facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Pernai nuo vėjaraupių pasiskiepijo daugiau žmonių nei užpernai, sumažėjo sergamumo vėjaraupiais rodiklis, rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro  stebėsenos duomenys. Pasak ULAC medikų, kasmet daugėja besiskiepijančių nuo vėjaraupių –  pernai (2018 m.) buvo įskiepyta 27,5 proc. daugiau vėjaraupių vakcinos dozių nei 2017 metais. Daugiausia (81,4 proc.) buvo paskiepyti vaikai iki 17 metų.

Naujausiais ULAC duomenimis, 2018 m. buvo užregistruota mažiau susirgimų vėjaraupiais nei užpernai –  atitinkamai 15812 ir 16005 susirgimai bei registruotas atitinkamai žemesnis sergamumo vėjaraupiais rodiklis –  564,4 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir 565,7 atv./100 tūkst. gyventojų.

Vėjaraupiais dažniausiai serga vaikai
 Analizuojant pastarųjų trejų (2016–2018) metų susirgimų tendencijas Lietuvoje pagal amžiaus grupes, kas antras susirgęs vėjaraupiais buvo vaikas iki 4 m. amžiaus bei dar trečdalis susirgusių vaikų buvo 5– 9 m. amžiaus, rodo ULAC stebėsenos duomenys. Vėjaraupiai yra viena iš labiausiai užkrečiamų infekcinių ligų, o imlumas šiai infekcijai yra visuotinas, kas reiškia, kad susidūrus su virusu, neturintiems imuniteto išsivystys susirgimas. Vaikų kolektyvuose dažnas šios ligos plitimas protrūkiais. Virusas, sukeliantis vėjaraupius, yra itin lakus, jis neilgai išsilaiko aplinkoje – yra jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl dažniausiai užsikrečiama tik uždarose patalpose per oro lašelius, sergančiajam kosint, čiaudint ar kalbant. Vienintelis vėjaraupių infekcijos šaltinis –  vėjaraupiais sergantis žmogus, kuris gali užkrėsti kitus 1–2 iki bėrimų ir 5 dienas, atsiradus bėrimams.

Šiuo metu Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis, tačiau Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje numatyta svarstyti skiepijimo nuo vėjaraupių įtraukimą į Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Pasekmės pavojingos
Vėjaraupiai (lot. Varicella zoster) – tai ūmi virusinė liga, sukeliama varicella zoster viruso, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Virusų organizme gali išlikti ilgai (latentinė infekcija), o jai aktyvavusis (dažniausiai sulaukus 60 m.) išsivysto juostinė pūslelinė. Suaugusiems žmonėms vėjaraupiai pasireiškia sunkesnėmis formomis ir komplikacijų išsivystymo rizika daug kartų didesnė nei vaikams. Vėjaraupiai itin pavojingi kūdikiams ir nėščioms bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs. Tačiau vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų (jų atsparumu vėjaraupiams reikia pasirūpinti iki planuojant nėštumą).

Nuo vėjaraupių rekomenduojama pasiskiepyti
Visiems anksčiau nesirgusiems vaikams, vyresniems nei 9 mėn. (ypač lankantiems darželius bei mokyklas ar sergantiems lėtinėmis ligomis bei tiems kurių imunitetas yra nusilpęs). Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Vaikams ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvi vakcinos dozės.

Suaugusiems, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitiems, turintiems didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, tėvai, ruošiantys leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojai).

Asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi (užsikrėtusiems ŽIV infekcija, sergantiems lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantiems steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).

Parengta pagal ULAC

Į viršų