Mes vis dažniau vykstame į egzotiškas šalis pailsėti, patirti naujų įspūdžių, kai kas – ir darbo reikalais. Tolimų kraštų gyventojai taip pat lankosi Europoje, semiasi patirčių kituose žemynuose. Medikai įspėja likus bent 4–6 savaitėms iki planuojamos kelionės pagalvoti apie skiepus. Mobiliame pasaulyje infekcijų rizika didžiulė, neretai išgirstame apie atgyjančias užmirštas ligas. Prieš kelionę rekomenduojama apsilankyti pas šeimos gydytoją, drauge aptarti kelionės pobūdį, trukmę, keliautojo sveikatos būklę, infekcijų riziką, ligų, nuo kurių būtina pasiskiepyti, sąrašą. O jis, patikėkite, netrumpas. Tad apžvelgsime tik kelias neįprastas infekcines ligas, kad įsitikintume, jog pavojus realus.

Maliarija – šiltųjų kraštų siaubas
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2017 m. pasaulyje maliarija susirgo 219 mln. žmonių, 435 tūkst. mirė. Afrikos regione registruojama 92 proc. visų maliarijos atvejų. Vaikai iki 5 m. amžiaus patiria didžiausią riziką susirgti maliarija, jie sudaro apie 70 proc. visų mirčių nuo maliarijos. Ganoje maždaug penktadalis visų vaikų yra užsikrėtę maliarija.

Ruošiantis keliauti reikėtų pasidomėti, ar šalis nėra endeminė maliarijos atžvilgiu ir pasitarti su gydytoju dėl vaistų vartojimo.

Šiais metais į Ganą pristatyta pirmoji pasaulyje maliarijos vakcina, kuria bus skiepijami vaikai iki 2 metų amžiaus. Ji bus bandoma trijose Afrikos šalyse (Ganoje, Kenijoje bei Malavyje). Tikėtinam kad padėtis ims gerėti.

Keliautojai, kuriems pakilo temperatūra ar atsirado simptomų, panašių į gripą, kelionės metu ar iki vienų metųpo kelionės endeminėse vietovėse, nedelsdami turi kreiptis į medicinos įstaigą pagalbos  net jeigu ir vartojo vaistus nuo maliarijos.

Beždžionių raupus platina graužikai
Šiais metais Singapūre užregistruotas įvežtinis beždžionių raupų atvejis asmeniui, atvykusiam iš Nigerijos, kur nuo 2017 m. rugsėjo tęsiasi šios ligos protrūkis.

Beždžionių raupai – tai zoonozė, kurią sukelia beždžionių raupų virusas. Po raupų likvidavimo 1980 m. beždžionių raupai tapo labiausiai paplitusia minėtos padermės virusine infekcija. Beždžionių raupais užsikrečiama įkandus gyvūnui, tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto gyvūno krauju, kūno skysčiais arba per odos/gleivinių pažeidimus. Beždžionių raupų viruso nešiotojais ir platintojais gali būti įvairūs gyvūnai – Gambijos žiurkės, voverės, dryžuotosios pelės, miegapelės, primatai.

Beždžionių raupais galima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus. Užsikrėsti įmanoma ilgo sąlyčio veidas į veidą metu, per kvėpavimo takų lašelius, taip pat tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kūno skysčiais, per odos pažeidimus, taip pat per virusu užkrėstą patalynę, rūbus.

Paskutinį dešimtmetį žmonių beždžionių raupai buvo registruoti daugelyje Centrinės Afrikos šalių. Daugiausiai iš jų – Kongo Demokratinėje Respublikoje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Kongo Respublikoje, Liberijoje, Siera Leonėje. 2003 m. beždžionių raupų atvejai buvo užregistruoti ir centrinėje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dalyje. 2017–2018 m. didelis beždžionių raupų protrūkis užregistruotas Nigerijoje.

Beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, nuovargiu, galvos, raumenų skausmais. Per tris dienas nuo ligos simptomų pradžios atsiranda bėrimas, kuris prasideda veido srityje ir išplinta po kūną, niežti. Labiausiai pažeidžiamas veidas, delnai, pėdos. Miršta 1–10 proc.

Skiepai nuo raupų suteikia kryžminę apsaugą nuo beždžionių raupų.

Maras Mongolijoje
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Mongolijoje Bajan Ulegėjaus  provincijoje, besiribojančioje su Rusija ir Kinija, šiais metais užregistruoti du mirties nuo buboninio maro atvejai. Abu susirgusieji valgė termiškai nepadorotos švilpikų mėsos, kuri, tikėtina, buvo užkrėsta Yersinia pestis bakterijomis.

