Važiuojant autobusu, dažnai tenka nugirsti pagyvenusių moterų pokalbių apie padidėjusį kraujospūdį, prastą savijautą. Susidaro įspūdis, kad vos ne kas trečia serga hipertenzija.
Į klausimus apie tai, kas būdinga šiai ligai atsako Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Alma Mikalauskienė.
– Kas yra arterinė hipertenzija?
– Arterinė hipertenzija – tai organizmo negalia, kurios pagrindinis požymis yra arterinio spaudimo padidėjimas. Arterinei hipertenzijai priskiriamos būklės, kurioms esant arterinis spaudimas viršija 140/90 mm gyvsidabrio stulpelio. Arterinė hipertenzija pažeidžia gyvybiškai svarbius organus, pirmiausia širdį, smegenis ir inkstus, kraujagysles, sutrikdo jų funkcionavimą ir stipriai sutrumpina žmogaus gyvenimo trukmę.
– Kokios organų sistemos pažeidžiamos?
– Pradžioje dažniausiai nukenčia koronarinės (vainikinės) širdies arterijos, užtikrinančios širdies raumens maitinimą. Dėl to išsivysto širdies aprūpinimo deguonimi nepakankamumas ir pažeidžiamos jos funkcijos. Kai kuriems ligoniams pirminiai pažeidimai išryškėja galvos smegenų arterijose. Tuomet sutrinka smegenų funkcija ir atsiranda jų pažeidimo požymių. Rečiau pirmiausia pažeidžiamos inkstų kraujagyslės ir sutrikdoma inkstų kraujotaka. Tai gali tapti inkstų nepakankamumo priežastimi.
– Ar gali būti, kad žmogus nejaučia kraujospūdžio padidėjimo?
– Dažniausiai arterinė hipertenzija pasireiškia darbingiausio amžiaus žmonėms, t. y. nuo 30 iki 60 metų. Didelė dalis ligonių nieko apie savo ligą nė neįtaria, nežino, kad jų arterinis spaudimas padidėjęs. Išsivysčiusių šalių statistika liudija, jog apie 30 procentų nuo hipertenzijos kenčiančių žmonių nežino, kad jų kraujo spaudimas yra padidėjęs; kiti 30 procentų ligonių žino apie savo ligą, tačiau nesigydo; tik likę 30 procentų gydosi, bet tarp jų 12–13 procentų gydosi nepakankamai efektyviai arba neteisingai.
– Kokios galimos komplikacijos?
– Jeigu arterinė hipertenzija nėra gydoma arba gydoma nepakankamai, ilgainiui ji komplikuojasi į stenokardiją, miokardo infarktą, insultą arba baigiasi ūmia mirtimi.
– Kuo skiriasi pirminė ir antrinė hipertenzija?
– Yra skiriama dviejų rūšių arterinė hipertenzija: pirminė (savarankiška – esenciali) ir antrinė (simptominė). Pirminė hipertenzija išsivysto tarsi savarankiškai, dažnai be jokios regimos priežasties, neišprovokuota jokių kitų ligų, galinčių padidinti kraujo spaudimą. Apie 90 – 95 proc. arterinės hipertenzijos atvejų nėra nustatoma šią ligą sukėlusi priežastis. Tuomet diagnozuojama pirminė arterinė hipertenzija, kurios atsiradimui įtakos turi tam tikri faktoriai. Likę 5 – 10 proc. arterinės hipertenzijos atvejų išsivysto dėl jau esančių kitų organų ligų. Tokia arterinė hipertenzija vadinama antrine.
Pirminės hipertenzijos išsivystymo mechanizmas nėra aiškus, tačiau nustatyti rizikos veiksniai, kuriems esant didėja tikimybė susirgti šia liga. Rizikos veiksniai skirstomi į modifikuojamus ir nemodifikuojamus.
– Kas yra modifikuojami rizikos veiksniai?
