facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

„Kas dieną žmogus išgyvena begalę emocijų. Tik nedaugelį jų pats pastebi ir identifikuoja, kokia tai emocija. Žmonės žymiai lengviau atpažįsta ar pastebi emocijų palydovus – fizines reakcijas, tokias kaip dažnesnis širdies plakimas, prakaitavimas, kūno drebulys“, –  teigia psichologė Donata Grakauskaitė-Šličienė. Ji sutiko „Šiaulių naujienų“ skaitytojams paaiškinti, kaip mes sau galėtume padėti.

Racionalizacija ir reakcijos formavimas
Pasak specialistės, psichologinėje literatūroje aprašoma daug gynybos mechanizmų, kurie paaiškina, kaip žmonės ginasi nuo emocijų. Vienas iš jų – racionalizacja. Tai žmonių mėginimas vykstančius įvykius kažkaip paaiškinti ir tada išgyvenamos emocijos tampa nebe tokios gąsdinančios.

Deja, kartais racionaliai paaiškinti nepavyksta. Pasitaiko, kad žmogus protu savo emocijų kontroliuoti nepajėgia ir elgiasi priešingai. Nesąmoningai vyksta  priešingos reakcijos formavimas. Tai – irgi gynimosi būdas, bet pasekmės nelabai malonios.

Reakcijos formavimas yra be galo įdomi ir gana dažnai žmonių naudojama gynyba, kai žmogus  pradeda elgtis priešingai, nei iš tikrųjų mąsto ar jaučia –  ir tai daro nesąmoningai. Pavyzdžiui, žmogus gali gintis nuo meilės paversdamas ją neapykanta, tai ypač dažnai pastebima tarp paauglių. Suaugusiųjų gyvenime pasitaiko, kad žavėjimasis kitu kolektyvo nariu, kaimynu ar draugu paverčiama panieka, o asmeninė gėda dėl kažkokių trūkumų pavirsta pasibjaurėjimu ir noru moralizuoti.

Taip žmogus įsisuka į užburtą ratą, kada formuodamas priešingą reakciją vis labiau pastebi savo trūkumus, išgyvena gėdą, o tai tik dar labiau sustiprina kitam asmeniui kilusius jausmus. Žinoma, galimas ir analogiškas ratas, kai žmogus nedrįsta pykti ir šį jausmą suformuoja į perdėtą žavėjimąsi ir meilę.

Neišgyventos emocijos sukelia kūno ligas
Dėl neatpažintų, neįsąmonintų ir neišgyventų emocijų žmogaus mąstymas ir elgesys gali tapti sunkiai nuspėjamas ir nesuprantamas jį supančiai aplinkai. Neišgyventos emocijos turi taip pat polinkį „kauptis“ žmogaus kūne ir ilgainiui gali tapti kai kurių ligų priežastimi.

Neretai žmonės jaučia daug nemalonių pojūčių, skausmų, negalavimų, todėl aplanko daugybę gydytojų, jiems atliekama daugybė tyrimų, tačiau nerandama negalavimo priežasčių. Taip žmonės suglumę atkeliauja pas psichologą ar psichiatrą, kur yra paaiškinama, kad tai tikriausiai psichosomatika.

Kas tai yra? Kažkada teko skaityti pajuokavimą: kas bus sudėjus psichologiją ir mediciną? Psichosomatika!

Psichosomatika nagrinėja emocijų poveikį sveikatai. Moksliškai įrodyta, kad mūsų vidiniai išgyvenimai ir jausmai gali sukelti fizines ligas. Moksliniai tyrimai įrodė, kad skirtingos emocijos sukelia skirtingus negalavimus įvairiose kūno vietose.

„Kaip pavyzdį galime pateikti dažną simptomą – nugaros skausmą. Stuburas laiko visą žmogaus kūną tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme, taigi stuburas simbolizuoja gyvenimo atramą, – konstatuoja psichologė. – Gali būti, kad žmogus, jaučiantis nuolatinius nugaros skausmus, stokoja emocinės paramos, jaučiasi nesuprastas, nemylimas arba stokoja meilės sau.“

Nuotaiką kuria ne pats įvykis, o mūsų mintys
Psichologas galėtų padėti pamatyti ryšį tarp išgyvenamų intensyvių emocijų ir gynybos mechanizmų, tarp emocijų ir mąstymo klaidų.

„Pateiksiu pavyzdį, koks ryšys tarp mąstymo, pykčio ar neapykantos, – aiškina psichologė. – Įsivaizduokite įprastinę darbo dieną biure, kuriame daug triukšmo (jums sunku jį pakęsti). Jūsų vadovas nepelnytai davė pastabas kitų bendradarbių akivaizdoje. Štai ir pyktis, o jei vakar dar sužinojote apie galimą darbo užmokesčio sumažėjimą... Gali būti, kad pyktis tampa toks stiprus, jog pajaučiate begalinę neapykantą. Bet taip matydami situaciją mes praleidžiame vieną labai svarbią grandį –  mąstymą.“

Taigi viskas paprastai vyksta taip: mus veikia kažkoks įvykis: mes galvojame apie tai – mūsų mintys sukelia emociją. Ši emocija yra priklausoma nuo to, kokios buvo mūsų mintys. Taigi, mūsų nuotaiką kuria ne kažkoks konkretus įvykis, o mūsų mintys, pamąstymai, nuomonė apie tą įvykį. Ta mintis gali atsirasti taip staiga, taip greitai, kad mes net nespėjame užfiksuoti jos. Bet toji mintis jau spėjo padaryti savo darbą.

