Jau dešimtmetį ES/EEE šalyse daugėjo susirgimų hepatitu B – šią savaitę pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC). Pasak pranešimo, per pastarąjį dešimtmetį (2008–2017) sergamumas lėtiniu B hepatitu ES/EEE šalyse padidėjo atitinkamai nuo 6,7 iki 10,2 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Pagal amžių, dauguma susirgusiųjų buvo 25–34 m. amžiaus. Pavyzdžiui, daugiau kaip pusė (58 proc.) iš 27 tūkst. naujai registruotų susirgimo atvejų 2017 m. ES/EEE šalyse buvo lėtiniai B hepatitai. Visa tai, ELPKC epidemiologų vertinimu, rodo didėjančias sergamumo šios infekcijos tendencijas pastarąjį dešimtmetį.

Ūmaus hepatito atvejų mažėja
Visgi, yra ir gerų tendencijų, susijusių su skiepijimais nuo hepatito B. Pranešime rašoma, kad susirgimų ES/EEE šalyse  ūmiu hepatitu B rodikliai per dešimtmetį (2008– 2017) sumažėjo beveik dvigubai – atitinkamai nuo 1,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų  iki 0,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų ir tai atspindi bendras pasaulines tendencijas, galimai susijusias su sėkmingu nacionalinių vakcinacijos programų įgyvendinimu.   

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro stebėsenos duomenimis, beveik trečdalis (27 proc.),  susirgusiųjų ūmiu hepatitu B šia infekcija užsikrėtė heteroseksualių santykių metu, 16 proc. siejama su hospitaliniu perdavimu, 13 proc. per homoseksualius santykius, dešimtadalis per sužalojimus, nesusijusius su profesine veikla ir dar 10 proc. užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus.

ELPKC pranešime pažymima, kad turimais stebėsenos duomenimis, hepatito B plitimas tebevyksta ir daugelyje Europos šalių registruojami atvežtinės infekcijos atvejai.

Lietuvoje sergančių mažėja
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro  gydytojos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ekspertės hepatitų stebėsenai Irmos Čaplinskienės, nuo 1990 m. Lietuvoje stebima sergamumo ūminiu hepatitu B mažėjimo tendencija, kai sergamumas per beveik dvidešimt metų sumažėjo daugiau kaip 20 kartų – nuo 10,9 atvejų 100 tūkst. gyventojų 2001 m. iki 0,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

„Vertinant situaciją retrospektyviai, tai neabejotinai gyventojų vakcinacijos nuo hepatito B bei kitos prevencinės veiklos Lietuvoje  pasiekimai, kurie leido reikšmingai sumažinti gyventojų sergamumą ūmiais B hepatitais“, – sakė gydytoja I. Čaplinskienė. Pasak jos, apsaugoti nuo hepatito B gali tik skiepai ir visi neskiepyti, ypač turintys dažnus atsitiktinius lytinius partnerius, turi riziką užsikrėsti hepatitu B, nes šis hepatitas ypač aktyviai gali plisti per visų rūšių lytinius santykius ir jo užkrečiama dozė yra labai maža.

Užsikrėtimo rizika
Pasak gydytojos I.Čaplinskienės,  hepatitu B galima užsikrėsti ne tik per lytinius santykius, bet ir per kraują (perpilant užkrėstą kraują ar jo produktus, per nesterilias adatas-švirkštus, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, kuriais gali būti pažeista oda arba gleivinės). Taip pat užsikrėtusi hepatito B virusu motina gali perduoti infekciją vaikui nėštumo ar gimdymo metu. Todėl, siekiant išvengti pavojaus naujagimiams, ULAC ir kitų ekspertų siūlymu, visos nėščiosios Lietuvoje tiriamos nemokamai dėl hepatito B infekcijos.

Atkreiptinas dėmesys, jog tam tikrose tikslinėse grupėse hepatito B infekcijos paplitimas yra gan aukštas. Pavyzdžiui, Lietuvoje atliktų tarptautinių tyrimų duomenimis, tarp vyrų, turinčių lytinius santykius su vyrais hepatito B infekcijos žymenų rasta tarp 9,2 proc. tyrime dalyvavusių, nepasiskiepijusių vyrų, o kito tyrimo duomenimis – tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų –  hepatito B paplitimas siekia virš 80 proc.

 Iki 2030 m. Pasaulio sveikatos organizacija numatė tikslą – eliminuoti hepatitus. Šalims rekomenduota pasirengti atitinkamas strategijas, kaip bus šio tikslo siekiama.

Lėtiniai virusiniai hepatitai B ilgą laiką, kartais net dešimtmečius, nesukelia jokių ligos simptomų, todėl, pasak, Pasaulio sveikatos organizacijos, 95 proc. užsikrėtusiųjų apie savo ligą net neįtaria, tačiau jie gali užkrėsti kitus.

Parengta pagal ULAC

Į viršų