facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Serbentai (Ribes) – agrastinių šeimos augalų genties atstovai, jų yra apie 160 rūšių. Paplitęs Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos vėsaus ir vidutinio šilto klimato srityse.

Serbentas – lapus metantis, retai visžalis arba pusiau visžalis krūmas, retai – neaukštas medis. Vaisius – rutuliška arba kiaušiniška juoda, melsva, raudona, geltona, gelsva, žalsva daugiasėklė uoga.

3 savaiminės rūšys
Juodieji ir raudonieji serbentai yra vaistiniai augalai, naudojami šiuolaikinėje ir liaudies medicinoje.

Juodųjų serbentų kvapūs lapai ir pumpurai vartojami prieskoniams, iš jų gaminamas eterinis aliejus naudojamas parfumerijos, farmacijos ir maisto pramonėje. Daugelio rūšių serbentai auginami kaip dekoratyviniai krūmai.

Lietuvoje yra 3 savaiminės rūšys: juodieji, raudonieji ir auksuotieji. Dažniausiai auginami juodieji, raudonieji, rečiau – auksuotieji, mišrieji, uoliniai.

Juodieji serbentai yra labiausiai paplitusios ir gyventojų vartojamos uogos.

Senovės Graikijoje ir Romoje jie nebuvo žinomi. Remiantis senovės paminklais yra žinoma, kad Rusijoje juoduosius serbentus auginti padėjo XI amžiuje. Be to, serbentai buvo auginami ir vienuolynų soduose Pskovo ir Naugardo gubernijose.

Juodieji serbentai (Ribes nigztum)
Sinonimai: akyna, bobuogė, žvirbliauogė, Alpių uoga, podagauogė. Augalai kilę iš Azijos, tačiau nuo seno auginami mūsų krašto soduose.

Gelsvai žalsvais žiedais žydintys juodųjų serbentų krūmai auga soduose, kartais jų būna drėgnuose miškuose arba plynuose kirtimuose, mėgsta drėgnus miškus, krūmynus, paupius. Dauginasi atlankomis ir sėklomis.

Žinių apie jų gydomąsias savybes randama XIV–XVI amžiaus medicininėse ir vaistažolių knygose.

Žydi nuo balandžio iki birželio mėnesio, lapai renkami nuo birželio iki rugpjūčio, uogos – nuo liepos iki rugpjūčio mėnesio.

Serbentų uogose yra 83-95 procentai vandens, taip pat yra ląstelienos, cukraus, fruktozės, gliukozės, organinių rūgščių: citrinos, obuolių, vyno, gintaro, salicilo, pektinų, tonikų, flavonoidų, cheminių medžiagų: aliuminio, geležies, fosforo, kalio, mangano, natrio, sidabro, fitoncidų, eterinio aliejaus, vitaminų C, P, B1, B2, B6, E, K, folinės rūgšties, karotino. Juodųjų serbentų uogų ekstrakte rasta 150 lakiųjų komponentų.

Lapuose yra daug vitamino C, eterinio aliejaus. Pumpuruose – eterinio aliejaus.


Kuo naudingi juodieji serbentai?
Juodųjų serbentų uogose ir lapuose yra daug biologiškai aktyvių medžiagų, todėl jie labai tinka gydymui, plačiai vartojami tradicinėje ir mokslinėje medicinoje.

Daugelyje Europos šalių juodieji serbentai plačiai vartojami įvairioms ligoms gydyti. Pavyzdžiui, Lenkijoje lapai vartojami reumatui, inkstų akmenligei, kepenų ir inkstų ligoms gydyti. Prancūzijoje juodųjų serbentų lapai vartojami kaip vaistas nuo reumato, šlapimą varanti ir cukrinį diabetą gydanti priemonė.

Tibeto medicinoje juodųjų serbentų uogas vartoja kaip arbatą sergant odos ligomis, o baltojo vyno ištrauka – kaip tonizuojantis vaistas.

Gydymui vartojami lapai ir uogos. Uogos yra polivitamininis vaistas. Šviežios ir apdorotos sultys, uogienės, želė, trintos uogos su cukrumi rekomenduojamos nusilpusiems po sunkių ligų vaikams, pagyvenusiems ir senyvo amžiaus žmonėms.

Šviežios ir apdorotos uogos turi sutraukiamųjų prakaitavimo ir šlapimo skyrimąsi skatinančių savybių. Juodųjų serbentų sultys su medumi geriamos sergant bronchitu, laringitu, padeda atsikosėti. Jos gerina apetitą, taip pat vartojamos sergant mažakraujyste.

Liaudies medicinoje vartojama džiovintų juodųjų serbentų lapų arbata. Ji gerina medžiagų apykaitą, gydo reumatinių ligų sukeltus negalavimus. Juodųjų serbentų lapų arbata puikiai tinka pavasariniam organizmo valymo kursui.

Nuovirui imama 30 gramų lapų ir litras vandens. Per dieną iš lėto reikia išgerti 2-3 puodelius arbatos. Tai padeda nuo inkstų ligų.

Sveika valgyti juodųjų serbentų uogas. Jose gausu vitamino C, karštos juodųjų serbentų sultys didina organizmo atsparumą.

Vaistų paruošimas: iš šviežių uogų – uogienė, sirupas, sultys, taip pat vartojamos džiovintos uogos, iš džiovintų 1 valgomojo šaukšto uogų verdamas nuoviras.

Iš lapų ruošiamas užpilas. Serbentų lapai vartojami rauginant agurkus ir pomidorus.

Mokslinė medicina juodųjų serbentų uogas vartoja kaip polivitaminus organizmo atsparumui didinti. Pripažinta, kad jos slopina uždegimą, varo šlapimą ir prakaitą, mažina cukraus kiekį kraujyje.

Vaistams renkamos visiškai prinokusios, be vaiskočių, sveikos uogos ir lapai. Uogos džiovinamos 50-60 laipsnių temperatūroje.

Juodųjų serbentų uogų, pumpurų ir lapų preparatai tonizuoja širdies ir  kraujagyslių sistemą. Jais gydomas hemorojus, gastritas, skrandžio opaligė, reumatas. Jie skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą.

Raudonieji ir baltieji serbentai
Lietuvoje paplitę ir raudonieji bei baltieji serbentai. Iš raudonųjų serbentų daugiausiai gaminamos sultys, džemai, jie vartojami švieži ir užšaldyti.

Raudonųjų ir baltųjų serbentų uogose yra iki 20 procentų cukraus, daug organinių rūgščių, vitaminų C ir P.

Liaudies medicinoje vartojami kaip prakaitą, šlapimą, tulžį varantis, karščiavimą mainantis, kraujavimą stabdantis  vaistas, be to, jie gerina medžiagų apykaitą.

Nors juodieji serbentai Lietuvoje daug kur auginami, tačiau retai susimąstome, jog jie turi efektyvų gydomąjį poveikį.

Į viršų