bei vaisingumo. Romėnai, norėdami išreikšti pasižadėjimą savo mylimajai, dovanodavo jai svarainių.

Viduramžių Europoje vyriškio išrinktajai padovanoti svarainiai taip pat būdavo be galo rimtų ketinimų įrodymas.

Iš tiesų svarainiai auginami jau ne vieną tūkstantį metų, o jų gydomosios savybės žinomos nuo seniausių laikų.

Gardus ir dekoratyvus
Svarainis (Chaenomeles), erškėtinių šeimos augalų genties atstovas, yra visžalis arba lapus metantis krūmas, puskrūmis arba neaukštas medis, dažnai su dygliuotomis šakomis. Vaisius – kiaušiniškas arba beveik rutuliškas obuolys. Yra 5 jų rūšys.

Japoninis svarainis (C-japonica) ir gražusis svarainis auginami dėl kvapių vaisių, kurie naudojami švieži ir džiovinti. Japoninis, gražusis ir puošnusis svarainiai auginami dekoratyviniuose želdiniuose. Lietuvoje auginamas japoninis svarainis.

Japoninis svarainis – tai erškėtinių šeimos krūmas arba medis, užaugantis iki 5 metrų aukščio ir sunokinantis stambius geltonos spalvos vaisius, panašius į obuolius arba kriaušes. Vaisius yra citrinos arba tamsiai geltonos spalvos, malonaus kvapo ir saldoko skonio. Minkštimas mažai sultingas, vaisiai kieti ir aromatingi.
Žydi gegužės-birželio mėnesiais, vaisiai bręsta rugsėjo-spalio mėnesiais.

Kilęs iš Japonijos. Savaime svarainis auga Šiaurės Irane, daugelyje Vidurio Europos vietų, daugelyje Europos, Viduržemio jūros šalių, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje, Užkaukazėje ir Ukrainos pietuose.

Lietuvoje daug kur auginamas parkuose, soduose, gėlynuose, gyvatvorėse.

Svarainio vaisiuose yra daug vitamino C, fruktozės, gliukozės ir sacharozės, organinių rūgščių: obuolių, citrinos, vyno ir kitų. Gana daug mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, magnio, fosforo, vario, geležies, kobalto, aliuminio, boro, mangano, nikelio, titano, vitaminų B1, B2, karotino, rauginių medžiagų, aliejaus, gleivių. Be to, vario, aliuminio, mangano juose yra labai daug, nepalyginamai nė su vienu kitu augalu. Mikroelementai kaupiasi svarainio žievelėje, svarainių lapuose yra rauginių medžiagų.

Gydomosios savybės
Vienas iš žymiausių pasaulio gydytojų Avicena svarainių vaisius laikė veiksminga priemone, padedančia sutrikus virškinimui. Jų užpilu bei nuoviru jis gydė dizenteriją ir viduriavimą, vartojo kaip sutraukiamąją priemonę, skatinančią šlapimo skyrimąsi, gerinančia apetitą. Svarainių sultimis su medumi ir actu jis rekomendavo stiprinti skrandį ir nusilpusias kepenis. Avicenos teigimu, svarainis padeda nuo vėmimo ir malšina troškulį, stiprina mėgstančiųjų persivalgyti skrandį. Liaudies medicinos žinovai ir šiandien svarainio tyrę skiria kaip priemonę nuo vėmimo.

Gydymui vartojami svarainių vaisiai ir sėklos.

Pasak specialistų, svarainiai malšina sudirgusią centrinę nervų sistemą, gerina nuotaiką, stiprina kepenis, širdį ir skrandį, žadina apetitą, naikina nemalonų burnos kvapą ir žvalina. Svarainiai mažina padažnėjusį širdies plakimą,  gydo geltą.

Svarainiai pasižymi antiseptinėmis sutraukiamosiomis savybėmis, stabdo kraujavimą ir skatina šlapimo skyrimąsi. Sergant skrandžio bei virškinamojo trakto organų ligomis, rekomenduotina per keletą kartų suvalgyti 2-3 svarainius. Prieš tai juos būtina gerai nuplauti ir susmulkinti. Švieži svarainių vaisiai labai naudingi sergantiems mažakraujyste, o virtų svarainių tyrė – kepenų ligomis. Iš džiovintų svarainių gaminami nuovirai, veiksmingai padedantys gydyti skrandžio ir žarnyno ligas.

