Praėjusią savaitę Šiaulių miesto bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje aptarti aktualūs visuomenės sveikatos klausimai: užkrečiamųjų ligų, ypač tymų,  tymų protrūkių valdymas, antibiotikų racionalaus vartojimo problemos,miesto paplūdimių ir maudyklų vandens kokybė.

Tymų ir kitų infekcijų grėsmės
„Skiepijimo aprėpčių analizė Šiaulių apskrityje, tymų epidemiologinė situacija ir grėsmės“, – tokia tema kalbėjo Edita Satkevičienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro  Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja.

Pasak pranešėjos, situacija neramina, nes per pastaruosius 4 metus mažėja vaikų profilaktinių skiepijimų apimtys, atsiranda grėsmė, kad užkrečiamos ligos, kurias laikėme išnykusiomis, gali sugrįžti.

Kad toks pavojus realus, rodo epidemiologinė tymų situacija. Šiauliuose skiepijimo apimtys nepakankamos, nesiekia 95 proc. Lietuva atsidūrė tarp šalių, kuriose ypač sparčiai ši infekcija plinta. Per šių metų 4 mėnesius šalyje tymų atvejų skaičius beveik pasiekė 500. Gan dažnai tymais užsikrečia gydymo įstaigų darbuotojai.

Šiaulių apskrityje patvirtinta 10 tymų atvejų, iš jų 5 medikai. Pranešėjos teigimu, suserga dažniau suaugę asmenys, kuriems daugiau negu 30 metų ir neskiepyti vaikai. Pirmieji tymų atvejai šiais metais apskrityje užregistruoti kovo 8-ąją, kai susirgo Radviliškio rajono gyventoja, studijuojanti Kaune. Vėliau kitas židinys atsirado Šiaulių rajone. Iš registruotų atvejų – 2 vaikai, 8 suaugę.

Tymus sukelia itin lakus virusas, kurį platina sergantis žmogus, jis gali skleisti infekciją vidutiniškai 4 dienas iki bėrimo atsiradimo ir 4 dienas po bėrimo pasirodymo. Taigi nežinodamas, kad serga, asmuo jau užkrečia kitus. Virusas ypač lengvai plinta uždarose patalpose. Žinant, kad tymų virusas išbūna patalpos ore apie 2 val., o užsikrečiama vos 15 min. praleidus netoli sergančiojo, galima įsivaizduoti, kokiu greičiu liga plinta.

Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7–9, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu (38–39 °C), sloga, kosuliu, sumažėjusiu apetitu, silpnumu. Todėl dažnai supainiojama su peršalimu, kol atsiranda bėrimas. Bėrimas dažniausiai atsiranda 3–4 ligos dieną, pirmiausia ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas ir pėdas. Ypatingi požymiai: dėmelės skruostų gleivinėje, konjuktyvitas, dėl kurio akys bijo šviesos.  
Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, laringitas, otitas. Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu. Viena dažniausių tymų komplikacijų – pneumonija, todėl neteisinga manyti, kad liga nepavojinga.

Tymų plitimą, pasak pranešėjos, gali stabdyti mūsų visų atsakingumas. Susirgus jokiu būdu negalima eiti į kolektyvą. Gydymo įstaigoje taip pat toks ligonis negali laukti bendroje eilėje. Būtina jį izoliuoti. Pats ligonis turėtų dėvėti medicininę kaukę. Galima su šeimos gydytoju susisiekti telefonu, kad išvengtume kontakto su kitais žmonėmis.

E. Satkevičienės teigimu, 2013 metais buvo Sveikatos apsaugos ministerijos nurodyta, kad darbdavio lėšomis turi būti paskiepyti sveikatos priežiūros specialistai. Tai, kad 10 proc. susirgusiųjų yra medikai, rodo, jog nebuvo tinkamai pasiruošta epidemijai stabdyti.

Visuomenės sveikatos centro užduotis yra sudaryti sąrašus asmenų, turėjusių kontaktą su sergančiuoju. Paskiepijimas per 72 val. gali būti efektyvus. Rekomenduojama suaugusiems atlikti serologinius tyrimus, kad išsiaiškintų, ar asmuo imlus infekcijai.