– Tai veiksniai, priklausantys nuo žmogaus gyvenimo būdo, juos galima keisti. Modifikuojamiems rizikos veiksniams priskiriama rūkymas, antsvoris, alkoholio vartojimas, per dideli druskos kiekiai, mažas fizinis aktyvumas ir pan. Dėl nikotino poveikio susitraukia periferinės kraujagyslės, dažnėja pulsas ir didėja kraujo spaudimas. Taip pat mažėja kraujagyslių elastingumas. Alkoholis laikinai padidina kraujospūdį bei širdies susitraukimų skaičių. Tai alina širdį. Be to, su alkoholiu gaunama daug kalorijų – didėja svoris.
Kuo daugiau žmogus sveria, tuo daugiau kraujo reikia audiniams aprūpinti. Tad pratekant didesniam kraujo kiekiui, didėja ir spaudimas į kraujagyslių sieneles. Su didėjančiu kūno svoriu yra susijęs ir mažas fizinis aktyvumas, pavojingas padidėjęs lipidų (riebalų) kiekis kraujyje.
Druskoje esantis natris sukelia skysčių susilaikymą organizme, tuo pačiu didėja kraujospūdis
Nepakankamas su maistu gaunamo kalio kiekis. Kalis reguliuoja ir natrio (pagrindinė druskos sudedamoji dalis) apykaitą organizme. Esant per mažai kalio – didėja natrio kiekis kraujyje ir jau minėtas skysčių susilaikymas. Be abejo, įtakos turi cukrinis diabetas ir emocinis stresas.
– O kokie rizikos veiksniai nepriklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo?
– Nemodifikuojami arba nepakeičiami rizikos veiksniai yra paveldimumas, amžius, tam tikros ligos.
Paveldimumas – svarbiausias pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksnys. Didžiausia tikimybė susirgti hipertenzija tiems, kurių šeimose jau yra/buvo sergančiųjų šia liga. Paveldimumas lemia 30–60 proc. pirminės arterinės hipertenzijos atvejų. Dažniau suserga vyresni nei 35 m. asmenys. Juodaodžiai bei azijiečiai serga dažniau nei baltosios rasės atstovai.
– Kokiomis ligomis sergantiems pasireiškia antrinė hipertenzija?
– Antrinei (simptominei) hipertenzijai ligų variantų grupė ganėtinai gausi. Antrinė hipertenzija gali išsivystyti sergant inkstų ligomis (nefritu, pielonefritu, esant inkstų pažeidimų dėl cukrinio diabeto, esant auglių ir kt.) – tai nefrogeninė hipertenzija,o esant inkstų arterijų pažeidimų – renovaskuliarinė hipertenzija.
Endokrininė hipertenzija išsivysto esant antinksčių, hipofizės, skydliaukės ligų.
Neurogeninė (cerebralinė) hipertenzija atsiranda dėl smegenų traumų, auglių, persirgto encefalito, kitokių galvos smegenų pažeidimų.
Kardiovaskuliarinė hipertenzija išsivysto dėl padidėjusio kraujo išmetimo į kraujagysles, esant aortos vožtuvų nepakankamumui, dėl aterosklerozinio aortos pažeidimo, kitų širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos pažeidimų.
Antrinė hipertenzija gali išsivystyti ir nėštumo metu, taip pat apsinuodijus švinu, taliu ir kitais elementais bei kai kuriais medicininiais preparatais.
– Kaip išvengti hipertenzijos, jei tokia galybė priežasčių ją sukelia?
– Kiek įmanoma vengti stresų ir pervargimo. Kai kuriais atvejais hipertenzija gali išsivystyti dėl per didelės nervų bei psichinės įtampos, pervargimo, sunkių arba pasikartojančių psichinių traumų, dėl ilgai sprendimo nesulaukiančių gyvenimiškų konfliktų.
Dažnai tikrintis kraujospūdį, nors pakitimų nejaučiate. Laiku pradėti gydytis. Per didelį arterinį spaudimą provokuojančių veiksnių pašalinimas ir nuolatinis jau besivystančios hipertenzijos gydymas yra viena iš profilaktinių priemonių, siekiant užkirsti kelią išeminėms širdies ligoms bei kitoms aterosklerozinėms komplikacijoms.