Maras tarp graužikų ir nuo graužikų žmonėms dažniausiai plinta per infekuotų blusų įkandimus, tačiau galimi ir kiti infekcijos plitimo keliai. Y. pestis į žmogaus organizmą gali patekti tiesioginio sąlyčio metu su infekuotų gyvūnų audiniais per odos pažeidimus, gleivines. Buboninis maras dažniausiai išsivysto po blusų įkandimo. Būdingas karščiavimas, galvos skausmai, šaltkrėtis, silpnumas. Specifinis simptomas yra patinę, skausmingi limfmazgiai. Negydant mirštamumas nuo buboninio maro siekia 50-60 proc. Septiceminis maras diagnozuojamas sukėlėjui išplitus kraujyje.

Jam būdingas karščiavimas, šaltkrėtis, didelis silpnumas, virškinamojo trakto veiklos sutrikimai. Septiceminis maras gali sukelti šoką, daugybinį organų nepakankamumą. Gali išsivystyti kaip pirminė ligos forma arba buboninio maro komplikacija.

Plaučių maro forma gali plisti nuo žmogaus žmogui per orą su lašeliais artimo sąlyčio metu arba kaip septiceminio maro komplikacija. Inkubacinis periodas 1–4 d., kartais trumpesnis nei 24 val. Jam būdingas karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas, greitai besivystanti pneumonija su kvėpavimo nepakankamumu, krūtinės skausmas, kosulys. Laiku nepritaikius gydymo, plaučių maras baigiasi mirtimi. Maras gydomas antibiotikais.

XIV a. buboninis maras, dar vadintas juodąja mirtimi, Europoje ir Azijoje pražudė per 200 mln. žmonių.

Lietuva – difterijos rizikos šalis
Dėl visuotinės vakcinacijos difterija ir stabligė Lietuvoje, kaip ir daugelyje išsivysčiusių šalių, pasireiškia tik pavieniu sergamumu, tačiau vis dar kelia grėsmę visuomenės sveikatai Europoje. Pastaraisiais metais toksigeninės difterijos atvejų buvo nustatyta Belgijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje. Latvijoje sergamumas difterija didžiausias visame Europos regione. Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje registruoti trys difterijos atvejai, vienas baigėsi mirtimi.

Kasmet Lietuvoje registruojami 2–3 stabligės atvejai, iš jų 1–2 baigiasi mirtimi. Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje buvo registruota 17 stabligės atvejų, iš jų – 8 mirtini. Didžiąją dalį sergančiųjų sudarė 60 m. ir vyresni asmenys, kurie nebuvo skiepyti.

Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą vyresni nei 26 m. amžiaus asmenys nuo difterijos ir stabligės gali pasiskiepyti nemokamai. Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Kaip pasirengti kelionei?
Gegužių sveikatos centro gydytoja Laimutė Čėsnienė pataria į kelionę pasiimti skrandžio veiklą reguliuojančių vaistų, ypač nuo viduriavimo, nes labai dažnai dėl maisto pokyčių šis negalavimas vargina. Norint išvengti virškinimo problemų kelionių metu pirmomis dienomis patartina patiekalus ragauti, jų nepadauginant, negerti nevirinto vandens, nevalgyti neplautų ir neluptų vaisių ar daržovių, rinktis gerai iškeptą ir išvirtą maistą, vartoti pakankamai skysčių. Pravartu turėti pirmos pagalbos priemonių, asmens vartojamų medikamentų. Pravers antiseptinės priemonės rankoms, nes ne visur rasite tinkamo saugaus vandens.

Svarbiausia apsilankyti pas šeimos gydytoją ir išsiaiškinti dėl būtinųjų skiepų bei planuojamos aplankyti šalies reikalaujamų skiepų sąrašo. Reikia atsižvelgti į kelionės pobūdį, gyvenimo sąlygas, keliautojų amžių ir sveikatos būklę. Gydytoja pažymėjo, kad skiepų nuo maliarijos vis dar nėra. Siekiant išvengti šios infekcijos taikoma apsauga nuo moskitų ir antimaliariniai vaistai. Kai kuriais atvejais juos reikia vartoti profilaktiškai prieš kelionę arba kelionės metu. Kiekvienas atvejis individualus, šeimos gydytojas patars, kokie skiepai būtini išvykstančiajam. Dažniausiai skiepijama nuo geltonojo drugio, hepatitų A ir B,.vidurių šiltinės, meningokokinės infekcijos, erkinio encefalito. Daugelio skiepų poveikis po 10 metų blėsta, todėl laiku atlikta revakcinacija apsaugo nuo pasaulyje paplitusių ligų: stabligės, kokliušo, tymų, difterijos. Nėra nesvarbių skiepų, nes kiekviena liga savaip pavojinga. Skiepai gali apsaugoti ne tik jus nuo nemalonumų kelionėje, bet užkirs kelią infekcijų plitimui, neparvešite namiškiams pavojingų ligų.

Į viršų