Kai nuo1964 m. pradėta vaikus skiepyti viena vakcina, nuo 1988 – jau dviem, liga atsitraukė, atrodė – išnyko visai. Dabartinė situacija verčia didinti budrumą. Praėjus 10 ir daugiau metų po skiepijimo, atsparumas blėsta, be to, ne visi žino, ar buvo paskiepyti, ar persirgo šia liga.

Užkrečiamųjų ligų valdymo skyrius nuolat teikia konsultacijas, informuoja gydymo įstaigas.

Pats svarbiausias uždavinys yra įtikinti gyventojus, kad atsisakymas skiepyti vaikus pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių kelia grėsmę jų ir kitų vaikų sveikatai, gyvybei. Jei dėl kokių nors priežasčių vaikas nepaskiepytas, jam sudaromas individualus skiepijimų grafikas. Suaugusieji gali atlikti serologinį tyrimą ir reikalui esant pasiskiepyti. O susirgusieji turi elgtis atsakingai, kad neplatintų viruso.

„Skiepijimas yra prioritetinė tymų protrūkio valdymo priemonė, – teigė E. Satkevičienė. – Vaikų skiepijimo pagal profilaktinį ligų kalendorių ir kontaktinių asmenų skiepijimas kompensuojamas iš valstybės PSDF lėšų. Visi kiti gali pasiskiepyti savo arba darbdavio lėšomis. Labiausiai pažeidžiamos grupės yra medikai bei ugdymo įstaigų darbuotojai.“

Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6 –7 m. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina.

Posėdžiui vadovavęs Bendruomenės sveikatos tarybos pirmininko pavaduotojas Krizentas Kameneckas siūlė parengti kreipimąsi į Savivaldybę, kad būtų surasta lėšų atlikti serologinius tyrimus visiems miesto sveikatos ir ugdymo įstaigų darbuotojams. Pasiūlymui pritarta.

Antibiotikai – ne tik medikų rūpestis
,,Antibiotikai gydo tik bakterines infekcijas, bet dažnai skiriami virusinėms ligoms gydyti, iki šiol kas trečias vaikas gydytas antibiotikais“, – kaip vieną svarbiausių problemų iškėlė Dalia Miniauskienė, Šiaulių teritrorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas.  

Pranešime ,,Antibiotikų vartojimo problematika ir įgyvendinami sprendimai Šiaulių TLK aptarnaujamoje veiklos zonoje“ ji kalbėjo, kad visame pasaulyje racionalaus vaistų vartojimo problemos ryškios, dėl to Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja diegti Vaistų komitetus. Šiaulių teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje 2017 m. sudarytas bandomasis Vaistų komitetas, kurio pirmininkas yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto  profesorius, gydytojas nefrologas, farmacininkas Romaldas Mačiulaitis, pavaduotojas – Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika. Komitetas sudarytas iš gydytojų, farmacininkų, ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų atstovų. Jis  analizuoja kompensuojamųjų vaistų naudojimą ir teikia rekomendacijas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kaip užtikrinti kuo racionalesnį kompensuojamųjų vaistų vartojimą. Prioritetas  teikiamas saugiam, efektyviam pacientų gydymui.

Pirmoji tyrimo sritis – antibiotikų skyrimo problematika. Tyrimo rezultatai šokiravo: 2013 metais gimę kūdikiai daugiau negu1 kartą per metus gavo antibiotikų. Dauguma antibiotikais gydytų vaikų 2013–2014 m. vartojo penicilinus (apie 77 proc.), antroje vietoje – makrolidus (apie 37 proc.).  Apie 95 proc. vaikų, kurie nors kartą per 2013–2014 m. vartojo antibiotikus, buvo gydyti nuo kvėpavimo sistemos ligų. Apie 7 proc. nors vieną kartą per 2013–2014 m. vartojusių antibiotikus vaikų buvo gydyti nuo virusinių peršalimo ligų.

