facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Karštą vasaros popietę į miesto autobusą lipti pavojinga: nosį riečia tokie kvapai. Jaunas vaikinukas po įtemptos darbo dienos skuba ištiesti kojas, apautas populiariais sportbačiukais, tolėliau įraudę bendradarbiai šlapiomis nugaromis aptarinėja sporto varžybas, o šalia klesteli, švelniai tariant, apkūni ponia, kuriai per kaklą žliaugia prakaito srovelė.
 

Prakaito kvapas, sumišęs su kažkieno aitriais kvepalais, alkoholio, rūkalų dvoku, gendančių dantų smarve… Džiaugiesi ištrūkęs iš autobuso, užleki į parduotuvę ir stovėdamas eilėje prie kasos krūpteli – nelabai kokį kvapelį pajutęs ir nuo savo drabužių.

Kvapas –  labai stiprus emocinis dirgiklis
Kaip išvengti panašių situacijų, kai prakaituojame beveik visi, skaitytojams  pataria Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus  specialistė  Alma Mikalauskienė.

Pasak jos, kvapai teigiamai veikia nuotaiką, sumažina stresą, pagerina miegą ar suteikia pasitikėjimo. Žmogus retai  pagalvoja, kad jo kvapas priklauso nuo rytą panaudoto šampūno, suvalgyto maisto, ploviklio, kuriuo skalbė drabužius ar naudoto dezodoranto. Na, o kartais žmogus tiesiog „kvepia“ prakaitu. Tačiau pats savaime prakaitas neturi kvapo. Jis jį įgauna kai  pasiekia odos paviršių, sąveikaudamas su ant kūno esančiomis bakterijomis, kurios ir sukelia nemalonų kvapą.

„Kvepia“ ne prakaitas, o bakterijos
Sveikatos stiprinimo specialistės teigimu, prakaitavimas yra svarbi organizmo funkcija ir kiekvieno žmogaus jis skirtingas. Prakaitavimo gausumas yra tiesiogiai veikiamas prakaito liaukų kiekio. Nors moterys turi daugiau prakaito liaukų, tačiau  vyrų jos yra gerokai aktyvesnės. Tam tikri veiksniai (pvz., paveldimumas, maisto produktai, vaistai) taip pat gali paveikti prakaito kiekį. Kartais šie veiksniai gali sukelti pernelyg didelį prakaitavimą arba atvirkščiai – prakaito nebuvimą.

Prakaitavimas – procesas, kurio metu skysčiai pašalinami per prakaito liaukas, esančias mūsų odoje. Prakaitas yra atsakas į šilumą, intensyvų fizinį krūvį ar emocinį stresą. Jis atsiranda 3–4  milijonuose prakaito liaukų, išsidėsčiusių beveik viso kūno odos paviršiuje.  Jos gali išskirti iki 11 litrų prakaito per parą. Kūnas išskiria dviejų tipų prakaitą: ekriną – skaidrų ir bekvapį skystį, kuris išsiskiria ant viso kūno ir reguliuoja kūno temperatūrą, ir apokriną, kurį gamina liaukos, esančios pažastyse ir kitose uždarose kūno vietose. Apokrinas taip pat yra bekvapis skystis, kol nesusiduria su bakterijomis, esančiomis ant odos paviršiaus. Kai šis skystis susilieja su bakterijomis, pradeda sklisti nemalonus prakaito kvapas.

Prakaitą sudaro nuo 55 iki 60 procentų skysčių, dažniausiai vandens. Prakaito sudėtyje taip pat yra natrio chlorido (druskos) ir šiek tiek kitų medžiagų – kalio, kalcio, pieno rūgšties ir fosforo. Prakaite taip pat galima rasti nedidelį kiekį tokių atliekų produktų, kaip amoniakas ir karbamidas. Prakaito liaukos yra ilgi, tuščiaviduriai vamzdeliai. Išoriniai lyties organai, lūpos ir išorinis ausies paviršius – vienintelės sritys, neturinčios prakaito liaukų. Liaukų pagamintas prakaitas yra nešamas į odos paviršių mažais latakėliais, kurie užsibaigia odos poromis. Prakaitavimas yra natūrali organizmo reakcija, skirta reguliuoti vidaus temperatūrą. Kai prakaitas išsiskiria ant odos, jis pašalina šilumos perteklių ir suteikia organizmui aušinimo poveikį. Prakaitavimas taip pat pašalina iš organizmo nedidelį kiekį atliekų.

Prakaitavimas priklauso nuo amžiaus, lyties, maisto, aplinkos, sveikatos
Prakaitą išskiria dviejų tipų liaukos. Ekrininės  liaukos yra visoje odoje, o didžiausia koncentracija delnuose ir pėdose. Ekrininės liaukos atsiveria tiesiai į odos poras. Šios liaukos yra aktyvios visą žmogaus gyvenimą ir gamina prakaitą, kai karšta, susijaudinus. Ekrininių liaukų yra daugiausia.