Pasak psichologės, šios schemos supratimas ir gebėjimas automatiškai kylančias mintis pakeisti alternatyviomis mintimis, gali pakeisti mūsų emocijų įsisąmoninimą ir išgyvenimą.


Mąstymo klaidos, kurių galėtume išvengti
D. Grakauskaitės-Šličienės teigimu, pats paprasčiausias būdas padėti sau – turėti savo psichologą, pas kurį galėtumėte kreiptis pagalbos, kai kamuoja intensyvūs jausmai. Bet gali padėti ir žinojimas dažniausiai daromų mąstymo klaidų.

„Juoda –  balta“ mintys
Tai tokios mąstymo klaidos, kada žmogus pasaulį vertina tik juodai arba baltai. Pavyzdžiui, kažkam nepavyko iš pirmo karto išsilaikyti vairuotojo pažymėjimo ir jis galvoja: aš esu visiškas nevykėlis, visai nieko nesugebu daryti... Taip galvodamas žmogus pamiršta visus buvusius pasiekimus, gabumus, įgūdžius ir pan.

Per dideli apibendrinimai
Kai vieną kartą atsitinka nemalonus įvykis, automatiškai daroma išvada, kad taip buvo ir bus visada. Pavyzdžiui, kolegė dėl kažkokių priežasčių atsisakė padėti, tai žmogus pradeda galvoti: niekas su manimi nenori dirbti, niekas nenori man padėti, niekam aš nereikalingas…

Tačiau ramiai apmąstę suprastume, kad jeigu vieną kartą taip atsitiko, nereiškia, kad visada taip bus. Juk jeigu loterijoje laimėjote eurą, tai nereiškia, kad visada laimėsite.

Tamsių akinių mąstymas
Tai toks mąstymo būdas, kada iš didžiulio kiekio gyvenimo įvykių yra atrenkami ir pastebimi tik blogi dalykai. Pavyzdžiui, sugedus mašinai galvojama, kad dabar tai kainuos be galo daug ir niekaip negalėsiu susimokėti už mašinos remontą, o paaiškėja, kad tiesiog baigėsi kuras ir mašinos remontuoti nereiks.

Atvirkštinis mąstymas
Tai toks mąstymas, kai gerus aplinkoje vykstančius įvykius mintyse paverčiame blogais. Jei kažkas pagiria už gražiai sukurtą namų aplinką, tas žmogus pagalvoja: ai, tas pagyrimas nieko nereiškia, taip buvo pasakyta tik iš pasigailėjimo ar noro pasityčioti...

„Minčių skaitymas“
Tai toks mąstymas, kada žmogus tariasi sau įsivaizduojąs, kad žino, ką kiti žmonės apie jį mano. Pavyzdžiui, atėjęs dirbti į naują kolektyvą, asmuo mąsto, kad kolegos supranta, koks jis yra nevykėlis ir kad visi jį vertina labai blogai. Bet ar gali naujas darbuotojas nuspėti, kas kitų žmonių  galvose?

Katastrofinis mąstymas
Tai toks mąstymas, kada įvykiui priduodama per didelė neigiama, tiesiog katastrofinė reikšmė. Pavyzdžiui, susirinkimo metu padaroma tarimo klaida ir žodis nuskamba juokingai. O žmogus po tokio susirinkimo galvoja: viskas, dabar visi kolegos laiko  mane kvailiu ir mane tuoj atleis iš darbo...

Kalčių prisiėmimo mąstymas
Tai toks mąstymas, kai žmogus nusprendžia, kad jis ir niekas kitas yra kaltas dėl visokiausių dalykų. Pavyzdžiui, moteris paruošė vakarienę, bet šeima nevalgė, nes paprasčiausiai buvo užsukę pas močiutę, kuri priruošė daug vaišių. O moteris galvoja: aš kalta, kad šeima nevalgo ir važiuoja pas močiutę, nes aš neskaniai gaminu...

„Tokių mąstymo klaidų padarome mes visi, – teigia psichologė D. Grakauskaitė-Šličienė. – Nėra tokių žmonių, kurie kartais taip nepagalvoja. Tačiau kai kada dėl to mes labai kenčiame. Jeigu pabandytume atpažinti tas mintis savo galvoje ir pabandytume jas pakeisti pozityviomis, galbūt taptume žymiai laimingesni. Linkiu daugiau meilės sau.“

Į viršų