Ligonių kasų duomenimis, Šiaulių ir Telšių apskrityse kiekvienas gimęs kūdikis gavo antibiotikų, kai kurie net ne vieną kartą. Pavyzdžiui, Šiaulių mieste 1 tūkstančiui kūdikių išrašyta 1500 receptų. Pasak D. Miniauskienės, Vaistų komitetas, identifikavęs problemas, taikė įvairias  intervencijos formas, daugiausia šviečiamojo pobūdžio. Stebimos tos įstaigos, kuriose antibiotikų vaikams skiriama daugiausia. Padėtis gerėja: 2018 m. vaikams antibiotikų paskirta 6 kartus mažiau. Nustatyta siekiamybė, kad tūkstančiui vaikų būtų skiriami 35 antibiotikų receptai. Šiauliuose praėjusiais metais skirta 39.

Labai svarbu įvertinti vaisto tikslingumą. Stebina, kad prieš skiriant antibiotikus mažai atliekama streptestų, CRB tyrimų. Siekiant nustatyti infekcijos kilmę – bakterinė ar virusinė, naudingas C – reaktyvinio baltymo (CRB) kiekybinis tyrimas. Šis rodiklis padeda apsispręsti dėl būtinybės vartoti antibiotikų.

Antibiotikai virusų neveikia, tačiau esant bakterinei infekcijai jie yra būtini. Virusinių infekcijų atveju mūsų imuninė sistema yra pajėgi pati susidoroti su infekcija. Nereikalingas antibiotikų vartojimas skatina bakterijų atsparumą, išreguliuoja žarnyno mikroflorą. Todėl visada, kai bakterinė infekcija nėra akivaizdi, patartina atlikti CRB tyrimą. Tyrimas kompensuojamas, todėl neaišku, kodėl retai atliekamas: Šiaulių zonoje streptesto paslauga nesiekia 10 proc.

Streptokokai jautrūs penicilinui. Deja, gydytojai labai dažnai lengva ranka skiria plataus spektro antibiotikus, makrolidus. Pranešėja kvietė atsakingai vartoti antibiotikus. Konstatavo, kad daugėja mamų, kurios reikalauja atlikti streptestą prieš skiriant antibiotikus. Gydytojų atsakomybė ir tėvų aktyvumas gali būti veiksmingas.

Šiaulių maudyklose saugu
Pranešime „Visuomenės sveikatos biuro priemonės vykdant miesto paplūdimių ir jų maudyklų vandens kokybės stebėseną“ Zita Sakalauskaitė, Šiaulių miesto VSB visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, kalbėjo apie tai, kas daroma, kad Šiaulių miesto maudyklose ir paplūdimiuose poilsiautojai jaustųsi saugūs.

Šiauliuose veikia įteisintos naudoti Rėkyvos ežero ir Prūdelio tvenkinio paplūdimių maudyklos ir dvi neįteisintos – Talkšos ežero prie Salduvės parko ir Rėkyvos ežero Bačiūnų maudyklos. Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas, maudyklų vandens kokybė vertinama kiekviename paplūdimyje. Maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatai yra skelbiami VSB interneto tinklalapyje. Čia galima rasti 9 metų vandens kokybės stebėjimo duomenis. Remiantis jais, Prūdelio ir Rėkyvos ežero vandens kokybė puiki, retkarčiais nukrypimų nuo normos pasitaiko Talkšos prie Salduvės parko ir Rėkyvos prie Bačiūnų maudyklose. Pranešėja pabrėžė, kad tirtas ir maudyklų smėlis. Šiaulių paplūdimių smėlyje kirmėlių kiaušinėlių nerasta.

Vasario mėnesį gautas pasiūlymas įteisinti Talkšos ežero prie Salduvės parko maudyklą. Išvados pateiktos miesto Savivaldybės administracijai.

Tvarką įteisintose Šiaulių maudyklose prižiūri, gelbėtojų darbą organizuoja sporto mokykla „Atžalynas“.

2019 05 14 5

Z. Sakalauskienė: „Šiaulių miesto maudyklose vanduo atitinka normas.“
Ramūno SNARSKIO nuotr.

2019 05 14 3

D. Miniauskienė: ,,Kas trečias vaikas gydytas antibiotikais – tai baisu.“
Ramūno SNARSKIO nuotr.

Į viršų