Apokrininės prakaito liaukos tampa aktyvios, kai asmuo pasiekia brendimo laikotarpį. Apokrininės liaukos atsiveria į plaukų folikulus. Jų randama srityse, kuriose yra daug plaukų folikulų – pažastyse, genitalijų srityje, ant galvos odos ir aplink spenelius. Prakaitas, gaminamas šių liaukų yra susimaišęs su riebiosiomis rūgštimis bei baltymais, todėl jis būna tirštas.

Pasak sveikatos stiprinimo specialistės, pernelyg gausus prakaitavimas yra gana paplitęs reiškinys. Jį gali sukelti ir karšti, alkoholiniai gėrimai bei aštrus maistas. Prakaitavimas taip pat susijęs su pakilusia kūno temperatūra. Jei asmuo staiga pradeda prakaituoti daugiau nei paprastai arba jei prakaitavimą lydi karščiavimas, svorio mažėjimas, krūtinės skausmas, dusulys ar greitas širdies plakimas, žmogus turėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tokiais atvejais hiperhidrozė gali būti ligos ženklas. Ji taip pat gali atsirasti vykstant normaliems žmogaus gyvenimo ciklams – pavyzdžiui, menopauzei. Nedirbdamas žmogus per parą vėsioje aplinkoje išprakaituoja iki 500 ml prakaito. Nervinės įtampos sąlygomis pirmiausia ima prakaituoti delnai ir padai, o  kai karšta – kakta ir veidas.

Svarbiausia  –  higiena ir natūralaus pluošto drabužiai
Padidėjusio prakaitavimo problemos gali pasireikšti įvairiose kūno vietose, bet dažniausiai gausiai prakaituoja pažastys, kojų padai, sprandas, kaklas ar kakta. Nemalonių kvapų padės išvengti kasdieninės higienos laikymasis: kasdien praustis visą kūną, naudojant muilą, dušo želė ar kitas antibakterines priemones, plauti plaukus šampūnu, bent porą kartų per dieną plauti kojas, sistemingai plauti rankas.

Panaikinti nemalonų prakaito kvapą paprasčiausia vandeniu ir muilu,  tačiau tai veikia neilgai. Labai svarbu tinkamai pasirinkti drabužius. Norėdami išvengti stipresnio prakaitavimo turėtumėte atsisakyti sintetinių drabužių. Sintetinis audinys sunkiai praleidžia orą, todėl susidaro šiltnamio efektas ir pradedama gausiau prakaituoti. Kartais netinkamas drabužio audinys gali sukelti alerginę reakciją.

Dezodorantai ir antiprespirantai
„Dažnai į pagalbą pasitelkiamas dezodorantas ar antiperspirantas, bet juos rinktis derėtų atsargiai, – įspėja A. Mikalauskienė. – Dezodorantas neutralizuoja kūno kvapą. Jo sudedamosios dalys sustabdo bakterijų augimą, kuris sukelia nemalonų kvapą. Tačiau dezodorantai nereguliuoja išskiriamo prakaito kiekio, todėl rekomenduojama juos naudoti kartu su patikimu antiperspirantu.“

 Antiperspirantai sumažina prakaitavimą ir neutralizuoja prakaito kvapą, tačiau jie negali būti naudojami ant pažeistos odos, pavyzdžiui, iš karto nuskutus. Antiperspirantai, kurių sudėtyje yra didesnis aliuminio chlorido ar chlorohidrato (esminės antiperspiranto sudedamosios dalys) kiekis, yra viena iš veiksmingiausių priemonių prakaitavimui mažinti ir nemaloniam kvapui naikinti. Antiperspirantas itin efektyviai veikia, jei yra naudojamas vakare ant švarios odos. Dėl didesnės aliuminio chlorido ar chlorohidrato koncentracijos dauguma veiksmingų antiperspirantų yra itin aitraus kvapo ir erzinantys odą, todėl juos naudojant neretai atsiranda odos paraudimas, išbėrimas ar žaizdelės.

„Botulino injekcijos –  tai viena radikaliausių priemonių kovai su prakaitu“, –  teigia specialistė. Jau keletą metų botulino bakterijos naudojamos kovai su gausiu prakaitavimu. Botulino toksino injekcijos veikia dirgindamos nervų galūnes ir blokuodamos prakaito išsiskyrimą. Botulino injekcijos veiksmingumas išlieka iki 7 mėnesių. Tačiau tai brangi ir ne kiekvienam prieinama paslauga.

Prakaitavimas ypač sustiprėja šiltuoju metų laikotarpiu, kuris daugeliui iš mūsų tampa tikru išbandymu.

Nepaisant to, kad prakaitavimas – normali žmogaus organizmo reakcija į karštį ar stresą, tačiau yra galimybė šį estetinį negalavimą panaikinti ar bent jau sumažinti dėvint tinkamus drabužius, laikantis elementarios higienos ir naudojant specialius antiperspirantus. „Kokią priemonę bepasirinktume, reikia nepamiršti, kad ji naudojama tuojau pat išsimaudžius, kai oda yra švari“, – pataria A. Mikalauskienė.

Į viršų