Šermukšnis (Serbus) – erškėtinių šeimos augalų genties atstovas: lapus metantis, retai visžalis medis arba krūmas. Yra apie 100 jų rūšių.

Šermukšnis paplitęs Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Labiausiai vertinamas amerikinis šermukšnis. Daugelio rūšių šermukšnis yra vaistinis augalas. Kai kurių rūšių šermukšnių vaisiai valgomi švieži, spaudžiamos jų sultys, gaminami džemai, gėrimai, naudojami baldų pramonėje, apdailai, įvairiems smulkiems dirbiniams.

Daugelio rūšių šermukšnis, pavyzdžiui, melsvasis, plačialapis, puošnusis, smailialapis, smulkialapis, švedinis, tiuringinis, žvilgusis, auginamas dekoratyviniuose želdiniuose.

Žiedai išskiria daug nektaro.

Lietuvoje savaime paplitusi viena rūšis – paprastasis šermukšnis (Serbus aucuparia) liaudiškai vadinamas šermukšnė, šermukšlė, šermukšlis.

Tai – daugiametis  vasaržalis krūmas arba medelis, o kartais ir iki 18 metrų aukščio siekiantis medis. Žydi gegužės-birželio mėnesiais. Vaisiai prinoksta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Tai raudoni arba raudonai oranžiniai, sultingi, kartaus, sutraukiančio skonio obuolėliai – netikros uogos.

Auga miškuose, kirtimuose, pamiškėse, laukuose. Dekoratyvus augalas, todėl dažnai auginamas parkuose, soduose, pakelėse. Nereiklus, mėgsta priesmėlio ir priemolio dirvožemį, saulėtas vietas.

Šermukšnio vaisiai renkami po pirmųjų šalnų  rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Kartais rekomenduojama rinkti prieš šalnas, kadangi tuomet yra daugiau veikliųjų medžiagų. Tačiau po šalnų surinkti vaisiai  nebebūna tokie kartūs, bet pakandus didesnėms šalnoms, uogos pajuosta ir žaliavai netinkamos.

Šviežius vaisius galima ir specialiai pašaldyti. Vaisiai skiriami kekėmis, kurios keletą dienų vytinamos saulėje arba gerai vėdinamoje patalpoje. Tada džiovinamos specialiose džiovyklose 50-60 laipsnių temperatūroje, kad uogos nepajuostų ir neapkarstų. Išdžiovinti vaisiai nuo kekių nukuliami, išrenkamos priemaišos.

Gerai paruošta žaliava – tai apvalūs, gelsvai oranžiniai arba rusvai raudoni, labai raukšlėti, blizgantys, silpno, specifinio kvapo, rūgščiai kartaus skonio šermukšnio vaisiai. Karais gali būti renkami ir šermukšnio žiedai (Sorbi flares) arba lupama žieve (Sorbi sortax).

Vaisiuose yra daug vitamino C (iki 200 mg/100 g), karotinoidų (20 mg/100 g), flavonoidų, vitaminų K ir E, cukraus, pektino, organinių rūgščių, rauginių medžiagų, eterinio aliejaus ir mineralinių medžiagų – mangano, geležies, jodo. Vaisiuose esanti parasorbininė rūgštis suteikia uogoms kartumo.

Iš vaisų gaminami užpilai, nuovirai, šviežių vaisių sultys, sirupas, uogienės, džemai. Įeina į vitamininių vaistažolių mišinių sudėtį. Naudojami vonioms nuo hemorojaus.

Šermukšnio vaisiai – ne tik vitaminų šaltinis, jie pasižymi lengvai vidurius laisvinančiu, virškinimą reguliuojančiu, šlapimą varančiu, kraujavimą stabdančiu ir priešuždegiminiu poveikiu.

Dažniausiai vartojami esant avitaminozei. Liaudies medicina pataria šermukšnio preparatais gydyti ir įvairius virškinamojo trakto sutrikimus – skatina virškinimo sulčių sekreciją, didina rūgštingumą, laisvina vidurius, inkstų ir šlapimo pūslės akmenligę, aterosklerozė, hipertoniją, hemorojų, reumatą, mažakraujystę. Šermukšnio žiedai veikia prakaitavimą skatinančiai ir gali būti vartojami persišaldžius. Nepatartina vartoti  kai padidėjęs rūgštingumas, sergant akmenlige, opalige, viduriuojant.

Į viršų