Svarainių sultyse yra pektinų, rauginių medžiagų, obuolių, pieno, citrinos, vyno rūgščių, įvairių sacharidų. Svarainis turtingas geležies, vario ir vitamino C.

Vaistinė svarainio medžiaga yra sėklos ir jų glitinas. Sėklos išrenkamos perdirbant vaisius.

Kadangi sėklose yra daug glitėsių ir rauginių medžiagų, iš jų gaminami nuovirai, vartojami, kaip  lengvi laisvinamieji bei gydomasi išoriškai, naudingi kaip aptraukiamieji pavilgai. Svarainių sėklos gali būti užplikomos kaip arbata, kuri vartojama nuo kosulio.

Svarainio minkštime yra daug pektinų ir rauginių medžiagų, todėl jis nuo seno vartojamas sergant viduriavimą sukeliančiomis ligomis. Karšti kompresai, paruošti su svarainio sultimis, padeda nuo virškinamojo trakto ligų, viduriavimo, kosėjimo krauju, gimdos kraujavimo. Juos nuo seno pasitelkia liaudies medicina.

Gydomuoju poveikiu pasižymi ir svarainio lapai. Antpilas: 5 gramai lapų užplikomi stikline verdančio vandens, verdama vandens vonelėje, uždarame emaliuotame inde 25 minutes. Po to antpilas atvėsinamas kambario temperatūroje 45 minutes, nukošiamas, lapai nuspaudžiami. Nuoviras papildomas (iki pradinio kiekio) virintu vandeniu. Antpilas gali būti laikomas šaldytuve ne ilgiau kaip 3 paras. Vartojamas stipriai kosint, sergant bronchine astma arba bronchitu: po 2 valgomuosius  šaukštus 3-4 kartus per dieną prieš valgį.

Svarainio lapų nuoviras veiksmingai malšina skrandžio gleivinės uždegimą, ypač padeda sergant gastritu, skatina žarnyno judesius.

Jeigu nuolat džiūsta burna, labai naudinga palaikyti po liežuviu 2-3 svarainio sėklas 1-2 valandas. Jos padės tiems, kuriems tenka ilgai kalbėti arba skaityti paskaitą.

Likus 20-30 minučių iki pranešimo pradžios rekomenduojama palaikyti po liežuviu svarainio sėklų.

Sergant angina sėklų gleivėmis rekomenduojama skalauti gerklę.

Norint išvalyti organizmą rekomenduotina rytais gerti kokteilį, padedantį i organizmo pašalinti per naktį susikaupusiems šlakams. Kokteilis: susmulkintas svarainis maišytuvu sumaišomas su puse šviežios kriaušės ir su puse šviežio persiko (vaisių sėklos pašalinamos) žievelės nenulupamos.

Svarainio vaisiai veido odai suteikia gaivumo. Svarainio lapų antpilas stiprina plaukų šaknis, o nuoviras dažo žilus plaukus.

Galbūt ne veltui svarainiai subręsta rudenį, kai dažną apninka niūrios mintys. Svarainiuose išties gausu medžiagų, gebančių padėti žmogui susidoroti su įtampa, teigiamai veikiančių nervų sistemą, suteikiančių energijos bei gyvybingumo. Būtent  todėl liaudies medicinoje svarainiai vadinami natūraliais raminamaisiais, todėl šių dienų virtuvėje kiekvienam pravartu turėti pintinėlę svarainių vaisių.

Svarainiai itin naudingi tiems, kurie nori atsikratyti antsvorio, juose nėra cholesterolio ir riebalų, tačiau daug vario ir ląstelienos. 100 gramų svarainio yra 8,9 gramo angliavandenių, iš kurių 7 gramai yra fruktozės, likusieji – gliukozė ir sacharozė. Naudinga į meniu įtraukti svarainių ir tiems, kurie nori išsaugoti gerą regėjimą.

Į viršų