facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Jaunus žmones užklumpanti klastinga liga išsėtinė sklerozė nors ir neišgydoma, bet vis dažniau pažabojama naujos kartos imunoterapiniais vaistais. Atvejai, kai ligą pavyksta sustabdyti ilgam, jau nebestebina. Tačiau gydytojas neurologas Andrius Kazlauskas sako, kad sėkmės atvejų galėtų būti ir daugiau, jei žmonės, pajutę pirmuosius ligos požymius, kreiptųsi į medikus. Tai nėra lengva, nes liga vystosi lėtai, simptomai pasireiškia ir silpnėja arba visai išnyksta, tad žmogus mano esąs visiškai sveikas. Todėl ypač pasiseka, kai liga diagnozuojama ankstyvos stadijos ir skirti vaistai padeda sustabdyti ligą.   

Liga apsunkina gyvenimą
Klastinga liga išsėtinė sklerozė Aureliją (vardas pakeistas) užklupo jaunystėje. Iki tol niekuo nesirgusi jauna moteris pajuto, kad blogėja jos regėjimas. Moteris kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris išrašė siuntimą pas neurologą.

Tai, kad apakimas viena akimi gali būti nervų uždegimo – neurito priežastimi, Aurelija  sužinojo, apsilankiusi pas neurologą. Bet ši diagnozė – ne paskutinė. Neurologas jai skyrė magnetinio rezonanso tyrimą. Rezultatas pribloškė, jai diagnozuota išsėtinė sklerozė. 26-erių metų moteris susirado šios ligos aprašymus ir sužinojo, kad jos laukia vienas pablogėjimas po kito: nematys, nevaikščios, nelaikys šlapimo, sės į neįgaliojo vežimėlį. Šiandien, praėjus 15 metų, Aurelija ir mato, ir vaikšto, net ir kūdikio susilaukė – ligą pavyko sustabdyti prieš 11 metų pradėtais naudoti imunoterapiniais vaistais.

Tačiau iki to ligos požymiai, apsunkinantys gyvenimą, sekė vienas po kito. Akies nervų uždegimą, vedusį link apakimo, pavyko įveikti leidžiamais imunoterapiniais vaistais. Aurelija pamena varginantį gydymą, lydimą vaistų pašalinių požymių. Apakimą pavyko įveikti.

Aprimo ir ligos požymiai, moteris jautėsi puikiai. Netikėtai, praėjus šešeriems metams, liga vėl priminė save.
„Su šeima poilsiavome Palangoje. Labai stipriai įdegiau ir vakare pajutau, kad nutirpo kojų pirštai“, –  pasakoja moteris. –  Kojos tapo vis sunkesnės ir sunkesnės, nelanksčios, vaikščioti tapo vis sudėtingiau“.

Naujieji vaistai sustabdė ligą
Taikomas gydymas hormoniniais vaistai pasiteisino ir po  2–3 mėnesių kojos palengvėjo. Neurologas patvirtino, kad įvyko ligos remisija. Tačiau įvyko dar ir tai, apie ką moteris svajojo daugelį metų – ji pastojo. Nėštumo metu nebuvo taikomas gydymas hormonais, tad liga vėl ėmė rodyti savo požymius. Pirmiausia apsunko kojos.

Dukrytė gimė ir augo sveika. Pradėjo lankyti darželį. Tačiau tik metus moteris pajėgė vaiką vedžioti į ugdymo įstaigą, nes vaikščioti tapo labai sunku, kojos tarsi būtų sugipsuotos, nepajudinamos. Skirtas gydymas mažai tepadėjo.

Prieš ketverius metus Aurelijai pakeistas gydymas – skirti lašinami imunoterapiniai vaistai.

„Kas tris savaites reikia ateiti į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, kursulašinami vaistai“,  –  pasakoja moteris ir džiaugiasi vėl galinti vaikščioti, nes liga vėl pažabota.

Aurelija žino, jog šis gydymas valstybei kainuoja labai daug – už vieną ampulę tektų mokėti 1600 eurų.

Neseniai buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Rezultatai džiuginantys – naujų ligos židinių nėra.

 Respublikinės Šiaulių ligoninėje Neurologijos skyriaus gydytojas neurologas A. Kazlauskas sako, kad Šiauliuose sergančiųjų išsėtine skleroze yra apie 400. Per 120 klastingos ligos varginamų žmonių yra susibūrę į sergančiųjų išsėtine skleroze draugiją, tad drauge ne tik leidžia laisvalaikį, bet ir sprendžia dėl ligos iškylančias socialines, gydymo problemas, dalinasi patirtimi, įgūdžiais. Gydytojas sako, jog labai svarbus artimas sergančiųjų ir jų šeimos narių ryšys, pagalba. Sergantiems šia liga silpsta pažintinės funkcijos, todėl labai svarbu kuo anksčiau pradėti gydymą vaistais ir sustabdyti šį procesą.  

Parengta pagal RŠL

Į viršų