Braškės – erškėtinių šeimos žemuoges genties daugiamečiai žoliniai uoginiai sukultūrinti augalai. XVIII amžiaus pradžioje ši žemuogės giminaitė atvežta į Prancūziją iš Čilės. XVIII a. pabaigoje pasiekė Rusiją ir Lietuvą. Braškės auginamos visuose žemynuose, sukurta daugiau kaip 2000 veislių.
Gardžios ir naudingos
Žiedai dideli, daugiausia dvilyčiai, balti arba gelsvi, apsidulkina patys arba apdulkinami vabzdžių. Vaisiai – 10-40 gramų raudonos, rausvos, baltos uogos. Dauginamos vegatyviškai liepos-rugpjūčio mėnesiais arba pavasarį. Ūsų skrotelėmis. Auginamos 3-4 metus eilėmis arba lysvėse toje pačioje vietoje. Didžiausias derlius būna antraisiais metais, 13-17 tonos iš hektaro, vidutinis derlius – 6-8 tonos iš hektaro.
Braškės – daugiametis žolinis augalas, vedantis smulkias, vidutinio stambumo, stambias ir dideles uogas. Šios uogos ne tik gardžiai kvepia, bet yra ir maistingos. Jose yra 80-90 proc. vandens, 4,5-10 proc. angliavandenių, daug cukraus, organinių rūgščių, aromatinių medžiagų, geležies, fosforo, kalcio, mikroelementų, įvairių vitaminų, ypač A ir B grupės.
Braškės – labai skanios uogos, jose daug vitaminų, jos suteikia gyvybingumo, žvalumo ir apskritai sveikatos. Šiose uogose vitamino C yra daugiau negu citrinose ir apelsinuose. Suvalgius 150-200 gramų braškių, kitaip tariant net ne visą lėkštelę, organizmas gauna visos dienos vitamino C normą.
Braškėse yra gana daug folio rūgšties: 100 gramų net 65 mikrogramai. Iš vitaminų yra biotino ir vitamino K1, mineralinių medžiagų: cinko, vario, mangano.
Braškės beveik neturi kalorijų, todėl jų galima valgyti, kiek širdis geidžia. Suaugęs žmogus per sezoną turi suvalgyti bent 4 kilogramus šių uogų. Tačiau šios uogos yra stiprus alergenas. Norint išvengti alergijos, reikia mažinti jų vartojimą arba suvalgius užgerti rūgusio pieno produktų.
Gydo ir gražina
Braškės varo šlapimą, tonizuoja, valo ne tik kraują, bet ir žarnyną, gerina virškinimą, kraujotaką, medžiagų apykaitą, normalizuoja arterinį kraujo spaudimą Kaip ir visuose ryškios spalvos vaisiuose ir daržovėse, braškėse yra daug antioksidantų.
Kasdien vartojant braškes sustiprėja imuninė sistema ir kraujagyslių sienelės. Jos pasižymi antiuždegiminiu ir antimikrobiniu veikimu. Braškių dieta tinka sergant inkstų, kepenų ligomis, padidina hemoglobino kiekį kraujyje.
JAV ir Italijos mokslininkai nustatė, kad braškės, mėlynės ir špinatai yra didžiausi maistinių antioksidantų – medžiagų, saugančių nuo piktybinių ir kitų sunkių ligų – šaltinis. Braškės priskirtos priešvėžinių savybių turinčių produktų kategorijai.
Mokslininkai teigia, kad vyresniems žmonėms jos mažina tikimybę susirgti Alzheimerio liga, o jauniems padeda geriau įsisavinti žinias.
Medicininėje literatūroje sutinkama duomenų, kad mokslininkai braškėse aptiko natūralią medžiagą, kuri apsaugo smegenų ląsteles nuo senėjimo ir taip pagerina atmintį. Šios medžiagos sutinkamos pomidoruose, svogūnuose, apelsinuose, obuoliuose, persikuose, vynuogėse bei kiviuose. Daugiau šių vaisių ir daržovių turėtų vartoti žmonės, kurie dirba įtemptą protinį darbą arba tie, kuriuos vargina galvos smegenų veiklos sutrikimai.
Braškės šalina nemalonų burnos kvapą. Tam gali būti vartojamos sultys ir užpilas.
Taip pat barškių sultys – puikus losjonas, ruošiamas braškių kremas su medumi ir citrina.
Nors braškės gardžios ir skanios, tačiau nėščioms moterims braškes ir lapų nuovirus patartina vartoti labai atsargiai. Negalima jų daug duoti ir mažiems vaikams. Tuo atveju patartina pasikonsultuoti su gydytoju.
